4Blackberry

Senovės Graikija.

Tada... Graikija ar Turkija?

Praėjusi savaitė buvo labai "neklausi", bet pastaroji savaitė atsigriebė su kaupu, atradau tiek daug geros muzikos, kad net nebespėjau visko išklausyti ko norėjau (o gyvenimas tęsiasi).

Lapkričio 21-28:

1-3. IQ - Frequency (5)

1-3. IQ - No Dominion (5)

1-3. Jethro Tull - Beggar's Farm (5)

4. IQ - Never Land (4)

5-7. Genesis - Cul-De-Sac (3)

5-7. IQ - Far from Here (3)

5-7. IQ - One of Us (3)

Pastaruoju metu daugiausiai klausyti šie:

Gazpacho - Firebird (2005)

Nagrinėju Gazpacho albumus iš eilės, tai sustojau ties šiuo, dabar laukiu prieiti prie Night. Bet naujausią albumą vis tiek teks suklausyti anksčiau, mat reikės sudaryti topą.

Soen - Cognitive (2012)

Labai puikus debiutinis Soen albumas, per mažai net vertinamas, sakyčiau.

Leprous - Aphelion (2021) ir Melodies of Atonement (2024)

Iš naujo atradau Leprous ir Einar Solberg su šiais albumais. Privertė prisiminti, kad tai viena geriausių šių dienų progresyvaus metalo grupių ir dėkui, kad galiu jų klausytis savo laikais.

IQ - Dominion (2025)

Naujausias atradimas. IQ iki šiol nepažinojau, tik girdėjau pavadinimą, ir šis naujas albumas man netgi labiau dabar patinka nei senesnė kūryba. Žiūrėsim, kas bus toliau.

Ši daina viena labiausiai mane kankinusių iki šiol girdėtų IQ dainų su tokiu ilgu build-up'u ir anticipacija proveržiui, kuris galiausiai įvyksta ir apverčia dainą aukštyn kojomis. Gaila tik, kad tiek daug IQ dainų proveržiuose pritrūksta sprogimo.

Na aš savo mintis jau išsakiau dienoraščio variante, kuriam, beje, daug labiau tiko būti dienoraščiu, mano nuomone, nei patalpinta į kūrybą. Bet šiek tiek pridėsiu apie pareigą, nes ir Einaro komentaras pridėjo naujų minčių ir norėčiau paprieštarauti vienam dalykui. Na taip, ne mūsų pareiga juos ginti ir ne policijoje dirbame. Reikia daboti save ir savus, kitaip sakant. Bet yra minimas žodis "našta", ir štai čia įžvelgiu nedidelį diskursą. Jausti pareigą, pavyzdžiui, užstoti nepažįstamą skriaudžiamąjį šalia nėra lygu naštos už jį prisiėmimui. Manau, tai geriau būtų galima pavadinti "pilietine pareiga / atsakomybe". Kiekvienas mes turime jausti kažkiek tos atsakomybės kurti santaiką aplink save. O štai abejingas praėjimas, mąstymas "čia ne mano reikalas", "manęs tai neliečia" nėra naudingas bendrai visuomenės sveikatai. Viena problema, kurią aš įžvelgiu kai yra padedama kitam, tai, kad gali dingti tos ribos, kai pagalba turi grėsmę tapti našta, jei pavyzdžiui, apgintasis tarsi ima reikalauti daugiau ar psichologiškai jauti spaudimą padaryti daugiau negu gali. Tokiu atveju, neturi visko mesti, kad padėtum. Kai kuriais atvejais grynai nieko negali padaryti, bet bent pabandyti esamomis sąlygomis - tai jau reiškia daug ir kartais vien geros intencijos prasmingumo užtenka, mano nuomone, nes ji nelieka nepastebėta, net jei iš praktinės pusės daug neduoda.

Kodėl šis laiškas yra čia ir kūrybos srityje - neaišku. Todėl ir vertinti balais nėra už ką. Iš savęs tiesiog pasakysiu, kad aš vertinu tikrumą, atvirumą, tokiam atvirumui visada reikia drąsos, tačiau... klausti reikia, kam šis tikrumas ir atvirumas skirtas? Ar šis laiškas publikuotas siekiant sukelti kažkokį atjautos jausmą, bandymas save išteisinti dėl bet kurių savo poelgių ar požiūrio? 

