
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Po 11 kažkiek.. Tiksliai nežinau kiek, matyt, dėl to, kad man pats laikas nėra svarbus. Šypsena Pavargau matyti, jog visi kažkur skuba, viska kuo greičiau atlieka, nors gyliai patys žino, kad galutinis rezultatas bus nekoksŠypsena Pavargau nuo vaikėzų skubančių gyventi. Kartais norisi tiesiog sustbabdyti ir paklausti "O kur skubėti?". Net 4dali gyvenimo nenugyvene elgiasi taip, kaip elgtųsi suaugęs žmogus. Ir tai retas atsirastu leisiantis sau tai.. Juk silpnuma nepridengsi laipsniais ar dar kuo. Tikras žmogus yra tas, kuris kaip rami upė tekanti link Kazachijos. Šypsena Daug kliučių įveiksianti. Ir dar ilgai tekės, retkarčiais užmesdama akį į tai kas buvo anksčiau, pro ką pratekėjo ji jau. Štai ir didžioji problema. Kai tik žmogus pasižiūri į praeitį, jis retai labai stengiasi įžvelgti džiaugsma. Jis tik prisimena su nostalgija praėjusius laikus kurių nesusigražinsi. Nu ir gerai. Nesusigražinsi. Ir ką? Toliau verksi? Tu verčiau žiūrėk į džiuges akimirkas nei į liudnas. Tu verčiau šypsokis nei verk. Tu verčiau šokinėk iš laimės su mintim kaip buvo gera, ir dar bus gera, nei sedėk kampe kaip koks taksofonas. Džiaukitės kuo galėjot džiaugtis. Branginkit, mylėkit, neskubėkit gyvent, mylėkit kiekvieną dieną tarsi žinodami, kad ji yra paskutinė, nors ji tokia nėra. Tuo jūs ir būsit unikalus, mokėsit džiaugtis. Matysit džiaugsma ten kur kitiem bus vien tik ašaros. Paliūdėti nėra blogai. Bet nereikia grimzti į liūdėsio liūna. Ašarų jum dar prireiks. Tausokit. Aš nenoriu nieko mokyti aš tik noriu viskuo šituo pradėt nuo savęs. Kad ir kiti žinotų ir stengtųsi įžvelgti prasmę šitame juodai ant balto tekste. Kad ir kaip skirtingai mes atrodytume, mąstytume, kvailiotume - mes esam tokie patys. 2008 |
![]() |
2008 m. vasario 26 d. 20:32:07
Sakyčiau, vienintelis bendras dalykas tarp mūsų visų yra tai, kad mes esame žmonės.
O visa kita visiškai skirias. Ir mes tikrai nesame tokie patys.
____________________
5 minutės Tavo glėbyje.