siandien....

juoda, netirpi

Blemba... o kava kokia buvo?

Ne, nu jūs tik pagalvokit... Iš už nugaros - čiupt už peties ir dar nepaleidžia... Ir jam dar pakanka įžūlumo paklaust, ką jam gali pasiūlyt. Nu jomajo... Reikėjo jam ant manęs užsiraut, kai suš...ta nuotaika buvo... Dar ne to būtų sulaukęs... Taip, esu bjauri, ir ypač su tais, kurie man nepatinka. O priežasčių nepatikt - milijonai, ir nebūtinai vyrukas turi būt pabaisa - gal man paprasčiausiai bloga diena. Ir ką?

Aš ne fainuolė, ir nesu tokia jau nedatroga, bet man nepatinka kai man lenda į akis neatsiklausę mano nuomonės.

Kometarus paskaičiau, tai žiūriu čia beveik visos tokios fainuolės, kad neduok dieve jas kas užkalbins/'pakibins' koks ne pakankamai gražus vyras ir dar ne taip kaip jos norėtų krč, juokinat.

O grįžtant prie diaro, tai nieko man čia gaila nebuvo. Perskaičiau ir pagalvojau, "nu ir mldc žiurkikė" (tik neįsižeisk, čia viskas normoj ). O po 'incidento' pasipylę keiksmažodžiai tik patvirtina, kad nėra čia dėl ko tau jaustis nepatogiai.

jap,kavos buvo gaila, man regis jinai buvo dar karstoka gal del to jis taip ir atsoko nuo manes

Na, pagaliau, kas buvo - buvo. Nebepasuksi nieko atgal, nieko nepakeisi. Vaikinukas išsiskalbs marškinius/nusipirks naujus ir gal visam laikui išmoks pamoką negąsdint žmonių (taip taip - būtent negąsdint, o ne nekabint). Kas buvo - pražuvo, tiesiog pamiršk tai ir tik jau nesijaudink dėl vyruko. Gi nesumušei ar ko baisiau nepadarei - gyvens O kavos vis tiek gaila....

Mano atveju vaikinas tikrai buvo ganetinai isvaizdus, ir iš pirmo žvilgsnio tikrai pasirodytų normalus, gal dėl to šiek tiek ir buvau šoko busenoj, nes dažniausiai prisikabina įvairiausi duxai, bet visgi tai niekuo nepakeite situacijos, nera malonu kai tave liečia nepažįstamas žmogus,kuris visiškai nelaiko atstumo, kuris tau nekelia jokio pasitikėjimo. Vis dėl vėliau susimąsčiau kas būtų jei nebūtų tos kavos pas mane, gal pasakyčiau atstok ir viskas ties tuo pasibaigtų, bet juk galėjo būti ir kitaip, gal ta kava vienintelis buvo mano išsigelbėjimas......

Nukrypsiu nuo temos. Atsigaunu pamažu, bet dienelė praėjo kažkaip sumautai.... Šiandien jau vienuolikta diena po katės operacijos, tai reikėjo vilkt paskiepyt. Tėvas ėmėsi "padėt" daugiau klyksmais be jokio reikalo nei realiai. Apskritai paskutinėm dienom jo elgesyje ir mąstyme įžvelgiu vis daugiau senatvinio marazmo. Po to ta kelionė (ačiū dievui, visai netolima) į veterinarijos gydyklą, katės išsidirbinėjimas, klyksmas..... Ten ramybė ir vėl klyksmas, spurdėjimas keliaujant namo. O tada dar paskambino tokia a la šeimos draugė: kas naujo, kodėl nieko naujo, tu gi mane žinai, aš tokių kalbų nemėgstu, tai tas, tai anas, o kaip tavo draugas, ar pasveikinai su vardo diena (po velnių, jis pats turbūt nė nežino, kada jo vardadienis ir jo nešvenčia), tai gerai, bla bla bla, bla bla bla..... Buvau jau visai ne juokais įtūžusi. Dabar jau palengvėjo. Bet jei kas prie tokios manęs būtų taip netikėtai pripuolęs.... O ir su kokiais panašiais priekaištais... ujujujuj, būtų pasigailėjęs, kad tokią furiją užkliudė. Visiems būna blogų dienų. Man irgi. Tada būnu ne ironiška - ciniška.

Esu kiek pavargus, ir galbūt naudoju ne tokią sakinių struktūrą.
Kitas ir dėmesio neatkreiptų.
Bet dėl to pati nuomonė nesikeičia.