Ypač man įstrigo mintys apie savo unikalumo supratimą: "Laimingas jaučiuosi, kad turiu tokį “psichinį fenomeną”. Labai mažai kas turi tokį. Žinau, kad turi garsūs menininkai, muzikantai. Jei jo neturėčiau, galvočiau apie savižudybę. Kadangi jis išskiria mane iš kitų, daro vertingesniu už juos. Kiekvieną dalyką aš apipinu mintimis, kurios nėra normalios, įprastos." Turiu kažkokį nuokrypį nuo normos savo asmenybėje, todėl esu ypatingas ir už tai mane turi visi mylėti? Na ne, ne taip pasaulyje viskas veikia, deja. Jeigu taip būtų, visi galėtume elgtis bet kaip, be jokios gėdos ir atsakomybės jausmo, būdami patys sau faini. Tačiau negalime, nes tokios taisyklės, nors ir nerašytos. Ir aš čia nenoriu psichologinių patarimų dalinti neprašytai ir juolab neprofesionaliai, bet negaliu susilaikyti šį kartą ir trumpai tiesiog pasakysiu, kad turint kažkokius nuokrypius nuo normos, juos reikia pakinkyti į vadeles, suvaldyti ir priversti dirbti savo naudai. Šiuo atveju aš matau, kad to valdymo praktiškai nebuvo bandoma daryti, ar nepakankamai ilgai praktikuota. Tai atsispindi ir šioje eilutėje: "nors žinau būdus, turiu instrumentus, bet nesiimu nieko daryti." 

Dar ką galiu pridurti, tai, kad tokį laišką parašyti kiekvienam būtų neprošal, galbūt kas kokius 20 metų, bet geriau ir dažniau. Bet sau. Ne kažkam kitam, ne dėmesio ar dar ko nors siekimo tikslais. Grynai sau. Pabūti su tomis mintimis ir rasti atsakymus į kokius nors kamuojamus klausimus. Nes mes paprastai visus atsakymus jau turime, jie būna tiesiog mūsų viduje. Jeigu į savo jausenas pavyktų įsigilinti ir išanalizuoti (ir priimti) taip, kaip pavyksta įsigilinti ir išanalizuoti savo mėgstamus meno kūrinius, tai ir nereikėtų tokių laiškų kažkur viešai publikuoti...

Pirma dalis:

Žmonės ir per daug nori, ir nežino, ko iš tikrųjų nori (nors tai atskira tema). Įdomi mintis apie buvimą mažaisiais diktatoriais, bet labiau nesutinku su ja. Manau, didesne dalimi šiuolaikiniai žmonės ieško dialogo galimybių ir nuoširdžiai nori siekti tarpusavio supratimo tarp visų žmonių, tačiau jie linkę stumti savo tiesą į priekį, kuri dažnai yra daugiausiai paremta apeliavimu į emocijas (savo, ir tuo pačių masių emocijas) nebūtinai sąmoningai apgalvojus visus galimus scenarijus, todėl demokratija ir gaunasi išsikreipusi. Pavyzdžiui, propaguojant toleranciją yra pražiūrimas poreikis jos ribų apibrėžimui. Žinoma, ne visada galima nuspėti visus galimus scenarijus, todėl kartais negalime nieko padaryti ir esam priversti tapti laboratorinėmis pelėmis, ant kurių ištestuojami nauji sprendimai, ir tik stebint padarinius galima pasimokyti ateičiai ir atitinkamai koreguoti sprendimus. Todėl žala visuomenei, manau, visada egzistuos vienokiu ar kitokiu mastu, nes pasaulis nuolat keičiasi, ir su naujomis kartomis ateina naujos problemos. Ar jis kada nors nusistovės taip, kad pokyčių daugiau nebereikės, arba liks tik minimalūs, visuotiškai mažiau reikšmingi? Galbūt. Tikrai galima tikėti tokiu rytojumi, kodėl gi ne. Bet atsižvelgiant į žmonijos gyvavimo ciklus per istoriją šiuo metu tai atrodo mažiau tikėtina.

Na, ir nesąmonė, kad saulei reikia mūsų meilės. Saulei žmogaus buvimas ar nebuvimas neturi jokios reikšmės. Bet kad saulė visiems šviečia vienodai ir kad mums jos reikia - tai taip.

