4Blackberry

Jo, patraukė iš pirmos atsainios perklausos. Be galo kokybiškai skambanti sintezė tarp pragariško groulo ir išdaužančio, dinamiško muzikinio išpildymo nuo pradžios, tačiau be jokio chaoso, tarsi tvarkingai kaip iš vadovėlio, o į galą pereinant prie labiau lygaus simfoninio skambesio ir palaipsniui užgęstant. Nežinau kaip praleidau šį albumą, bet reikia būtinai pasiklausyti.

Aš gal pradėsiu nuo to, kad aršaus savo nesimpatijų reiškimo nepavadinčiau validžia kritika. Aš taip darydavau ankstyvojoje paauglystėje, kai manydavau, kad mano muzikinis skonis pats kiečiausias (gal ir dabar taip kažkiek manau, bet skirtumas tas, kad dabar labiau apie tai pajuokauju ar renkuosi to vaikiškai nebereikšti). Šitas postas man labiau kvepia kažkokiu asmeniniu įsižeidimu, kad nėra apdovanojama muzika (ar kad tokios išvis nėra), kurią aš laikyčiau gera, tačiau supurvinant profesionalios grupės vardą visiškai nepelnytai, argumentuojant, kad kiekvienas gali taip pat pagroti ar padainuoti. Aš taip nemanau. Gal viena yra mokėti pagroti ir padainuoti, bet kas kita yra sukurti kabliuojančią kompoziciją, kuri gali tapti mėgstamu masių hitu, o Meilės Mašina tikrai tokiu ir tapo. Be to, visada laikausi tos nuomonės, kad jeigu dauguma nusprendžia, kad kažkas yra gerai, o keli galvoja, kad nėra, tai greičiausiu atveju tie keli yra neteisūs. Būna, kad laimi kažkas kokioje nors kategorijoje dėl ko ir aš nepritariu, bet neinu ir nesiskundžiu, koks blogas variantas išrinktas. Nes galbūt jis nėra toks blogas, o tiesiog aš jo negirdžiu, kaip gero.

O galiausiai, jokių muzikinių apdovanojimų pernelyg rimtai vertinti išvis nereikėtų. Muzikinis skonis yra toks individualus, kad ne be reikalo nuspręsta, kad dėl jo nesiginčijama, o muzikiniai apdovanojimai labiausiai reikalingi pastebėti ir įvertinti profesionalius, pasiekusius, ar kaip nors kitaip visuomenei reikšmingus atlikėjus, ir jie visi yra kažkuo nusipelnę ten būti, patinka tai ar ne, ir tai yra objektyvi tiesa - taškas.

Na, ir Einaras savo atsakyme pateikė daug gerų kontrargumentų tikrai objektyviu lygmeniu apie pačią elektroninės muzikos stilistiką ir geriau apgynė aptariamą grupę, tai aš nesikartosiu ties tuo.

Chrisas Normanas priminė man apie labai gražią roko baladę su šiuo koveriu. Neprašytas kūrinys, bet įvertintas. Kažkaip gražu pasiklausyti perleistą per brandaus atlikėjo balso prizmę.

Specialiai perkračiau visus „Solo Ansamblio“ albumus, kad palyginčiau su „Scenomis“ ir geriau įvertinčiau šios grupės kūrybinę eigą. Beje, ir man yra tekę matyti „Solo Ansamblį“ gyvai jau ne kartą (dar vienas kartas nusimato šiemet „Juodas Vilnius“ renginyje). Su tuo norėčiau iš karto pastebėti, kad tai viena tų grupių, kurių gerumo lygis labiausiai atsiskleidžia būtent grojant gyvai ir girdint juos koncertų metu, todėl mano manymu, vertinimas vien studijinių dainų versijų paklausius „doesn‘t do the justice“ jiems (dar nežinau, kaip šitą frazę perteikti lietuviškai).

