4Blackberry

Aa, pasirodo čia koveris. Dabar aišku, kodėl kažkas off atrodė. Iš tikro, jei lyginant, tai praktiškai carbon copy su originalu, tik aišku, aiškiai savitas, unikalus Jyrki balsas.

Damn, grynai tokia up-beat, feel good daina, kokių pasauliui labai ir reikia. Nežinojau, ko tikėtis, bet nenusivyliau. Džiugu, kai senas geras rokenrolas neskamba kaip senas ir yra geras leidžiamas dabartiniais laikais. Beveik sunku patikėti netgi.

Struktūriškai, manau, įdomiai surėdyta daina, ir melodiškai taip pat suskamba įdomiai vietomis, yra geras gitaros rifas, bet tiek priedainis, tiek posmai man nuobodoki ir toks jausmas, kad nenorėsiu daugiau klausytis. Gan vidutiniška Muse standartais ir pagal jiems keliamą kartelę, ir iš jų, po šitiekos teasinimo, aš noriu daug daug daugiau. Bet tai toks pirmas, negailestingesnis įspūdis. Su Muse man kartais būna staigmenų, kai persigalvoju visiškai dėl dainų patikimo. Ir vis tiek, 8 yra irgi geras vertinimas, kaip sakoma mokykloje.

Gali būti, kad mėgstamiausia Rollingstonų daina bus, vis grįžtu ir grįžtu prie jos, dažniau nei prie kitų. Šitą melodiją kaip geriausiai įvardinčiau, tai "strakaliojančią" - iš karto pakrauna energijos ir tas šoklumas niekada neatsibosta.

Koks smagus ritmas + melodija. Atgaivino sielą ir pradžiugino.

Ši daina konkrečiai yra perdainavimas dainos originaliai atliktos Ray Stevens:

Sutikčiau, kad tas perdainavimas nekoks. Tačiau Jason Mraz išleido šitą albumą savo močiutei, turbūt sudėjo visas jos mėgstamiausias dainas. Manau, galima per daug neteisti.

Atmosferiškai nuostabiai skamba, rodos aidi sielos viduje, kaip tose katedros sienose. Gal ir 10, bet kol kas 9 nuo manęs.

Vau. Va dabar jau nekantrauju išgirsti viso naujojo darbo. Tikiuosi, bus daugiau tokio kalibro kūrinių. Net kūnas pašiurpo (ir ne dėl to, kad šalta).

Aš tai vadinu subtiliu muzikos grožiu, kuris kartais būna užsislėpęs ir kurį ne iš karto pamatai, o tik sugrįžus po kurio laiko. Tai byloja apie autorių ir muzikantų talentą ir meistriškumą, o turbūt labiausiai, kas muzikoje svarbiausia - sielą. Tam reikia ir tam tikros nuotaikos ar būsenos, kad kūrinys įsiskverbtų į tave ir paliestų, taip, kaip reikia. Man dažniausiai taip būna su labiau atmosferine, minimalistine ar lėtesnio tempo muzika. Ne išimtis yra ir šis Hammill'iškai teatrališkas, bet ir labai simfoninis kūrinys - visgi išskirtinis sutvėrimas, kuriame subtilaus grožio apstu.

Visas Fireships albumas man būtent yra toks, kuris nebūtinai iš karto patiko, bet sukėlė jausmą, kad norėsiu sugrįžti prie jo ir kad kada nors pamatysiu jį kitomis akimis (ar tiksliau, išgirsiu kitomis ausimis). O kas dar įdomiausia, tai kad ausys neišgirsta kitaip tik kartą, ir įspūdis nenusistovi, bet tas įspūdis ir toliau keičiasi laikui bėgant, tarsi daina mirguliuotų įvairiomis spalvomis, o tu vis įžvelgtum naujų.

Dažniausiai 10 duodu tik ypatingai nubloškiantiems ir asmeniškai rezonuojantiems kūriniams, o Gaia yra pakankamai paveikus kūrinys, kuris, mano akimis (ar ausimis), tikrai vertas 9. Bent jau šią dieną ir valandą.