Antra dalis:

Pavadinčiau tai labiau pamokslu, nei malda. Iš esmės viskas suprantama kiekvienam adekvačiam šiuolaikiniam žmogui. Manau, nepriklausomai nuo to, ar pats patyręs savo kailiu, ar tik pasimokęs iš kitų pavyzdžių, suvokimas, pakantumas ir atjauta tokiuose žmonėse egzistuoja, mažesniu ar didesniu lygiu. Bėdos ateina pas visus, vienokiu ar kitokiu lygiu, tai tų bėdų pažinimas savaime sustiprina pakantumo ir atjautos lygį ir kitam. Ir tos bėdos gali būti skirtingos, tačiau visi žinom, kad skausmas yra skausmingas, ir to pakanka, kad suprastume vieni kitus. Gal tik galima pridėti mintį, kad plėsti savo suvokimo ribas visada yra dar kur, ir kad pasiekęs vieną supratimo lygį, nesi dar "nušvitęs" (numanomas žmonių, pasiekusių tikrąjį nušvitimo lygį procentas gali būti 0,01 % ar pagal kitus šaltinius dar mažesnis - 0,001 %, kas reiškia, jog tai beveik neįmanomas pasiekimas žemėje) ir visada yra kur kilti aukščiau. Kaip ir mintis, kad mokymasis trunka (ar turėtų trukti) visą gyvenimą.

Labiau ne pačią saulę turėjau omenyje. Kai rašiau, stebėjau vakarinį dangų pro langą ir kaip besileidžianti saulė sukuria tarsi liepsnas iš įvarių spalvų, ne tik geltonos, oranžinės, raudonos, bet įsilieja ir mėlyno dangaus atspalviai ir sukuria tarsi "degančio" dangaus efektą. Panašiai kaip čia:

Likučiai iš praeitos savaitės ir Depeche Mode - Construction Time Again perklausos, bei Portugal. The Man naujojo albumo "Shish" perklausos.

Lapkričio 7-14:

1. Leprous - Out of Here (3)

2-8. Depeche Mode - Fools (2)

2-8. Depeche Mode - The Landscape is Changing (2)

2-8. Lunatic Soul - The Prophecy (2)

2-8. Portugal. The Man - Knik (2)

2-8. Portugal. The Man - Tanana (2)

2-8. Soen - Ideate (2)

2-8. Soen - Last Light (2)

Manau, kad galbūt, visai galimai, just maybe, verta turėti atskirą Einar Solberg profilį, nes: https://www.youtube.com/watchv=32Pz1Wpgr_Q&list=RDjiErbpZHfbk&index=2.

(Įkėliau tik nuorodą, nes Vevo neleidžia rodyti ir atrodo negražiai).

Kieta daina... iki labai Black Veil Brides'iško priedainio. Tas "bo-whoahoh-nes" man nelabai skanus.

Melodikos ir tempo pokyčiai šioje dainoje sukuria tikrą smagų pasivažinėjimą kalneliais. Labai patinka.

Ah, šita daina apgaulinga - prasideda labai lėtai, ir atrodo, visa tokia ir prabėgs, bet į galą koks puikus instrumentalas užklupo, ir daina man staiga užaugo. Mėgstu tokias staigmenas.

Man irgi atrodo, kad daug cukraus geriau nei sintetika.

Pramoninis sandėlis man mielesnis širdžiai. Prabangos dalykai apskritai ne man. Bet truputi paragauti jų kartais visai nieko.

Dainuoti ar groti?

Aš dar nepagalvojau apie tą vienintelį, bet kaip tik galvojau gruodį sudaryti metų albumų topą ir gal pavyks kažką nuspręsti.

Tiesiog albumas labai nekomerciškas man pasirodė, bet kaip tik už tai ir gerbiu, kad kūrėjai laikosi savo pačių kūrybinės vizijos. Nesakau, galbūt kada nors man ta vizija pritiks, o kol kas daugiau kartų norėjosi klausytis jų labiausiai komerciškai pasisekusių Dracula ir Loser.

Kelias dienas gyvenau su Leprous muzika ir ypač Soen - Cognitive albumu. Labai stipriai minorinės nuotaikos vyravo.

Spalio 31 - lapkričio 7:

1. Leprous - Out of Here (4)

2-8. Duran Duran - Come Undone (3)

2-8. Gazpacho - Vulture (3)

2-8. Leprous - At the Bottom (3)

2-8. Maximo Park - Leave This Island (3)

2-8. Soen - Ideate (3)

2-8. Soen - Last Light (3)

2-8. Soen - Savia (3)

Nedamiegoti. Abu blogai, bet persimiegojimas man yra kenksmingesnis, nes visada atsikėlus skauda galvą ir vėliau miegą vėl subalansuoti būna sunkiau, nei nedamiegojus, nes kai trūksta miego, jį galima lengviau subalansuoti "atsigriebiant" kitą naktį. Bent jau mano fiziologija taip veikia. Ir apskritai, manau, žmogui kažko perteklius yra dažniau kenksmingesnis, nei kažko deficitas. Tas pats atsakymas būtų ir klausime "nedavalgyti ar persivalgyti?".

