IXAON

Hm...Šiaip jau, mąstant logiškai: tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tai, kas gimsta, turi mirti. Taip jau yra gamtoje. Mūsų pasaulis atsirado (kaip - kitas klausimas, bet tai netgi nesvarbu), vadinasim, turės išnykti. Tai objektyvu, to ginčyti neįmanoma. Vienintelis klausimas - kada ir kaip. Man asmeniškai atrodo, kad ta pabaiga geriausiai aprašyta Apreiškime Jonui (Apokalipsėje). Iš anksto perspėju - ten esančių įvaizdžių nieko gyvu nereikia priimti paraidžiui. Kitaip gausime, kad danguj skraidys raiteliai, o ištvirkusi moteris sėdės ant septynių kalvų (storumas blyn...). nemaža dalis to, kas aprašoma Apokalipsėje, jau yra mūsų dienomis. Aišku tik viena:kai šio, materialauas, pasaulio neliks, jį pakeis dvasinis, idealus pasaulis, kuriame nebus laiko ir erdvės (nes laikas ir erdvė suponuoja laikinumą, o Dievas yra amžinas). Dvasiniame pasaulyje nebus materijos, nes materija nyksta. Tai bus išimtinai dvasinis pasaulis. O fizinis? Išnyks ir tiek...

mano galva minusas (bent jau iki šiol buvęs) - tai, kad kūryba dingsta kažkur. Parašai, duodi "skelbti"...o tada iks-failai prasideda. irt galėtų avatarų pasirinkimą duoti įvairesnį. Kai aš registravausi - kelios dešimtys anime avatariukų. O jei aš nemėgstu anime? Dėl vartotojo žinučių koregavimo ir trynimo: patikėkite, tai įvestų tokią painiavą, kad patys ant kelių eitumėte, jog gražintų. Moderatoriai, manau, ir be to turi ką veikti nei skaityti visas žinutes paeiliui. Jeigu jų klaustumėte - turbūt aišku, ką pasakytų.

Hmm...tai gal pasiūlykit aktyviausiems ir geriausiems savo autoriams tapti moderatoriais?

Gyvenimas tik tada prasmingas, kai jame gali visą save atiduoti kitiems. Aš pridėčiau, kad ne mažiau svarbu - atrasti Dievą. Juk būten Dieve yra atrama, į Jį reikia remtis kai sunku. Kaip kažkur rašiau - reikia būti tokiais, kaip Žana d'Ark. Jai irgi buvo pasiutusiai sunku, kai ją paliko karalius,kai ji su porą šimtų karių gynė Prancūziją, o ją sugavus- niekas nepajudino nė piršto, kad ją išvaduotų. Jai buvo sunku, anglai norėjo, kad ji nusižudytų... Bet ji nenusižudė. Ir pralaimėjo anglai, nes laužo liepsnose ji pakilo tiesiai pas Dievą ir Dievas davė Prancūzijai pergales. Taip ir mes, turime būti tokiais: taip pat mnylėti, taip pat kautis, taip pat eiti ant nuosavo laužo.

Mačiau Jūsų komentarą ponulio rašyk savininkėlio puslapyje. Aš vietiniams - blogietis Nr.1. Nežinau kodėl tiksliai - tiesiog visada sakiau tai, ką galvojau, tiek r***.lt, tiek music.lt, tiek ekuryba.com. Išimtys buvo tik tuomet, kai man asmeniškai iš r***.lt administracijos buvo pagrasinta išmetimu, jei ir toliau kritikuosiu. Teko pereiti į Ezopo kalbą... Kodėl vietiniams blogiečiu esu - pats nežinau. Tie, kas dalyvauja r***.lt veikloje, paliuidys, kad aš ir forume, ir kitur siūliau kaip būtų buvę galima keisti šią svetainę į gerąją pusę. Savaime aišku, neišgirdo. Tačiau kitą vertus jei tokie - kaip rašoma - ksenofobai kaip r***.lt savininkėlis mane puola - reiškia viskas gerai. Jei žmonės, kurie asmeniškai skatina neonacizmą ir įsilaužimus į vartotojų accountus mane puola - vadinasi, viskas tikrai gerai. Ekuryba yra laisvos kūrybos erdvė (ir, beje, ideologiškai artimiausia jai - būtent music.lt), tad visiškai logiška, kad, rašykai ekurybą pasitiko kaip aršiausią priešą. Totalitarizmas ir demokratija, kaip bežiūrėk, yra dvi skirtingos sąvokos...

ewana - nereikia ant manęs pykti. Music.lt yra vienintelė litertaūrinė svetainė, kur aš jaučiuosi laisvas, kur ant manęs nedergia ir kur mano nuomonė pripažįstama. Savaime aišku, nepamiršiu music.lt - manau, kad tas puslapis, kur migruoiju, puikiai bendradarbiaus su music.lt Kaip jau rašiau - grįšiu čia, komentuosiu...nepaliksiu gi jūsų visų be priežiūros;D

