Gink

Pastebiu, jog tam tikru laikotarpiu kažkaip nepaaiškinamai skirtingus žmones, kartais net nesisiejančius vienus su kitais, valdo bendros jėgos, aplanko panašūs dalykai. Reiškia, jog kažkas vyksta..

Jeigu Jūs dėl pavadinimo, tai yra tokia Ziggy Marely daina - Love is my Religion . O manasis suvokimas atkeliavęs iš mano širdies, iš gamtos ir visų kitų dalykų, lemiančių, kad aš taip jaučiuosi.

Kamštukus galima įsigyti vaistinėje, trys poros apie 10 lt.

Pasakyti, kaip jautiesi, ką galvoji - tai svarbiausia. Juk baimė didesnė, kai galbūt žinai, kad gali nesulaukti, o ne tuomet, kai atvirai kalbiesi. Niekada neleisk sau nepadaryti to, ką visuomet galėtumei padaryti. Nes galbūt jiems labiau, nei Tau reikia pagalbos, pagalbos iš Tavęs pačios, jog parodytum, kad jie turi žmogų, kuris jaudinasi, rūpinasi. Net ir nedarnią šeimą galima sutaikyti. Kartais užtenka ir vieno žodžio.

Galbūt išjungus tam tikrus "prietaisus", galinčius atitraukti Tavo dėmesį, dirginančius klausą (jei tik įmanoma). Mokytis nutaikant tokią progą, kuomet būna ramu. Jeigu yra galimybė, kai esi vienas. Na dar yra ausų kamštukai, kurie bent kažkiek prislopina aplinkinį triukšmą. Tačiau, jei yra didesnių problemų, kurios nesudaro galimybės mokytis, reikia išmėginti įvairius variantus, palengvinančius gyvenimo ir mokslo kokybę. (gal tai psichologinė kliūtis)

Šiandien aptemo, kad ryt prašviesėtų. Aš trečią valandą pagalvojau, kad diena prailgėjo, nes jau tamsu, o dar ne vakaras.

Taip norėčiau, kad Jūsų ranka niekuomet neliktų viena.

Tikiuosi, kad tai to, iš viršaus ženklai. Ir Jis nori priversti mane atleisti. O aš taip nuoširdžiai to trokštu...

lyg liga. lyg sergate. lyg priklausomybė.

Aš prižadu, jog viskas bus gerai. Net jei dėl to nemiegotume ištisas savaites.

Juk žinote, kad aš visuomet atsiduosiu tam...

Fėja, į mūsų gyvenimus sugrįžta Rudenys, sugrįžta, kuomet jiems šito reikia. Gal dar ne laikas. Bet rankos visada į Tave. Leisk palaikyti.

Dangus - tai Tavo stichija.

Gandus - tai Tavo stichija.

Miau miau miau. Angelas Tu. [IMG]https://i16.photobucket.com/albums/b24/Gabeta/7ca8474c4977bdba.jpg[/IMG]

Ironiška.

...apkabinkit..aš kaip vaikas verkiu..

Apkbink meškiuką..

Mes susikibsim rankom ir bėgsim..nešim savo svają..juk žinai, kad mes mylėsim. Jau dabar tai supranti, nes Tu jau nuostabi. Dabar Tu esi miela..

Jei nori iš gyvenimo gražių spalvų, pastebėk jį tokį, koks jis ištiesų yra. Ir tai padeda...

Aš turbūt paklusiu savo priešiskumui ir padarysiu kažka, ko nedaryčiau. Todėl pabandysiu ateiti. Net jei ir nieko nepažįstu, bet viskam juk turi būti pradžia...

Man patinka Tavasis žmogiškumas. Na tas toks Tavasis. Ir toks savas,nes toks vienintelis.. Nesuprasi? Na tegu..

Tu esi žavuz žmogus,daugiaprasmiškai..siela,išore ir tuo vidiniu minčių pasauliu. Ir niekad juk niekas nesupras, ką tokio Jie praranda..

Sutverk mane iš naujo, sutverėjau. Man regis, aš per mažai mylėjau, Nedaug aukojausi, nedaug gavau. Sutverk mane, kad aš pats mylėčiau, Kad aš, lyg upė, saulėj sutviskėčiau Ir dangų atspindėdamas ugnim, Aš pasilikčiau, vis dėl to, savim Man regis, per mažai mane mylėjai, Kad ligi šiol aš nieko neturiu, Bet už save turtingesnius kuriu.

Muni, juk pats gerai žinai,kad nėra tai taip jau lengva...

Ar Tu padėsi man sukurti savąjį gyvenimą, jei aš Tau bent pabandysiu kadanors pagelbėti? Dabar tiesiog dėliokime spalvotus akmenukus taip, kad jie žerėtų ir saulė juos mylėtų.