4Blackberry

Nežinau, aš tai šį albumą dabar vertinu kaip patį iš savęs, su niekuo nelyginant, ir man jis atrodo ganėtinai stiprus po daugiau perklausų. Bet man reikia grįžti truputi atgal ir visgi dar palyginti su keliais paskutiniais albumais.

Įdomus eksperimentinis elektroninis ambientinis bandymas švedų kalba. Kaip atskira daina nelabai man, bet albume kodėl ne, neskippinčiau.

Kiekvieną kartą su "now shut", atrodo, širdis į pilvą nusileidžia. Ryškus akcentas. Pati daina gan paprasta, bet paprastume tikrai genialumas kartais ir būna.

Sutinku, kad albume išsiskiria labiausiai. Iš karto patraukianti dėmesį, nuo pirmos perklausos. Viena problema, kurią galėjau įžvelgti, tai, kad visa daina, apart truputi gyvybingesnės įžangos, yra labai lėta, ir kartais tokios dainos man atrodo, kad tiesiog "velkasi", bet šios konkrečios dainos atveju man tai netrukdo, netgi įžvelgiu tame vertę, ir  nurašau doom metalo žanrui, ir netgi leidžiu sau rašyti 10. 

Šiai dainai, regis, trūksta formos ir ekspresijos, bet kaskart įsijungus vis geriau išgirsti ir atrandi, kad ta forma ir ekspresija egzistuoja, bet labai subtiliai. Su laiku priauganti simpatija.

Ką aš bandau apgauti. Aišku, kad čia 10, o ne 9.

Pirmas A Perfect Circle albumas ir daugumoje dainų man jo balsas skamba kaip klausantis kiek "užgulusiom" ausim, gali būti ir produkcijos reikalas, bet manau esmė tame, kad Maynardo balsas natūraliai yra toks duslokas, ir plius, ši daina didele dalimi atliekama žemomis natomis, kurias išdainuoti savaime nėra taip jau lengva, kaip vidurines ir aukštesnes. Visgi vietomis jis prasiveržia, išsilaisvina, ir kaip Amnesiac minėjo - suskamba kaip instrumentas.

Ši daina, jai baigiantis, kai įtraukiamas trimitas, atrodo, turėtų dar prasitęsti, tam, kad pilnai įsijaustum į tą visą ambientinę atmosferą, bet yra per greitai nutraukiama, dėl ko gaila. Bet tikiuosi sekanti daina albume bus kaip koks šios pratęsimas.

Ok, pone detektyve. Įžvalgų nebuvo prašoma.

Ok 👍

Būti palygintai su Mariumi Čepuliu - na čia labai didelė garbė, nepelnyta. Bet džiaugiuosi, kad patiko skaityti. Maniau, gal praradau tą vaizdingumą, jau seniai ir buvo tobulinamas.

Kažkaip tai atkasėt mano paslaptį! Taip, tai jis. O skaitoma knyga vadinasi "Baltos saulės diena" :)

Taip taip, tikriausiai visame pietų regione tie apelsinai kaip obuoliai mums. Tas pats ir Ispanijoje. Mano giminėje yra dar kas turi savo rezidencijas šiuose kraštuose ir vienas Kalėdas yra tekę švęsti būtent Ispanijoje prie +20 šilumos. Galvoju, gal mums pavydu, kai pas mus mėtosi atsibodę obuoliai, bet jei gyventume ten ir mums atsibostų tie apelsinai bei granatai (na, gal nebent labai jau mėgstami būtų).

Manau, pokyčiai reikalingi bet kokiu amžiumi. Tik gal vienas dalykas, kad jie turi atitikti amžių. O kalbant apie darbą, tai manau, kad keisti darbą galima bet kada, jeigu yra poreikis, yra noras ir yra tinkamumas pareigoms. Tai tik pirmyn :D O dėl to, kokia įstaiga gal ir geriau nutylėti kartais :D

O aš atvirkščiai - po 8 valandas ar kartais ilgiau prastovėdavau ir aš darbe, bet dabar visiškai to priešingybėje gyvenu. Bet savaip sveikiau jausdavausi, nors ilgainiui taip dirbant ir atsiranda nuovargis. Tai nežinau, ar norėčiau grįžti prie tokio darbo. Na bet linkiu sėkmingai prieiti prie reikalingų pokyčių. Šie metai puikiai tam tinka.