Mano manymu, „Solo Ansamblis“ be abejo išlaiko savo specifišką stilių, tačiau nesutikčiau su pasakymu, kad jie visai neevoliucionuoja savo stiliaus ribose. „Olos“, sakyčiau, netgi turi visišką perversmą savyje po debiutinio „Roboxų“ albumo. „Scenos“ man gal labiausiai atrodo lyg „Olų“ tęsinys, tik kiek geresnis, prisiliečiant ir prie „Roboxų“ ištakų ir todėl geriau subalansuotas, dėl ko patiko labiau už „Olas“. Dėl to pasikeitimo „Olas“ man buvo sunku priimti, nes po debiutinio albumo jau tikėjausi, kad jie ir toliau išlaikys tokias įsimintinesnes melodijas dainose (kurias didžiąja dalimi nulėmė išraiškingesnis vokalas), o įvyko atvirkščiai – gan minimalistinės kompozicijos ir praktiškai „miręs“ vokalas. Taigi, kaip minėjau, „Scenos“ tęsia šią tradiciją, tačiau melodiškumas sugrįžęs, ir evoliucija šioje grupėje man yra akivaizdi ir labai maloni.

Kalbant apie dainų tekstus, manau, lietuviški tekstai yra labai painus dalykas muzikoje. Aš gal sugretinčiau „Solo Ansamblio“ tekstus su „ba.“ tekstais, kuriuose, sakyčiau dar sunkiau kartais  išvis kažką suprasti. Kažkaip niekada ir nesinorėjo gilintis į jų tekstus, bet dabar, perkračius „Solo Ansamblio“ diskografiją, prisiminus „Roboxus“, negaliu nepastebėti, kad jų kaip atlikėjų branda taip pat atsiskleidžia ir per tekstų rašymą. Bendra prasme man jie atrodo patobulėję ir prisideda prie bendros klausymo patirties, o dainų kokybę taip pat man kelia.

Trumpai apibendrinant visą „Scenos“ albumą, man jis kol kas geriausias „Solo Ansamblio“ albumas – kokybiškiausias ir geriausiai subalansuotas. Tačiau ar daugumą dainų man norisi klausytis dažniau – nepasakyčiau. Jos visos turi daug savos vertės ir įdomių elementų, kad ir tos sintezatorių vingrybės „Parke“, bet man to neužtenka – norisi daugiau spalvų. Taigi, duodu jiems penkis (high five) ir stiprų 8-etą be like‘o.

P.S. Dėl ukulelės garso albumo uždaryme, tai nenustebčiau, jei sukuriama jos imitacija su kažkuriuo sintezatoriumi. Teko padaryti tokį gilesnį research‘ą, nes norėjau išsiaiškinti, kokį ten būtent sintezatorių kartais išsitraukia Jonas Šarkus koncertų metų. Ir pasirodo, tai yra toks pučiamasis sintezatorius, kuriuo galima išgauti pačius įvairiausius garsus – su juo jie galėtų įtraukti bet kokius pučiamųjų garsus savo muzikoje ir visus apkvailinti, kad naudoja tikrą. Aišku, turbūt ukulelės garso išgavimas tokiu nelabai galimas.

Kai įsiklausiau į šį albumą, po kelių perklausų supratau, kad jis man kelia labai panašius jausmus, kaip ir paskutinysis Jethro Tull albumas „Curious Ruminant“. Nors jie ir nėra patys labai panašūs, nepaisant kai kurių išlendančių folk‘o motyvų, kurie būdingi ir Jethro Tull skambesiui. Visgi asociacija man pirmiausiai kilo ne dėl to, o dėl to, kokį jausmą sukelia klausytis tokio albumo. Ir aš kalbu būtent apie tą tokią specifinę sklindančią šilumą, kurios negali jausti iš kitų grupių, ir kuri, kaip man vos ne paranojiškai rodosi, nyksta muzikos pasaulyje su kiekviena diena, dėl ko beveik norisi ir išspausti ašarą. Bet galbūt aš perdedu.

