spalvoti sapnai

jei kas paklaustų, ar galėčiau nutapyti savo vakarus, išreikšti juos spalvomis ir formomis, atskleisti savo vidinį pasaulį, aš turbūt labai ilgai tylėčiau, kol paėmusi 8b minkštumo pieštuką iškeverzočiau popieriaus lapą iki tamsiausio pilkumo. bet ne, mano vakarai ne pilki. 

kuomet šalta - jie melsvi, kaip dangus ar jūros bei ežerų vanduo, žali lyg rudeninė pieva, purpuriniai kaip finikiniečių audeklai.

 kuomet šilta - jie geltoni it pienės žiedai, oranžiniai kaip apelsinai ir raudoni, rausvi kaip saulėtekiai. 

kuomet aš pavargusi - jie pilki, lyg sausos žemės sauja, arba rudi lyg pieniškas šokoladas.

kuomet tuščia ir liūdna  - balti it dangus žiemą, o kai gera ir linksma - kaip vaivorykštė lietuj lyjant ir saulutei šildant. 

mano vakarai jaukūs, jie gali būti nespalvoti, ir negatyvūs, bet jie yra jaukūs, apgaupti cinamoninių žvakių šviesos ir pagardinti džiovintais vaisiais. mano mintys kartais sunkios, kaip senos molinės plytos ar stambus rąstas, kurio neišjudina upė. ir aš vos pakeliu galvą nuo pagalvės, kad nusišypsočiau saulei ar mėnuliui. aš turiu savo ritualų sėkmei, savo laimės receptų. ir viską saugo bei brandina mintys, skriejančios it viesulas. kai  jos man neduoda ramybės, kai ima puoselėti vizijas, arba klaidžioti praeities labirintais, spręsti sudėtingas dilemas ir vis nerasti atsakymų, kai jos ima sunkėti, darytis nebepakeliamomis, nebeįsileisti nieko daugiau vidun, mano vakarai pasidaro juodi, kaip tamsiausias nakties metas, tik kad naktį šmėkšteli bent mažytė, blanki kokios nors žvaigždelės šviesa. bet po tamsiausios akimirkos visuomet ateina aušra. ir pasirodo visu savo gražumu.

43

Andrius Mamontovas - Spalvoti Sapnai