Na man tokie laipsniai kaip +35 ar juolab +40 nepanašu į rojų. Labiau į pragarą. Jeigu nekaršta, tai tada ne ant tiesioginės saulės greičiausiai būnat arba yra vėjukas. Bet dėl gamtos, tai tikiu, kad gali priminti rojų. Visgi man tokios vietos nėra labai artimos. Jose smagu pabūti, bet nemanau, kad pavyktų prisitaikyti su visam. Pažymėtinas dalykas, kad žiemą visi labai nori šilumos, bet kai ateina vasara ir jos karščiai, visi laukia, kada pagaliau atšals. Tai dėl to aš kažkaip pradėjau džiaugtis abiejais extreme'ais, nes galbūt reikia abiejų dozių, tik žinoma, saikingai.

Na taip, man labai smalsu kokios bus sausio sąskaitos. Bet aš stengiuosi, kad tokie materialūs dalykai neužgožtų to, kas man svarbiau gyvenime. Ir šiaip manau, galime nekęsti tos žiemos kiek norime, bet jei jos neliktų, vis tiek pasiilgtume. 

Aš kaip tik priešingai. Jei kas duotų pakasti sniego, būčiau labai laiminga. Bet čia, matyt, dėl to, kad trūksta judesio ir per daug sėdžiu, deja.

Kažkada dar vaikystėje norėdavau turėti lesyklėlę, bet vėliau kai išgirdau, kad tai nebūtinai paukščiams gerai, nes gali priprasti ir vėliau bus blogai, tai atsisakiau tos minties. Apskritai manau, kad gal geriau žmogui kuo mažiau kištis į natūralų gyvūnijos pasaulį.

Hmm, ačiū! (nežinau apie ką eina kalba)

Pritarčiau. Tokios orų permainos ir man nepatinka (įdomu ar kam patinka). Džiugu, kad bent patinka pasivaikščioti - visgi labai sveika! Bet man balta masė patinka, nepatinka tik kai takai tampa čiuožyklomis arba jeigu reikia eiti per speigus. Tada mieliau stebėti šias oro kondicijas ramiai namuose pro langą, dėl ko kartais labai džiaugiuosi turėdama tokią privilegiją.

Aš taip pat nesidomiu. Aš daug kuo nesidomiu, kuo galėčiau domėtis. Bet vat, užtenka tik bent akimirkai nusukti akis nuo ekranų, pažvelgti pro langą, ir gali atrasti visai kitą pasaulį, kurio net nesitikėjai atrasti, kas priverčia išmokti kažko naujo. Ir net nebūtina kelti kojos iš namų! (Bet geriau kelti ir pajudėti, ne tik stebėti iš vieno taško)

Aha, ir kalbant apie albumą, kad jau užsiminei, pasinaudosiu proga ir paklausiu, kokie kol kas įspūdžiai? Aš kol kas perklausiau gal 3 kartus, bet nežinau, kaip jaustis. Bet bandysiu dar. 

Dabar neseniai baigiau žiūrėti "1883" per TV6 ir vietoj jo neseniai pradėjo rodyti "1923", tai dabar žiūriu jį.

"1883" man paliko labai gerą įspūdį. Nors "Yellowstone" nežiūrėjau (nors reikėtų), tai nėra būtina, nes istorijos atskiros. Pirmiausia, tai visi pagrindiniai aktoriai buvo puikūs, ir Tim McGraw, ir Sam Elliott, ir Isabel May, ir Faith Hill... Puikiai tiko savo vaidmenims. Tai tik pasako, kaip svarbu parinkti tinkamus aktorius, nes jie didžiąja dalimi ir nulemia serialo ar filmo kokybę, jie būtent ir išlieka atmintyje, ne kas kitas. Aišku, buvo momentų, kurie nelabai patiko, kaip, pvz., 4 serijos pabaigoje man pasirodė truputi be ryšio tas grojimas pianinu. Įvertinau 8/10, bet galvoju, gal net 9/10 vertas.

"1923" jau kiek kitoks, bet kol kas mačiau tik dvi serijas, tad tikiuosi, kad vėliau paliks geresnį įspūdį. Vaidina Harrisonas Fordas ir Helen Mirren, tai vien dėl to sudomino, bet nemeluosiu, nežinau ar man jų vaidinimas kol kas patinka. Siužeto vingiai kol kas man pasirodė banaloki, o aktoriai labai šabloniški. Tad kol kas labai atsargiai vertinu 7/10, bet tikrai tikiuosi, kad nuomonė pasikeis ir veikėjai geriau atsiskleis su laiku, kaip atsiskleidė ir "1883".

1. Pete Townshend 7 save

2. Paul McCartney 20 kill

3. David Gilmour 14 

4. Ray Davies 10 

5. Justin Hayward 14

6. Roger Hodgson 10 

7. Phil Collins 11

Pirma perklausa ir pirma mintis: tobula daina.

Skamba lyg galėtų būti iš kokio Kventino Tarantino filmo garso takelio.