Kalbant apie patį albumą ir jo dainas, konceptualiau ir negali būti. Man gan sudėtinga vertinti atskiras dainas, nes šios atrodo, lyg turėtų priklausyti vienam dideliam 65 min. kūriniui (ar simfonijai), kai kūriniai taip sklandžiai vedasi vienas iš kito ir yra su pasikartojančiais melodijų motyvais. Tačiau yra keletas, kurias galiu išskirti ir kaip atskirus stiprius vienetus pavieniam klausymui. Manau, man daug kas pritars dėl kūrinių „Albion Press“ ir „Warp and Weft“, kurie pasižymi labiau išskirtinėmis energingesnėmis, dinamiškomis kompozicijomis. Bet aš taip pat negaliu neišskirti „Counting Stars“, nuo kurios aš ir sužinojau apie artėjantį albumą, ir kurią įsimylėjau nuo pirmos perklausos. Man tai yra tiesiog be galo graži, priekaištų neturinti baladė, pati turinti savo širdį ir sielą, ir tokia, kokios jau seniai negirdėjau per ištisus dešimtmečius (ne savo gyvenimo, bet muzikos metais kalbant). Tiesa, kuo daugiau klausausi, tuo geriau pavyksta užčiuopti ir tą atskirą pulsą kitose dainose. Visgi, jų klausytis ne albumo kontekste ne itin traukia.

Šį albumą vertinu labai stipriu 8/10. Nuimu du balus, dėl to, kad jame pasigendu kažko naujo nuo to, kas jau girdėta praeityje (ne tik pačius Big Big Train turiu omenyje), na, ir man norėtųsi daugiau kompozicinės įvairovės daugiausiai antrojoje albumo dalyje. Nepaisant šios mano kritikos, tai yra visiškai nuoširdus, entuziastiškas ir tobulai netobulas albumas, kurio norėsiu klausytis dar!

Beatrich - superstar 10

dynoro - in my mind 6 

monika linkytė - po dangum 10

dinamika - naktis 10

mg international - juoda orchidėja 6 kill 

lemon joy & irma - balta meilė 10

A. mamontovas - mono arba stereo 10

rebel heart - kelias pas tave 11 

poliarizuoti stiklai - medžiai be lapų 10

vytautas kernagis - mūsų dienos kaip šventė 10

hiperbolė - išgalvojau lietų 10

sel - tik tok 10

bavarija - noriu lėkt 10

foje - geltoni krantai 10

requem - aš nupirksiu tau namą 10

g&g sindikatas - darome hip hop 10

m. mikutavičius - velnias, man patinka kalėdos 12 

Leon somov @ jazzu - lover than ground 10

sel - kiemas 10

skamp - superstar 10

Rondo - margarita 8 

vaidas baumila - kunigunda 8 

Donny montel - i'll be waiting for this night 10

Lt united - we are the winners 10

the roop - on fire 11 

mango - svetimi 10

Saulius prūsaitis - tu nemoki 14 save

karališka erdvė - iš lėto leidžiasi saulė 10

Jurga - nebijok 11 save

exem - kuršiai 10

junior - jausmai 10

Žas - ne pieną gėręs, ne nuo pieno ir mirsi 10

happy endless - power forever 10

the roop - discoteque 10

Vairas - gimiau pačiu laiku 10

stasys povilaitis - švieski man vėl 10

Bunda jau Baltija 1

1. Pete Townshend 8 save

2. Paul McCartney 17 kill

3. David Gilmour 12 

4. Ray Davies 11

5. Justin Hayward 14

6. Roger Hodgson 10 

7. Phil Collins 11

Dabar aš balsuosiu.

Claude Debussy 5 Kill 

Maurice Ravel 9 

Edvard Grieg 7 save 

Igor Stravinsky 16 

Pierre Boulez 7 

Olivier Messiaen 15 

Béla Bartók 18 

Arnold Shoenberg 14 

Karlheinz Stockhausen 14 

Philip Glass 20 

John Zorn 15

Smuikas 15

Valtorna 13

Čelesta 14

Biva 11 kill 

Bambukinė fleita 16

Ragas 14 save

Roland TB-303 17

Hang Drum 13 

Irako santūras 13

Scorpions - You and I 24

Sandra - You and I 19 save

Queen - You and I 21 

Joe Cocker - You and I 16

Ace of Base - You and I 14 kill

Celine Dion - You and I 20

Will Young - You and I 16

Yoko Ono - You and I 13

Bad boys blue - You and I 25 

The Monkees - You and I 21

Crazy Horse - You and I 20

Barbra Streisand - You and I 20

Cliff Richard - You and I 12

Garou - You and I 20

Medina - You and I 19 

Na, gal kaip nors užbaigsim kada nors.

