Topai

Džiugu, kad netobulas kūrinio atlikimas vokaliai, ypač pabaigose, nesutrukdė laimėti atrankos. Kita vertus, žinutė perduota ir tokiu būdu, žinai, kad ne AI dainuoja.  

Vilte, šio kūrinio pasirinkimas vertimui ne tik nustebino, bet ir sužavėjo mane.  Ankstyvasis Porcupine Tree laikotarpis kietas riešutėlis visomis prasmėmis. Abstrakcija ir psichodelija. (Balsai zvimbė spiralinėse akyse manau reiškia šitai 🥴)

Jums pavyko perteikti tą visatos reikšmės kataklizmą – žvaigždės mirtį  ir tuo pačiu Žemės agoniją taupiais, bet labai vaizdingais veiksmažodžiais, tokiais kaip:  „ įtrūko, įgriuvo, užaugo, prislopo - pravirko, atsiduso, ištryško, atsigrįžo“.  Labai gražu man „Žvaigždės gęsta – dangų akina“.

Negilus rūkas kelią praskynė Gilus miegas dieną užbaigs   (Shallow haze to blast a way  Hyper sleep to end the day) – man, kaip fantastikos fanui, ta eilutė nupiešė SF vaizdelį – raketa skinasi kelią trumpais ugnies/ dujų emisijos pliūpsniais, o joje kosmonautai  hibernacijjoje (ilgalaikis gilus miegas, ekstremaliai sulėtinus gyvybines funkcijas), kad kelionę sutalpintų į vieną dieną.

Žinoma, tai tik mano prielaida, kurią padariau perskaitęs pilną tekstą (čia praleista ta Niksono skambučio iš Baltųjų Rūmų Nilui Armstrongui ir Bazui Oldrinui dalis).

Styvenas Vilsonas įterpė šį žmonijos istorijoje didingiausią epizodą mūsų Saulės, Mėnulio ir Žemės apokalipsės akivaizdoje. Gal jis turėjo vizija, kad iki to momento, kada Saulė privertė Mėnulį suvirpėti ir susirangyti ramiai sau liepsnojantį, visai kaip popieriaus lapą, o Žemės vandenynus užsitraukti (t. y. išgaruoti) ir išlydyti vielą (?) žmonija paspruks kur nors toliau.

 Atsiprašau dėl savo „knyslio“ būdo, Vilte, ar čia negalėtų būti paslėpta puodų žiedimo alegorija? Įmetus į paiešką frazę „ to glaze and melt wire“ , duoda būtent puodų glazūravimo varine viela video. Visai įmanomas planetos išžiedimas, užglazūruojant ją vandenyje ištirpusiais metalais. Anglų kalboje gal tai įmanoma nuspėti, o kaip tai nušviesti lietuviškai – neturiu supratimo.

Dar kita užkoduota eilutė: „Vangi galva ir atitrūkusi siela (liuks) / Tylūs nervai ir vienuolio dubuo(?)

Abejais atvejais į akis krenta įvaizdžių kontrastas.  Antrasis komplikuotas - „Silent nerves / And begging bowl“.  (Neafišuojami užgniaužti)  tylintys nervai priešpastatomi išmaldos dubenėliui. Gaunasi vienas tylus, kitas viešai išreikštas gestas, lyg tai būtų norima pasakyti, jog kažko labai norima, bet gėdijamasi, ar nedrįstama paprašyti.

Malonu buvo skaityti vertimą ir gretinti prie originalo – gaunasi vos ne 3D vaizdas, sukėlęs asociacijų bangą.