Man asmeniškai labai patiko. Jautrus ir įtaigus gamtos bei žmogaus sugretinimas. Brazdžioniškai gyvai atrodo tie visi skliaustai. Daviau 7. Autorius - žmogus perspektyvus,tačiau Dievas rašomas didžiąja raide...

banalu ir girdėta balažin kiek tūkstančių kartų. Deklaracijos ir tiek. O kur kūryba? Daviau 3 - daugiau kūrinys nevertas. O štai autorius galėtų pasistengti ir atskleisti SAVO mintis, o ne literatųūrines klišes.x(

Daviau vienu balu per daug, t.y. - 1. Už pasipūtimą ir kitų kvailinimą reikėtų minusinius balus rašyti. :(

Va čia tai eiliukas. Neapykanta- ne pats geriuias jausmas kūryboje (kūryba yra šviesa, o neapykanta- tamsa), tačiau eilius anyway geras... Saugumo sumetimas nekomentuosiu kuris posmas patiko labiausiai ir po kuriais palinkėjimais pasirašyčiau...

"aš", "aš" ir dar kartą "aš" - kaip agentas SMitas iš kažkurios Matricos. Vietomis - gana vaikiški įvaizdžiai ("aš verkiu kai vėjas drasko man medį", kai kur - tie įvaizdžiai labai jau migloti ("kad peilis taptų medum"). Eiliukas struktūriškai daugiau primena dainą...o kaip eilėraštį jį tenka gana silpnai įvertinti

Rimavimo - nerasta. Rasta: 1 skolinys iš Sal. Nėries ("balta balta kur dairais"). Autoriaus jausmų - nerasta. Deja, bet eilėraštis - itin silpnasir prastas. Manyčiau, kad pirm nei skelbti, reikėtų keliskart perskaityti ar net duoti paskaityti tam, kas išmano.

komentarai: desiderata-->Dievas yra vienas, sukūręs dangų ir žemę...todėl iš didžiosios. Lament-->meilė gal ir atsibodusi; nežinau kaip su meile Dievui mirtis-->esmi katalikas. Ne itin pavyzdingas, bet katalikas Material_Heart-->Dievas yra Meilė. Tobuliausia, visaapimnati meilė... ačiū už komentarus :]

Labz. Taip, aš esu "kitose literatūros svetainėse" užsiregistravęs. Ir čia atmosfera...laisvesnė. ne tokia sukaustyta. Ne tokia elektrizuota(y)

žmonės, parašykit kas nors nors kokį komentarą/...

Niūriai gūdžiai "baisus" eilėraštis. Turėjo būti romantika ar pan., betgi gavosi vieni štampai. O gaila - autorius, mano galva, galėtų parašyti žymiai geriau(n)

Deja,bet viena didaktika, vieni kreipiniai. Perdaug kreipiniu, patoso. Kas patiko - jei atmesti visus "Zmogau!", gaunasi kad tas angelas gime,augo, yra ir mirs. Hmm...pagal katalikiska teologija angelai neturi kuno - yra dvasios. Isvada: buvo nebloga ideja, o ta ideja uzmuse prasta forma.

Hmmm...ideja buvo gera. Realizavimas - man pasirode silpnas. Labai pseudodramatizuojantis. Vienintelis, kas gelbsti eilerasti nuo poemos apie M.Melnikaite stiliaus - gana gera pabaiga. Kita vertus tema - dekinga. Svarbu nenuklysti i zemes, siurbiancias krauja. Paimtu autorius, pvz., ir pavaizduotu kara. Tikra kara - su apkasais, dvoku, krauju, ar baime kad tave nukaus... O gal pavaizduos?

Norėjot kritikos...kritiką ir gausit...;) Idėja - gera. Tačiau nejaukiai nuteikia "gūdus vilkolakių staugimas" ar tai, kad "nurimo pamiršti kapai". Man asmeniškai tai atrodo kaip elementarūs štampai iš pigios fantastikos. Išbraukus visą šitą štampuotę gautųsi gana neblogas asmeniškas - galbūt išgyventas kūrinys. Prašymas nepykt už kritiką...aš jau tokz

Įdomus eilėraštis, tačiau tenesupyksta gerb.Autorė - labai jau perspalvintas, labai jau didaktinis. Idėja - aiški, tačiau forma...forma dar labai tobulintina. Labai jau "barbiškos" spalvos - žydra, melsva, labai jau švelnios "kojytės"... Akivaizdu, kad autorė turi savo vidinį pasaulį ir dalinai moka jį pateikti. Patobulinus pateikimo formą - būtų visai nieko. Lauksiu kitų Autorės eilėraščių