Perdirbiniu net nesinorėtų vadinti. Labiau idėjų perėmimas ir padarymas iš to nuobodų, niekuo neišsiskiriantį ir užmirštamą muzikinį tvėrinį. Daugiau 5 balų negalima skirti tokiai dainai.

Na, pirmiausia, tai tarp jūsų su Sahja yra vienas labai esminis skirtumas - Sahja nedeklaruoja skaitinio savo dainos vertinimo prie labai daug dainų (iš tikro, nėra tekę matyti nei prie vienos), taip, kad, jei yra renkamasi deklaruoti vertinimą komentaruose, jis turėtų atitikti vertinimą prie dainos, antraip visi neatitikimai atrodys kaip melas, net jei nėra intencijos meluoti, o kiti vartotojai skaitantys tuos komentarus gali nežinoti, kad tas vertinimas buvo keistas vėliau, tad tai yra komentuojančiojo atsakomybė padaryti taip, kad tie, į kurių akis pateks komentaras, nesuprastų neteisingai.

Nesvarbu. Tik pastabėlė dėl vertinimo neatitinkančio, todėl melagingo, komentaro.

(Bet kalbant apie datas, ar kada šiais metais galima dar būtų tikėtis kaip nors sužinoti jūsų 2025 m. geriausiuosius (bent TOP5), ar tai būtų per didelė privilegija?)

Nebloga mišrainė.

Norėtųsi mėgti, bet nepavyksta, per daug generic skambanti daina. Kažkiek primena Alan Parsons Project - Don't Answer Me. Lyg būtų toje pačioje diskotekoje nuskambėjusios. Ši yra greitesnio tempo ir pakilesnė, o antroji - lėtesniam šokiui susiglaudus.

Melagis. Matau, įvertinta 9.

Faina apžvalgėlė. Pradedant nuo lietuviškos metalo scenos ir Juodvarnio žanro apibūdinimų, baigiant tokiu reikalingu šios muzikinės pakraipos rėmimu ir liūdnai atrodančios situacijos iškėlimu. Man neužteko laiko nueiti į koncertą. Bet štai vien jau tokia koncerto apžvalga yra puikus būdas paremti grupę. Ir jei tik music'as normaliai veiktų ir būtų lankomas, šitas savotiškas muzikinis influencinimas veiktų neblogai, ar bent darytų gerą įspūdį iš šalies, pradžiai. Tad dėkui vien už savo laiko skyrimą rašyti ir publikuoti tai :)

Behemotas, minimas Senajame Testamente, yra galingas, žmogui neįveikiamas žvėris, simbolizuojantis žmogaus limitus ir bejėgiškumą. Man ši daina yra apie pasipriešinimą bejėgiškumo jausmui. O mirtis labiau perkeltine prasme, nei tiesiogine. Nors labiausiai žodžiai "no more death in the family - it ends with me" verčia galvoti apie šeimos linijos nutraukimą, bet manau, mirtis čia reiškia pasidavimą užburtam kančios ratui, kurį sukuria išgyvenimai, persiduodantys iš kartos į kartą. Gaunasi pasipriešinimas mirčiai - gyvenimui tarsi būtum miręs, jei nenutrauksi užburto rato.

Na, o kalbant apie muziką, tai August Burns Red man visada skamba truputi neišbaigtai ir padrikai kompoziciškai, ir ši daina man taip pat balansuoja ant plonos linijos, tarp patikimo ir nepatikimo. Bet visgi labiau linksta į patikimą - patinka visi tie griaudėjimai ir šūksniai "I had to suffocate to stop the suffering!". Galinga.