Daug cukraus ar dirbtiniai saldikliai?

Iš tikrųjų tai nežinau nuo ko pradėti atsakymą, nes pasirinkote išnarpstyti kiekvieną mano sakinį, toliau aršiai gindamas save. Tai, beje, jau tapo nebe diskusija, bet ginču, pagal mane, ir būtent tai man atrodo nebereikalinga dalis, nes bendro susitarimo nepasieksime. 

Nežinau, kur jūs įžvelgėte varymą ant jūsų dėl to, kad kalbate pagrįstais (nebūtinai teisingais) sakiniais, nes aš labai aiškiai sutikau su jūsų pozicija ir išreiškiau lūkestį dėl diskusijos užbaigimo, na, o jūs padarėte priešingai ir dar labiau prisikabinote prie visko ką pasakiau, nelabai kreipdamas dėmesio į mano žodžių prasmę ir tik toliau stengdamasis palaužti mane savo nenuginčijama tiesa. Dėl to man yra labai gaila, kad nėra vietos produktyviam dialogui, o tik šitas pilstymas iš tuščio į kiaurą.

Tai, kad aš išsakiau savo kitokią nuomonę nereiškė, kad aš norėjau išplėšti diskusiją. Jos visai nebūtų reikėję, jei ne jūsų aršus savo nuomonės gynimas. Man būtų užtekę pripažinimo, kad abi nuomonės gali gyventi ir judėti toliau. Aš, beje, vėliau savo nuomonę pakeičiau, bet jums kažkodėl to neužteko. 

Nežinau ir kodėl pasirodė, kad man jūsų nuomonės pagrindimas nepatiko. Tai, kad man mielesnė mano nuomonė, nereiškia, kad visiškai niekinu jūsų. Priešingai - aš ją gerbiu ir vertinu. Gaila, kad ir jūs nemokate taip pat gerbti ir vertinti savo oponento. Blogą įspūdį susidarėte, nes aš neprašiau ir neturėjau net tokių lūkesčių, kad jūs pateiktumėte savo nuomonę per kažkokią kitokią mano primestą prizmę. Man visiškai pakanka jūsų nuomonės iš jūsų esamos patirties. 

Aš mėgstu spekuliuoti. Ar tai nusikaltimas? Jei mano spekuliacijos klaidingos, visai mielai laukiu to įrodymo, o kol jo neturiu, laikysiuosi savo nuomonės.

Na dėl gėdos klausimo, tai čia matau, kaip jūs grynai atgręžiate tai, kas jumyse nelabai gerai į mane. Angliškas geras žodis "deflecting". Linkiu tą pamatyti, kada nors galbūt pavyks. 

Vėlgi, pasislepiate už abstrakčiosios sąvokos "tiesa", bet pateisindamas save. Galima abu daryti vienu metu, beje - ginti ir tiesą, ir save. Jie vienas kitam netrukdo.

Ši diskusija, jeigu nepastebėjote, nėra vien tik apie tą jūsų tiesą ir moksliškumą. Tai yra ir apie tam tikrus dalykus, kurių jūs nenorite matyti ir pripažinti. Bet nesiplėsiu daugiau, nes mano žodžiai vis tiek būna apsukami ir neišgirsti.

Tai iš tikro nebuvo savimenkinimas, o tiesiog realistiškas pastebėjimas. Ką galiu pasakyti, žmonės mato mus taip, kaip save pateikiame. Ir jūs šioje diskusijoje būtent ir pateikėte save taip, lyg jūsų nuomonė būtų dieviška ir aukščiau visko. Tai labai atgrąsi ir nemaloni savybė. Tiesa aukščiau jūsų ego? Skamba tikrai juokingai, matant, kaip jūs iš tikrųjų nematote ribos tarp tiesos ir ego šioje diskusijoje. Nebijoje atsitraukti ir pripažinti savo klaidų, priešingai nei aš? Vėlgi, tai yra deflecting, ką daugiau pasakyti... Deja, tai yra visiškas šmeižtas, kad aš pasakiau neteisingą dalyką, nes jis yra teisingas. Bet jūs tiesiog nenorite to pripažinti, nes jūsų tiesa jums yra svarbesnė. Na bet tebūnie, tik jūs ir jūs vienintelis esate teisus, ir aš daugiau nesiginčysiu, nes kaip jau ir anksčiau minėjau, neturėčiau drįsti ginčytis prieš poną lektorių, ir gėdos jausmo savyje aš turiu užtektinai, kad pripažinčiau, kad ne mano pozicijoje galima ginčytis.