Matai, TakeYourTime, aš verčiau vėliau atsiprašysiu to žmogaus, kuriuo iškart taip baisiai nepasitikėjau. Man nebūtų gėda įvardint priežastį - taip ir taip, o ką aš žinau, ko tu norėjai, kokie tavo tikslai/kėslai/norai, ką aš žinau, ko tau iš manęs reikia - užkalbint, mano pinigų/mobiliako/gyvybės, o gal tu nori mane į krūmus nusitempt? Gyvenam neramiais laikais, kai nemažai merginų dingsta ir neatsiranda arba atsiranda tikrai ne taip, kaip artimieji norėtų jas rast.... Liūdna, bet taip jau yra. Nepasitikėjimas kartais išgelbsti gyvybę.

man atrodo iš sios situacijos atvirkščiai galima būtų sakyti, jog esu ekstravertė,nes pasielgiau emocionaliai, abejoju ar intravertas (ramus, tylus, santūrus) butų išdrįses aptaškyti kava nepažįstamą žmogų, juk vis dėlto jo reakcija galėjo būti ir blogesnė.....

Misa, nepatiko tavo užgauli kalbėjimo maniera ir tiek. Aš nebandau niekam savo požiūrio įkišti, realiai įsivėliau į diskusiją iš smalsumo, o ne tam, kad kažkam ką įteigčiau Tai tiek.

Rutonė - žinok, visiškai sutinku su tavim Va man to savisaugos instinkto ir trūksta. Ir dažniausiai darau prielaidą, kad žmogus gerietis, kol nepamatau/nepajaučiu, kad yra kitaip. Savo kailiu, aišku

TakeYourTime, iš kur toks jautrumas? Nori pasikalbėti?
Nesutinku su tavo požiūriu į šią situaciją nuo a iki z.
Bet dėl to neieškok manyje priešo

Gerai, tuo pačiu... Prieš kažkiek metelių teko važiuot troleibusu ir į jį prie tuometinio Muzikinio angaro įlipo toks tipelis. Neišvaizdus, ne pabaisa, ale toks "idiotas su akinais". Pasisukiojo trulike - ir prie manęs. Pasimaivė - ir bučkis į žandą. Patikėkit, buvo šlykštu... Skėliau antausį, akiniai skrido.. Dabar turbūt atrodytų neįprasta, bet tada vairuotojas iš kabinos išpuolė ir tą tipelį iškratė lauk. Palengvėjo, bet tą šlykštumą prisimenu ir dabar. Ne kitaip ir dabar pasielgčiau, nebent.... nebent vyrukas tikrai būtų išvaizdus. Nors už savo instinktus neatsakau. Tokia pat istorija gali ir gražuoliukui nutikt.

Misantropia - iš kur toks nepasitenkinimas ir kam ta ironija? Nebandau jokiom žiniom blizgėti (wtf??? čia žodis intravertas atspindi kažkokias žinias ar kas? ) tiesiog uždaviau klausimą (beje, ne Tau), kuris nei koks ižeidžiantis, nei ką. Tiesiog smalsumas
Chill.

Taip, aš intravertė. Bet tam tipeliui ant kaktos nenupiešta, kad jis angeliukas... Teoriškai pritariu minčiai, kad visi žmonės yra geri, praktiškai - visada pasiruošusi priešingam. Taip ramiau.

O iš kur žinai, kad tas asmuo neagresyvus buvo?
Jei jau čia bandai blizgėti psichologijos žiniomis, tai galiu tau pasakyti: aš -ekstravertė. O reakcija mano būtų tokia pati. Ir ką?

Jaučiu intravertės jūs, Justee ir Rutonė? Iš tiesų, normali ta reakcija, žmogiška, bo vaikinas "įlindo" į intymiąją zoną, taip sukeldamas šoką, nepatogumo jausmą. Žodžiu - pats kaltas
Bet aš tai kai atsipūtus, tai manęs nestebina tokie kitų išsišokimai, jei ne apie kokius maroziukus ar šiaip agresyvius asmenis kalbam

Ir man pagailo. Kavos Rimtai. O jei kas nors nepažįstamas taip va griebtų už peties, rankos... ai, nesvarbu, kur, tai nežinau, kas jam būtų... Žviegt nežviegčiau, bet paleisčiau į darbą ir kavas, ir skėčius, ir ką rankose turėčiau. Savam žmogui tokį dalyką atleist galima, o svetimam... Ką aš žinau, kokie jo ketinimai? O po tokių nuotykių pradedi dar labiau nepasitikėt žmonėmis. Taip kad viskas čia OK, normalus poelgis.

Ir gerai padarei. Nėr čia ko su neaiškiais individais į draugystes veltis

Nezinau ko jis ten norejo, ko nenorejo,bet man nepatiko nei jo tonas, nei elgesys, gal del to ir suveike saugumo jausmas ir issipyle ta kava

Žiaurokai čia tikrai, kad pagailo jo, kava ne taip lengvai išsiskalbia be vanish

Bijai žmonių? D Juk ne į automobilį tempėsi, gal šiaip pašnekėti norėjo. Pagailo man jo beskaitant