Na man tai rodo, nežinau, gal aš kokia išskirtinė. Bet vieną savaitę buvo, kad man priskaičiavo belenkiek perklausų tų pačių dainų, kai aš jų tikrai neklausiau tiek. Kažkoks bug'as buvo. Tai kaip čia pasitikėti jų rodmenimis? Apie tą Pro versiją pagalvojau vien dėl to, kad būtų galima bet kurio laikotarpio statistikas pasižiūrėti, ne tik paskutinės savaitės, bet be šito atrodo nelabai reikalingas dalykas man bent kol kas.

Jei last.fm nepasitikiu, tai Spotify Wrapped dar labiau nereikėtų pasitikėti. Ten tikslumo iš viso neverta tikėtis, ir tas Wrapped yra sutvertas ne tikslumui, o grynai pramogai, ir tas yra bendrai žinoma visiems, naudojantiems šią platformą.

Na, gal ne už "neteisingą" skonį, bet apskritai tais laikais žmonės būdavo labiau pasidalinę į skirtingas grupes su savo muzikiniais skoniais, dabar linija yra labiau neaiški. O šiaip ne apie kokį išjuokimą aš čia kalbu. Žmonės visais laikais vis tiek mėgo ir mėgs ginčytis dėl skonio, bet nebūtinai iš principo, kiek dėl pramogos. Tai vat iš tos nerimtos pusės aš čia tą užmėtymą akmenimis paminėjau.

Gera ataskaita. Aš tokių ataskaitų nesudarinėju, bet kas žino kas ateityje gali užeiti. Vienas dalykas, ne taip paprasta gauti tikslius duomenis, kai last.fm dažnai tiesiog rodo nesąmones. Tad aš juo nepasitikiu. O kaip kitaip fiksuoti perklausas nežinau. Tad labiausiai pasitikiu tiesiog savo atmintimi.

Ką galiu pasakyti, iš visų paminėtų čia grupių / atlikėjų aš išskirčiau 53, kurių klausiau ir aš didesniais ar mažesniais mastais. Yra tik keletas, kurie beveik man visai nepatinka arba nelabai įdomūs, bet nesakysiu kurie, kad niekas manęs neužmėtytų akmenimis. Bet yra ir dalis, kurias gal dar norėčiau pasiklausyti kažkada, tik nežinau kada tas laikas bus, arba kai kurių klausau labai po truputi. Tai toks mano pasidalinimas. O vėliau bus ir mano įrašų, kur atsispindės ko klausiau 2025-aisiais ir kokie mano įspūdžiai.

Ačiū, patiko. Dabar laukiu šios dainos versijos su orkestru.

Žiūriu, mėgsta jie į dainų galus sumesti kokias nors staigmenas, tai koks velniškai geras rifas, tai creepy vaikų balsai. Užskaitysiu kaip grupės braižą. Bet ir be to grupė turi savo skambinį braižą, galbūt ta stilių maišalynė jiems padeda. Albumas labai kokybiškas. Tikrai vienas geresnių lietuviškų (+ olandiškų) metalo muzikos darbų pastaraisiais metais (arba dar neatradau).

Geros citatos, bet sunku skaityti kai taip sumalta į krūvą.

Kaip tu užsirašei, jei prieš tai neskaitei?

Gražios eilės. Nukelia į kažkokį metafizinį / maginį pasaulį, į kurį autorius mano pateksiantis užmigęs laikinu miegu, pasiruošęs savo kitai kelionei kitame laike ir erdvėje.

Galimai gražiausia daina iš TimeSilentRadio VII. O tekstas prašosi būti išverčiamas.

Šiame milžiniškos apimties kūrinyje būtų visiškai užtekę tik paskutiniosios 6-osios dalies 😢 Nes tik ji man ir liko kiek labiau įsidėmėtina. Deja, visas likęs kūrinys man pasirodė praplaukiantis ir neturintis jokių įsimintinų melodijų, nei kokių įdomių motyvų, priešingai nei Time Has No Place, kuris, nors man kiek ir per ilgas, bet daug labiau įsimintinas ir smagesnis klausyti.

Aš pastebiu keistą priešpriešą šioje dainoje tarp dainos nuotaikos ir žodžių. Nes daina labai pakilios nuotaikos, tačiau yra apie jausmą, kad esi nematomas, ignoruojamas, bet toks jausmas kaži ar gali gerus jausmus nešti 🤔 Tai mane konfuzina, tai ir negaliu duoti like'o dainai, bet gal kada nors suprasiu... 

Šiaip visas albumas yra labai pakilus, apie optimizmą, tai mano idėjos interpretacija su šia daina tokia, kad "nėra to blogo, kas neišeitų į gerą".

Visai ne tie lyrics'ai čia buvo įdėti, net nežinau kokios jie dainos. Bet radau antrą variantą, kuris teisingas, bet irgi iš Genius.