Favoured_draconian

Ir jeigu jis būtų rimuotas, būtų buvęs sugadintas (; labai miela, myliu nerimuotus (;

Nu, o mano kol nepasirodė irgi kuolų nebuvo. Dabar rituosi su septynetu, nes gavau iš beležin ko 5 ar6 kuolus. Nu ir fĄk. Gyvensiu, bet nu vis vien nemalonu, taip kažkaip taukiška..

hey hey hey.. mane jis perspėjo prieš ištrindamas žinutes, kai rašydavau pasviru šriftu. Tai dabar neberašau. O tų žinučių nepasigedau. nežinau kas su jomis buvo.. čyyy.. Jis geras moderas. Prie blogų iš kart prisikabinu. Dirbk toliau ir nesinervink. Nebūtina. Gerai dirbi, geriau net už adminus, nes jau kelios savaitės tikrina mano eilėraštį.. Kvailoka..

Taip ia esms zhiauru. Nu taip ir yra. Aishku ishgalvota. Agnetuke>> o ash isijauchiau rashydama. Emociju negailejau.

O aš ir noriu keistai padaryt. To ir siekiu, kad visiem atrodytų kuo mažiau įprasta. Aišku kai kuriem tai tikrai įprasta, bet juk ne visiems ir bląąąh.. Prozas rašau neilgai, gal apie pusę metų, o jau pavyksta parašyt keistai. Jėga. Vadinasi tobulėju.

Manai vaizdas labai pilkas? Nepasakyčiau, bent man taip neatrodo. Na kontrasto tai tikrai trūksta. pati pastebėjau. O jei nori pažiūrėt ar tobulėju, prašau: Degančio bambuko šakele spragteli tušinukas. Jo egzistavimo laikas jau besibaigiąs. Praras jisai savo sielą ir nusineš mane į kapus... Nedrąsiai paimu tą tušinuką, nors tikrai neesu jo verta ir pradedu piešti paskutines vakaro raides. Popieriuje. Jis sumaitotas tarsi pati Pompėja po Vezuvijaus išsiveržimo. Dešinėje dešinės mano akies pusėje sublizga žalia ašara. Ji tokia nėra, bet atrodo dėl mano retos akių spalvos. Kaip nekenčiu savo akių, nekenčiu tos ašaros.. Tos abejingos ašaros padaro vaizdą tyčia iškreiptą ir viskas paskęsta okeaniškoje žalumoje. Iš mano nuo šalčio beformių rankų pabėga tas amžinybės tušinukas. Krisdamas žemėn dar spėja pasišaipyti iš manęs, visų stumdomą į keturias puses ir mėtomą į giliausias negandų bedugnes... Ilgi ir blizgančiai juodu laku nulakuoti, kone aštriais skustuvais virtę nagai, nesuspėja jo grąžinti į samonę. Pirštai ima drebėti vis stipriau ir garsiau. Stingdantis šaltis verčia manyti, jog ir pati tampu beforme, bejėge ir visiškai nepajėgia, stimpančia būtybe.. [taip tau ir reikia, gyvate, stipk greičiau..] Tušinukas juokdamasis iš mano sumauto gyvenimo pabaigos sutrupa ant marmurinių grindų. [parduok sumautą gyvenimą..] Daugiau negaliu nupiešti nei vienos raidės.. [Taip tau ir reikia, nevykėle, stipk sau viena, be nieko..] Visiškai prarandu bet kokį norą ilgiau sėdėti prie stalo. Nebėra vilčių atsigauti.. Eisiu kur nors toli, kur niekam netrukdyčiau gyvent, kur galėčiau užsisklęsti netikėjimo kiaute ir būti visai viena, amžinai. Bet negaliu pakelti savo jau stingstančio, nuo šalčio beformio, apšalusio kūno. [taip tau ir reikia, bjaurybe, stipk..] Netenku pusiausvyros nuo tų į galvą lendančių minčių ir pradedu šauktis praeities pagalbos. Bet ji nuo manęs nusisuko, kaip ir aš ją stengdavausi pamiršti ir gyvenau "čia ir dabar". O štai ji nuo manęs nusisuka tuo metu, kai aš šaukiuosi į pagalbą ją, pirmą kart kovoju, kad išlikčiau ir galėčiau jos atsiprašyti-man brangi ji tokia, kokią turėjau, kad ir kaip man buvo sunku gyventi. Bet jau per vėlu. niekas manęs nebegali girdėti-aš per toli nuo gyvenimo.. [O dabar, nevykėle, dek pragare, virsk sparnuotu padaru, bet ne angelu, bijok kur nors išeiti ir bjaurėkis šiuo gyvenimu, kurį dar būdama žmogumi pati sau sukūrei..]

čyy. Hole>> Dėkuuui.nei aš toookia šaunuolė nei ką, tik be galo stengiausi, kaip pirmas darbas.. et.. Ir Blaaah. dabar jau mano stilius ganėtinai kitas.

dėkui. Ir jei tas blynas kažkokiu stebuklingu būdu nepridegė, tai jis jau apkirmijo. Nuo naujų metų čia gal ir anksčiau kurptas..

Gotai pravaldo. Drambliai ypač. Čyyy..

Chyy.. Čia mano pati pirmiausia proza. Tokia nelabai. Bet tokia mielai graudi..