Man kaip tik nesinori tokio pobūdžio diskusijų. Man daug mielesnės tos, kuriose galima produktyviai kažką nutarti ir kalbėti apie plačiąjai visuomenei aktualesnius dalykus, o ne ginčytis tarpusavyje be galo ir be jokio sprendimo.

Man jūsų pozicija jau buvo aiški, ir šitas pasirinkimas priberti dar daugiau save pateisinančių žodžių yra mažų mažiausiai nereikalingas. Leiskite man priminti, kad aš tiesiog išsakiau savo poziciją, nes turėjau kitą atsakymą (kuris, beje, lygiai toks pats validus). Na o jūs esate tas, kuris prisikabino prie tos pozicijos ir pasirinko išplėsti diskusiją, su aiškiu siekiu nuversti mano poziciją ir įrodyti savo (jūsų pasaulyje) nenuginčijamą teisumą. Silentistas tikrai neuždavė šio klausimo “oras ar vanduo?” su intencija gauti moksliškai pagrįstą atsakymą. Nėra taip, kad toks atsakymas neturėtų būti vertinamas, tačiau viskas, ką aš sakau, tai, kad jūsų atsakymas nėra labiau validus už mano vien dėl to, kad jūs pažėrėte milijoną papildomų faktų, o aš viso labo tik vieną, tačiau labiau empirišką ir visiems labiau suprantamą.

Ką dar galėčiau pridurti, kas nebuvo pasakyta iš mano pusės? Tiesiog pasakysiu, kad džiaugiuosi už jus, kad jums trūksta gėdos jausmo (matyt nes jo nereikia aiškinti savo moksliniais terminais, tad jūsų pasaulyje ir neegzistuoja) ir kad jums taip puikiai sekasi save išteisinti - jūs tai darote meistriškai. Bet galbūt tai daryti lengva, prisidengiant moksliniais faktais, nes tai vargiai palieka vietos kitam įsiterpti. Kaip minėjau kitoje diskusijoje - mums belieka tik pavydėti - nes mums visiems dar toli iki jūsų lygio. Tad aš nusileisiu iki savo lygio ir pabandysiu užbaigti šią nelygią diskusiją. Nebent rastumėte kaip papildyti kažkuo nauju.

Girdžiu labai daug Solo Ansamblio šiame kūrinyje. Truputi daugiau originalumo norėtųsi, tačiau įdomūs šio atlikėjo eksperimentai.

Iš pradžių truputi sutrikau perskaičius komentarą, bet tada prisiminiau, juk vokalistas yra Einar Solberg (Einaras Solbergas) 😄

Bet taip ir maniau, kad jūs parašysit 10 tada, kai įvyks tas sprogimas :)

Sunku nuryti man tą lėtą, pasikartojantį priedainį, tačiau jis tuo pačiu metu ir "padaro" dainą, ir man jo melodija turi savito grožio, tad ne taip paprasta vertinti. Nusprendžiau duoti 8-uką.

Aš galėčiau parašyti tokį traktatą apie kiekvieną tavo atsakymą. Bet geriau to nedarysiu, nes ir man trūksta laiko.

2026-aisiais - naujas albumiukas, tai galima pasiklausyti intervų su Alter Bridge.

Valandos ilgio, kol kas tik perbėgau, bet daug apie muzikinę techniką ir daug kalbėjimo (ir prasigrojimo) apskritai, tai vertas laiko atrodo.

O galbūt man čia reikia slėptis, pone lektoriau? Nes aš drįsau jums aiškinti savo tiesą, kai be abejo, yra tik viena tiesa - jūsų.

Aš, deja, nesu viena iš studentų, ir greičiausiai turiu mažiau proto nei jie, todėl apgailestauju, kad diskusija su manimi negali būti tokia įdomi ir vertinga, kokios norėtųsi ir kokia būna su jais. Ir pasinaudosiu proga dar ir atsiprašyti, kad nepasijutote lyg būčiau dėkinga už diskusiją, nes galiu patikinti, kad esu. Taigi, man negaila pasakyti ačiū už tai, kas vertinga ar prasminga, ir aš tą darau ganėtinai dažnai gyvenime, ir nenorėčiau būti nesuprasta, kad stokoju dėkingumo šioje situacijoje. 