1. Pete Townshend 12 

2. Paul McCartney 3 kill

3. David Gilmour 10

4. Ray Davies 9 

5. Justin Hayward 11

6. Roger Hodgson 12 

7. Phil Collins 4 save

Claude Debussy 8 

Maurice Ravel 9 

Edvard Grieg 5 save

Igor Stravinsky 16 

Pierre Boulez 3

Olivier Messiaen 13 

Béla Bartók 16

Arnold Schoenberg 12 

Karlheinz Stockhausen 14 

Philip Glass 14 kill

John Zorn 13 

Survivor 19 

Lara Fabian 26

The Foreshadowing 9 save 

Nazareth 35 

Vaya Con Dios 4

The Mayfield Four 9 kill

Smuikas 16

Valtorna 14 

Čelesta 15 

Biva 7 

Bambukinė fleita 15 

Ragas 12 Save

Roland TB-303 15 

Hang Drum 10 Kill

Irako santūras 13 

Niekas turbūt ir nepadarytų geresnio Bronski Beat dainos koverio nei Paradise Lost iš savo pop eros.

Na taip, nėra nieko blogai iš vokalinės pusės, jei rimtai. Čia jau tik asmeniškai patinka / nepatinka. Man taip pat šioje dainoje esminis dalykas - įsimintina melodija. Šiandien pusę dienos niūniuoju sau. Visgi apsisprendžiau, kad savo balsą atiduodu Therion versijai. Ir vienintelė priežastis tai, kad jos sunkumas man apskritai saldesnis sielai, nei iš tikrųjų saldus ir lengvas ABBOS atlikimas.

"Iš animacinio filmuko apie burundukus" 😆 Dabar nebegalėsiu vėl taip pat dainos girdėti... 😞

Buvau tik viename (nesiplėsiu į kurį). Kodėl ėjau, tai dėl to, kad norėjau pažiūrėti koks jausmas ir klausimas tuo metu man buvo aktualus (dabar nebe taip). Antrą kartą turbūt neičiau. Rezultato nebuvo jokio, tik šiokia tokia patirtis, solidarumo išraiška. Man asmeniškai, reikėtų labai neturėti ką veikti gyvenime, kad būtų noras eiti protestuoti, bet gerai, kad ne visi yra kaip aš ir atsiranda kas nori ir tai daro.

Na dabar aš dažniau įsijungiu televiziją, nei anksčiau (matyt, nes senstu). Kažkaip vieną dieną pagalvojau, kad moku už internetą ir televiziją, ir tik vieną iš jų naudoju, tai gal geriau išnaudoti viską ką galima maksimaliai. Tiesa, vis dar manau, kad per daug televizijos nesveika (kaip ir visko, šiaip ar taip), nemėgstu, kai žmonės visą dieną laiko įjungtą kaip foną, kaip tylai užpildyti - tai tikrai kenksminga.

O ką mėgstu pasižiūrėti, tai jei koks įdomesnis man serialas pasirodo, kartais filmus, nors nuolat rodo tuos pačius, kartais randu ir nematytų ar kartais peržiūriu tuos pačius, jei įdomu. Kartais muzikines laidas įsijungiu. Jos nėra itin vertingos, bet būna neblogas prasiblaškymas nuo man įprastų dalykų ir bent atsiranda kažkas bendro pasidalinti su močiute. Dar mėgstu kartais "Istorijos detektyvus" pasižiūrėti ar laidas su Alfredu Bumblausku.

Aišku, daug dalykų galima susirasti pažiūrėti per internetą, bet per kompą jau ilgą laiką nieko nežiūrėjau. Ir televizorius man labiau patinka, nes ekranas mano gan didelis ir šiaip patogu naudotis - tiesiog paspaudi kelias knopkes ant pultelio.

Maynard James Keenan kalba apie mėgstamiausią gotikinę muziką, inspiravusią naujausią albumą "Normal Isn't"!

Man patinka abi versijos. Therion versija visai kitas vaibas tiesiog, bet abi geros savaip. Nežinau net už kurią versiją balsuoti... 🤔

Nesupykčiau jei būtų ir ilgesnis, kaip originalas. Bet kaip koveris - fantastiškas. Ta pati emocija perteikta 💯

Claude Debussy 8

Maurice Ravel 9 

Edvard Grieg 6 save

Igor Stravinsky 16 

Pierre Boulez 5 

Olivier Messiaen 13 

Béla Bartók 16

Arnold Schoenberg 11 

Karlheinz Stockhausen 14 

Philip Glass 17 kill

John Zorn 14