Dėkuuui. Prozos prawaldo daug žodžių ir minčių. JėJėJė.

Aiški ir trumpa mintis. Žavuoliškai miela. O man taip nebūna.

Pati tema pasirodė banaloka, bet banalią temą perteikiai ne tokia banalia. Mintys išreikštos lengvai ir nevaro skaitytojo kažkur giliai. Tai didelis ir aiškus pliusas. Sužavėjo. Net labai. Pagirtina.

Labai dideli minčių šuoliai. Susinaikinimas pravaldo. Norėjau kažkada susišert unguriams žvejodama ašaras iš valties. Apsigalvojau. O tu manai, kad esi niekas IR nieko nemyli, ar manai kad esi niekas NES nieko nemyli? Aš irgi esu niekas, bet myliu ir net labai. O esu niekas dėl to, kad nieko nesugebu. Ir aplamai nekenčiu savęs. O save numenkint yra labai blogai. Depresija dar blogiau. Su gimtadieniu. O maniškis buvo liepos pirmąją. Ir nepergyvenu, kad ten niekas nesveikino.. pff.. problema.. Ir nevyk Dievo medin, jei kažkas sveikina.. Džiaukis gyvenimu kad ir žudant apelsinus ir išmok mylėt save. Žinau ir aš nemoku, bet gi neesmė. Pabandyk. Palengvės. Ir nenusišnekam. Gerai? O dabar JAU labanaktis.

Professional widow>> Tai čia JėJėJė ar JoJoJo? Hole>> Esi totaus gėris. Apelsinų žudymas prawaldo.

Apelsinus žudyti būtina. Nes jei laiku nesuvalgysi, tai tikrai pasidarys pūkuoti.. manau.. O čia aprašytas naujas apelsinų valgymo įpatumas..

Ok. Nepasakyčiau, kad čia nėkiek nedirbau, ar ten kaip kai ne kuri/s sakė plūšėjau.. Darbas nepavykęs. Nū ir geraaai. Parašysiu kitą.

Stengiausi išliet jausmus. Eilėraščiu. nelabai galbūt pavyko.. Nieko, kitą kartą geriau padirbėsiu.

Pėdsakas nieko gero.. Nekenčiu Pėdsakų.. nebepernešu..

Tai ir nebuvo angelas. Tai buvo Pėdsakas. O jei paėmus kaip tikrovėj buvo, tai vienas berniūūūkas.. ugr.. užkirto..

Kai liūdna-negera. Ypač, kai užklumpa depresija. taip iš niekur nieko.. Yra buvę atvėjų, kai dieną negalėdavau ištvert. Laukdavau tik nakties. Kad tik greičiau užmigti. O nelaukdavau ryto. Nenorėdavau pabusti. dabar kažkiek geriau. Praeina. Praeis ir Tau. Pasitikėk.

Taip. Labai savotiškai parašyta. Kūrinys toks gan sodrus. Labai patiko.

Ir dar pamiršau. Dėl tų įvertinimų. Jau galvojau, kad kažkas nors šitam forume išeis. Bet. Atėjo pora Vertintojų iš didžiosios V ir po kuolą abudu.. Nų ir uskandino, kaip MoHax sako..

Nū taigi atsimenu, kai tik pamačiau svetainę parašiau adminui mailą. Nieko. Nedarė jokių išvadų ir neatsižvelgė į mano nuomonę. Neįsižeidžiau, nes juk neesu kažkokia svarbi ar kaip nors kitaip super visaip įdomiai populiari. Svetainė jėga. Ir visokio gėrio pilna, bet blogio irgi sotu. O adminas neatsižvelgia.. Nū aš tik norėjau, kad kažką pagyvint. Tiek pasiūlymų pažėriau, patarimų nepagailėjau, o kritikos ypač. Nū bet.. ai. Jeigu kas nors galvoja ką nors daryt, tai reikia. Ir tikrai. Ir greitai.

[i]Hm. Būti laimingu-sveika. Net labai. Galiu pasakyt, kad patiriu tai ganėtinai neDažnai. Tik retkarčiais. Bet pakanka. Gyvenimui. Manau.

[i]JuodasisAngele>> nes tai merginai buvo metas iškeliauti į aną pasaulį. O ji negalėjo pripažinti ir galvojo sapnuojanti. Deja. Ir angelai jai liepė keliauti toliau.

[i]Visi kiti forumai, kur papublikuoju darbą. atsiprašau jei nelabai rimtas pasirodė. Bet rašiau lyg ir porimtį.. Neesmė.

[i]Labai man maloniau pasidarė. Gera bent kartais būti kam nors naudinga.. Tiesiog žavuoliškai puiku.. Kažkaip..[/i]

[b][i]Hole>> būtent tai ir norėjau pasakyti. Tik gal ne visai tokiu būdu, bet panašiai, turint omeny, jog čia metafora. O jei bandai tiesiogiai suprast, tai man su ta žurnalistika nelabai ir skyla.. kažkodėl..

[i]Nieko, rimuojas ir normaliai skaitant. Aplamai rimas toks neišpasakytas, lengvai slystantis skaitant ir aplamai nors toks gan sunkus, bet labai savotiškas ir kartu paprastas. O ir pačios mintys patiko.[/i]