P. s

Štai toji praleistoji dalis

[Interlude: Richard Nixon]

(Hello, Neil and Buzz)

(I'm talking to you by telephone from the Oval Room at the White House)

(And this certainly has to be the most historic telephone call ever made from the White House)

(I just can't tell you how proud we all are of what you have done)

(For every American, this has to be the proudest day of our lives)

(Because of what you have done, the heavens have become a part of man's world)

(And as you talk to us from the sea of tranquility)

(It inspires us to redouble our efforts to bring peace and tranquility to Earth)

O mane nustebino sulaukti tokio išsamaus atsiliepimo apie mano šį nedidelį vertimuką ir tokio gailestingo vertinimo. Dėkui! Vertimo pasirinkimas manęs nestebina, nes labai mėgstu šią dainą iš ankstesniosios Steveno Wilsono kūrybos, kaip ir visą "The Sky Moves Sideways" albumą, prie kurio pagaunu save sugrįžtant gan dažnai. Mane šio albumo dainos veikia ir terapiškai, ir įkvepiančiai. O Steveno Wilsono rašymas man yra labai artimas. Kaip gerai įvardinote, "taupių, bet vaizdingų veiksmažodžių" naudojimas pasitaiko ir mano pačios kūryboje. 

Tą visą mokslinės fantastikos vaizdinį tikrai galima įsivaizduoti skaitant ir klausant šių žodžių. Net ir atėmus pasakytų žodžių dalį. Aš jos neverčiau, nes tiesą sakant, dainoje jų praktišai net nesigirdi, man jie yra kaip koks foninis murmėjimas, todėl net nekilo mintis įtraukti į vertimą ir suteikti jiems didesnės reikšmės šiame vertime. Bet galbūt ir atrodytų geriau su jais - nežinau.

Dėl tos vielos, tai man susišvietė, kad kalba eina apie tuos povandeninius ryšio laidus vandenyno dugne (kurie pastaruoju metu taip dažnai būna atakuojami Baltijos jūroje), kuriais eina transmisijos (iš kur paskui atsiranda ir balsų zvimbimas spiralinėse akyse), o laidus sudaro ne kas kita kaip metalinės vielutės, tad taip ir išverčiau, o ir rimui šis žodis gailestingesnis, nei, kad, jei būtų "laidas". Na o ši interpretacija, kuri jau yra keramikos terminais - galimas variantas, bet man nesiriša, nemeluosiu.

Tas "vienuolio dubuo" man buvo slidi vieta. Regis, neskamba, bet tai yra konkretus terminas, kurio reikšmės nenorėjau nei iškreipti per daug, nei labiau pasigilinti kas buvo norima tuo pasakyti. Bet dėl kontrasto - visiškai pritariu.

Pilna eurovizija panašių pasirodymų, todėl nesuprantu kas čia yra originalaus ar išskirtinio. Paskutiniu metu tai madinga, toks modernios operos vaib'as, tik klausimas kiek ilgai tai tęsis. Man pvz. buvo nuobodu žiūrėti. (Pats balsavau už Shwr)

Nieko. Kitą kartą išsiųsim Luctus.

Viena mėgstamiausių iš HIM repertuaro ir tuo pačiu, iš Venus Doom albumo. Pradžioje gražus, melancholiškas pianinas, tada dramatiškas doom'as, galiausiai nerealus, nors ir trumpokas gitarų žaidimas, pabaigoje - miksas, nuotaikų maišatis. Tikrai nerealus gėris.

Gera prisiminti...

Man tai kolkas geriausia Lietuviska daina 2026

Na šį kartą gal visai beveik pritarčiau, kaip bebūtų keista, o gal ir nekeista, nes visada mėgau Sielą. Kai pirmą kartą išgirdau šitą dainą pagalvojau, kad tai tiesiog labai geras, kokybiškas roko kūrinys. Ir tokia lietuviška gotika (man patinka ta eilutė "atleisk, kad likai su manim"), man asmeniškai neprimenanti užsienietiško gotikinio roko - Siela man visada buvo tiesiog Siela. Dabar dar po poros perklausų supratau, kad ir Igoris Kofas čia daug įneša - jis su Aurelijum Sirgedu - puikus tandemas!

Atsiduod landsbergiška šlikštybe