Manęs jūsų faktai su skaičiais neišgąsdins ir neatbaidys. Tačiau, bijau, kad atbaidys kitus music.lt narius, kurie galbūt skaitys šią diskusiją ir norės išjungti, net nepasiekus jūsų klausimų, mat jie bus palaidoti po ilga sudėtingų diskusijų siena, kurią jūs taip mėgstate statyti. Ir tam, kad nebūčiau vėl klaidingai suprasta, iš karto pažymėsiu, kad tai jokiu būdu nėra kritika jūsų diskusijų stiliui. Deja, vis tiek turiu priminti, kad tai muzikos portalas, todėl čia susirinkusi didžioji dalis publikos, įskaitant mane, greičiausiai ne visada teisingai supras ir įvertins jūsų gerus, šviečiamuosius ketinimus. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios galėjo pasirodyti, kad aš noriu stabdyti jūsų natūraliai kylančią minčių tėkmę. 

Norėčiau atkreipti daugiau dėmesio į tai, kaip jūs renkatės diskutuoti šioje temoje, bet jokiu būdu nesiekiant pakeisti jūsų diskusijų stiliaus, o galbūt tiesiog suteikiant šansą atkreipti dėmesį į save ir kaip jūs elgiatės su paprastais žmonėmis. Tas faktas, kad jūs bandote diskutuoti taip, lyg mes visi čia būtume jūsų biochemijos studentai, ir turėtume priimti jūsų moksliškai pagrįstą poziciją, visiškai atmetant žmogiškąjį faktorių, rodo, kad jums svarbesni ego dalykai (pavyzdžiui, laimėti diskusiją), o ne sveiko santykio su bendruomenės nariais kūrimas. Tai, kad jūs diskutuojate, šiuo atveju, su manimi, lyg aš turėčiau būti iš jūsų aplinkos pasaulio, t.y., mokslu gyvenantis žmogus, yra visų pirmiausia nemandagu, neapdairu, netaktiška ir netgi įžeidžiama. Bet galiausiai, turiu pasakyti, kad visa tai yra atleidžiama, ir aš dėl to nelaikysiu jums pagiežos.

Aš vis tiek nesutiksiu su jūsų pozicija, net jeigu ji moksliškai pagrįsta ir todėl teisingesnė (pagal jūsų filosofiją), tačiau tebūnie aš nusileisiu ir leisiu jums laimėti, jeigu tik tai padarys jus laimingą.

Šis albumas šimteriopai pranoksta ankstesnius Gazpacho albumus! Aš vis dar negaliu atsistebėti juo, lėtai klausausi ir bandau susidaryti pilną nuomonę. 

Pastaruoju metu ir aš vis galvoje girdžiu Gazpacho - We Are Strangers dainos priedainį. Jis yra toks įkyriai įsimintinas, turbūt dėl to. O daina net nelabai patinka. Ot velnias...

Aš manau, kad šis žaidimas yra net labai neprasta idėja, ir jis nepelnytai neprasitęsė. Galimai, diskusija Vertink dainą virš savęs nustelbė šią, nes idėjiškai ji labai panaši. Tačiau šioje yra privalomas prierašas prie rekomenduojamos dainos ir privalomas atsiliepimas apie rekomenduotą dainą, ir nėra skaitinio vertinimo. Galbūt tik reikėtų padaryti kokį vieną kitą pakeitimą, kad taptų labiau "žaidimiškas". Taigi, tik pabandau atgaivinti.

Užskaitau. Dažnai neklausau tokios muzikos, bet kartais tokie smegenis "prakrapštantys" elektroniniai garsai man gerai suveikia. Čia, beje, vertinau kūrinį po Nine Horses vardu, kas tinka, nes autorius nurodytas tas, o David Sylvian vardu tokio kūrinio neradau. 

O aš parekomenduosiu tai, ko nėra music.lt sistemoje. Čia yra, mano manymu, labai stiprus metalcore/post-hardcore žanro gabalas, amerikiečių grupės Holywatr. Dabar šio žanro daug neklausau, bet išgirdau šį kūrinį ir jis labai įstrigo į atmintį, tai dabar vis kartas nuo karto paklausau.

1. Pete Townshend 7

2. Paul McCartney 18 kill

3. David Gilmour 14 

4. Ray Davies 13

5. Justin Hayward 19 

6. Roger Hodgson 10 

7. Phil Collins 13 

8. Barry Gibb 17 

9. Jon Anderson 3 save