Garage rock revival 9 kill

Post punk 22 save

Reikia daugiau intrigos šitam žaidimui 🤔

Survivor 19 

Lara Fabian 26 

The Foreshadowing 8 save

Nazareth 38 kill

Vaya Con Dios 6

The Mayfield Four 14 

Šitą albumą turbūt virškinsiu visus metus (ir dar ilgiau). Bet ką galiu pasakyti kol kas, tai, kad buvau šio albumo pristatyme Compensoje, ir šiaip jau keliuose Katarsio koncertuose, ir gyvai jie skamba visai kitaip. Visiška gyvo atlikimo grupė. Pavyzdžiui, daina "Neleisk man" gyvai nuskambėjo labai įspūdingai, bet įraše manęs kažkaip nepaliečia. 

Nieko. Kitą kartą išsiųsim Luctus.

O mane nustebino sulaukti tokio išsamaus atsiliepimo apie mano šį nedidelį vertimuką ir tokio gailestingo vertinimo. Dėkui! Vertimo pasirinkimas manęs nestebina, nes labai mėgstu šią dainą iš ankstesniosios Steveno Wilsono kūrybos, kaip ir visą "The Sky Moves Sideways" albumą, prie kurio pagaunu save sugrįžtant gan dažnai. Mane šio albumo dainos veikia ir terapiškai, ir įkvepiančiai. O Steveno Wilsono rašymas man yra labai artimas. Kaip gerai įvardinote, "taupių, bet vaizdingų veiksmažodžių" naudojimas pasitaiko ir mano pačios kūryboje. 

Tą visą mokslinės fantastikos vaizdinį tikrai galima įsivaizduoti skaitant ir klausant šių žodžių. Net ir atėmus pasakytų žodžių dalį. Aš jos neverčiau, nes tiesą sakant, dainoje jų praktišai net nesigirdi, man jie yra kaip koks foninis murmėjimas, todėl net nekilo mintis įtraukti į vertimą ir suteikti jiems didesnės reikšmės šiame vertime. Bet galbūt ir atrodytų geriau su jais - nežinau.

Dėl tos vielos, tai man susišvietė, kad kalba eina apie tuos povandeninius ryšio laidus vandenyno dugne (kurie pastaruoju metu taip dažnai būna atakuojami Baltijos jūroje), kuriais eina transmisijos (iš kur paskui atsiranda ir balsų zvimbimas spiralinėse akyse), o laidus sudaro ne kas kita kaip metalinės vielutės, tad taip ir išverčiau, o ir rimui šis žodis gailestingesnis, nei, kad, jei būtų "laidas". Na o ši interpretacija, kuri jau yra keramikos terminais - galimas variantas, bet man nesiriša, nemeluosiu.

Tas "vienuolio dubuo" man buvo slidi vieta. Regis, neskamba, bet tai yra konkretus terminas, kurio reikšmės nenorėjau nei iškreipti per daug, nei labiau pasigilinti kas buvo norima tuo pasakyti. Bet dėl kontrasto - visiškai pritariu.

Nemeluosiu, skamba viliojančiai. Juodvarnio "Tėkmes" būtų labai įdomu išgirsti gyvai... Ir dar Black Spikes kitą dieną - dviguba vyšnia 🍒 🤔

Priedainis neblogas. Man gal labiausiai neša į Rasmusus su kruopele MCR naujo skambesio (daina The Foundations of Decay) ir gal net naujaisiais Asking Alexandria. Žodžiu, senamadiškas roko skambesys, bet apvilktas modernaus elekro pop-roko apvalkalu. Gal būtent pop dalis ir yra tai, kodėl kūrinys ne visiškai patinka.

"Social mediots". Manau, radau puikų naują terminą savo žodyno papildymui.

