net nzn nuo ko geriau pradeti... siaip nenoriu visko vel prisimnri is naujo, bet noriu kam nors pasipasakoti... vakar grizau is turkijos. net neisvaizduojate, kiek buciau atidavus, kad galeciau ten pasilikti.. kad ir visa gyvenima... ten susipazinau su nerealaus grozio turku... NEREALAUS... demesi i mano pradzioj atkreipe jis, tik paskui pastebejau, kaip man nuskilo tai vat, visokie pasimirksejimai, sypseneles, serveteline roze, kedes atitraukimas sedantis prie pietu ar vakarienes stalo (jis dirbo viesbutyje valgiu metu). paskui kazkaip rasdavome laiko jo laisvalaikiu ir kad mano grieztieji teveliai, niekur neisleisdami manes vineos, nematytu ir varydavome pasivaikscioti prie juros... tada atsisedavome ant kranro, prie pat juros, laizydavomes, kol nebejausdavome nei lupu, nei liezuvio, tada pakildavome ir vel grizdavome i kasdienybe, kur niekas net neitardavo apie musu romaniuksti ir kur vel vaidindavome, kad nera nieko daugiau, tik uzslepta simpatija, o ne nevaldoma aistra, tik meilus zvilgsniai ir zodziai, o ne visa kuna drebinantys prisilietimai ir ne "I love you" "I will miss you" "I want to be with you"... ant mano kaklo net melyniu atsirado nuo siek tiek nevaldomos jegos tai mama nusprende, kad mane isbere nuo juros vandens keista... dar uzvakar ziurejau jam i akis, buciavomes... vakar jis parase man sms... ir net nzn kas geriau, kad atrasytu i mano klausima, ar dar kada nors susitiksime, ar kad viskas taip baigtusi ir zaizdos uzgytu? zinau, kad bus dar tu meiliu (nors tai trbt tik simpatija, ar imanoma pamilti per dvi dienas? o gal...), kad viskam reikia laiko... bet as neturiu jegu laukti... neturiu jegu tiketis, kad kazkada viskas bus gerai... vakar as taip nekenciau namu, nekenciau lietuvos, nekenciau visko,,, cia niekas manes nelauke ir tai, ka palikau isvaziuodama, cia jau neberadau... as nieko nenoriu, tik uzmigti ir neatsibusti kokius metelius, kai viskas paraeis ir jau busiu viska pamirsusi... nieko daugiau nenoriu... nebent likti su juo amzinai...
kita vertus, galeciau sugalvoti ir ne viena priezasti, kodel man jo nereikia... visu pirma, labai tiketina, kad visa tai, ka jis sake man, jis sako visoms, kurios atvaziuoja i ta viesbuti... kad ir kaip skaudu tai galvoti, nemanau, kad buvau jam tokia vienintele ir isskirtine, nes vien tik is isvaizdos, manau, mane pamilti sunkoka... kita vertus - visai kita salis, visai kita kultura, juolabiau, kad kiek suvokiau, jo issilavinimas kokiu 8 klasiu... kai isblestu aistra ir visa kita, ka as zn, ar as tureciau apie ka su juo kalbeti... gal ir LT netruksta roantisku, sauniu vaikinu, sugebanciu parodyti demesi... nes is esmes as neturiu kitos iseities, tik susitikyti, nes kad mes kada nors susitiksim, jau nekalbant apie buvima kartu, yra labai labai neitiketina... nors... viska imanoma padaryti... dieve dieva, as tokia pasimetus...
sorry, kad cia tiek prirasiau, gal nelabai jums idomu buvo skaityti, bet man reikia kam nors papsakoti viska... kam nors, kad paskui galetu man patarti, papeikti, isdurninti ar dar ka nors padaryti padekit man, prasau, nes as pati jau nebesugebu blaiviai mastyti, kaip patys matot, metausi nuo vienos nuomones prie kitos ir visa pasimetus... zmones, help ...
|
2005 m. spalio 21 d. 15:02:32
2005 m. rugpjūčio 28 d. 15:36:25
____________________
Roses are red, violets are blue, I am schizophrenic and so am I
2005 m. rugpjūčio 28 d. 14:03:07
____________________
Be yourself by yourself
2005 m. rugpjūčio 28 d. 13:19:59
____________________
The day the music died I started singin’
2005 m. rugpjūčio 28 d. 12:08:56
jaučiu antipatiją jų charakteriams, o grožio juose apskritai nematau.
bet... kiekvienas renkasi savo. puiku, kad kelionė paliko gerus įspūdžius.
____________________
Roses are red, violets are blue, I am schizophrenic and so am I
2005 m. rugpjūčio 28 d. 10:53:17
Uj kiek daug parasiau.