Geras glaustas topas. Man nepavyko tokio glausto sudaryti. "Būtinų perklausyti" sąrašas pas mane būtų gerokai ilgesnis, nes kai tiek gerų, tai visi atrodo būtini. Bet gal kitam kartui pabandysiu atrinkti griežčiau. Šiaip su dauguma susipažinus, nieko per daug naujo, išskyrus Landmvrks ir Amplifier, su kuriais dar pažindinuosi - pasižymėjau vėliau perklausyti išsamiau.

Labiausiai sutampa:

Paradise Lost - Ascension

Deftones - private music

Cosmograf - The Orphan Epoch

Deafheaven - Lonely People With Power

Kiti irgi sutampa, tik ne taip stipriai. Kai kurie iš būtinų perklausyti aukštai mano tope. Taip, kad, overall, labai artimas topas maniškiam 👍

Iš šios dainos sklinda tokia "rūgšti" nuotaika ir kažkoks nepatogumo jausmas (bent šiuo metu man klausantis). Pajutau iššūkį sau - duodu like.

Man ši daina labai priminė "Lietuvos istorijos repą" - sunku rimtai žiūrėti. Šiaip daug teisingos kritikos jau buvo išsakyta įvairių kritikų, tai nesikartosiu. Manau, daugeliui aišku, kodėl neitin gera daina.

Apie Frank Zappa mačiau anonsą, tai norėjau pažiūrėti. Apie Leonard Cohen praleidau. Bet abu reiks atsisukti vėliau. Ačiū už priminimą!

Aš, deja, nemoku taip pakomentuoti, kaip Alvydas. Jeigu nuo vaikystės būčiau labiau save edukavusi su klasikine muzika, tada galėčiau, ir gal IQ mano būtų aukštesnis (no pun intended). Bet dabar tiesiog pasitikiu savo nuojauta ir ausimis, o šiuo atveju - dar labiau Alvydo žodžiais. Na ir visada turiu ateityje visas galimybes tobulėti muzikos vertinime 😇

Kažkas jau vienetais pavertino, nes narių reitingas tikrai nelogiškai atrodo, neatspindi dainų kokybės 😄

Man šis topas šiek tiek labiau patinka už ekstremalios muzikos. Jame žemiausias vertinimas pasitaikė 7, o šiame 8. Puiki dainų ir stilių įvairovė. Daug ko klausau, klausiau ar klausyčiau kada pati, net jeigu nebūtinai mėgstamiausias muzikos stilius. Pvz, Rome ar Vespero. O dėl didesnės dalies tai tiesiog sutampa muzikinis skonis.

Nelabai patinka tekstas, kad ir be keiksmų. Muzikaliai labai neblogai. Bet visumoj - 7 balai. 

Graži daina. Norėčiau, kad būtų pilna aranžuotė sukurta, ne tik akustinė.

Visai fun toks. Labai lietuviškai nelietuviškas kūrinys.

Nepastebėjau, sorry.

Man atradinėti muziką visada smagu. Muzika mano priklausomybė. Bet yra buvę gyvenime ilgų momentų, kai savaitėmis ar ilgiau nesiklausydavau muzikos ar labai atsainiai tai darydavau, nes nutolau nuo jos. Priklausomybę buvo pakeitusi kita priklausomybė. Bet dabar vėl grįžau į ją, nes tai tikrai yra didžiausia aistra mano gyvenime. 

Tačiau suprantu tą pasimetimą, kai atrodo, kad niekas nebedomina ar nežinai, ko nori, bet suprantu tai iš tos pusės, kad dabar tiesiog yra dar didesni muzikos kiekiai, nei prieš kokius 10 metų, todėl nauji atradimai gali pasirodyti vos ne našta. Dar kitas dalykas, kuris man prisideda, kad nauji atlikėjai dažnai skamba lyg kiti jau girdėti atlikėjai, ir mes dažnai negalime jų nelyginti, arba kad daug šiuolaikinės muzikos tiesiog skamba labai vienodai. 

O detoksą, manau, visada sveika padaryti. Aš pvz., pastebėjau, jei jau pavargstu nuo muzikos, jei per daug jos klausau, tai padarau kokią ilgesnę pertrauką. Bet tai visai kaip su maistu. Kai ilgiau nevalgai ar nevalgai kažko konkrečiai, kai vėl paragauji, būna ypatingai skanu...