Jusdiz

Žinau Damien Rice daugiausiai iš jo populiariausios dainos „9 crimes“ vaizdo klipo. Originalu. Įtraukia. Subtilus balsas. Šįkart norėdamas paklausyti šio to ramesnio, prisiruošiau geriau susipažinti su šiuo atlikėju ir paklausyti pirmą jo albumą mažai (arba labai daug) ką pasakančiu pavadinimu O. Likau šiek tiek nuviltas, nes albumas nebuvo toks raminantis, kokio tikėjausi. Ką gi, patryniau rankas ir apsidžiaugiau. Štai dar kartą mane nustebino muzika!Galima sakyti, kad vietomis albumas netgi apgaulingas. Žinoma, to siekiama sąmoningai. Lengvi tarsi angelėlių balsai (čia Damien Rice neabejotinai dėkingas Lisai Hannigan) užliūliuoja, o po to užklumpa energijos pliūpsniu. Damien Rice mėgsta patriukšmauti, tą aiškiai girdime „Cheers darlin‘“ ir „I remember“ kūriniuose. Pastarasis man labiausiai ir patiko.Albumas pateikia įvairias nuotaikas – ramumą,  energingumą, ilgesį, aistrą. Šias nuotaikas papildo vis kitaip skambantys instrumentai, jų deriniai. Taigi klausytojas vis iš naujo įtraukiamas, neturi laiko kada nuobodžiauti, ir tai yra gerai.O kas man atrodė ne itin gerai, tai daugelio dainų pabaigos. Vienose pritrūko fantazijos, kitos pasirodė dirbtinokos ar perkrautos. Mano nuomone, leista sau šiek tiek atsipalaiduoti ir neužbaigti darbo iki galo. Laimei, tai bendro vaizdo negadina. Tikiu, kad kitiems gali pasirodyti netgi teigiamas dalykas ir kelti simpatijas.Žinau Damien Rice daugiausiai iš jo populiariausios dainos „9 crimes“ vaizdo klipo. Originalu. Įtraukia. Subtilus balsas. Šįkart norėdamas paklausyti šio to ramesnio, prisiruošiau geriau susipažinti su šiuo atlikėju ir paklausyti pirmą jo albumą mažai (arba labai daug) ką pasakančiu pavadinimu O. Likau šiek tiek nuviltas, nes albumas nebuvo toks raminantis, kokio tikėjausi. Ką gi, patryniau rankas ir apsidžiaugiau. Štai dar kartą mane nustebino muzika!Galima sakyti, kad vietomis albumas netgi apgaulingas. Žinoma, to siekiama sąmoningai. Lengvi tarsi angelėlių balsai (čia Damien Rice neabejotinai dėkingas Lisai Hannigan) užliūliuoja, o po to užklumpa energijos pliūpsniu. Damien Rice mėgsta patriukšmauti, tą aiškiai girdime „Cheers darlin‘“ ir „I remember“ kūriniuose. Pastarasis man labiausiai ir patiko.Albumas pateikia įvairias nuotaikas – ramumą,  energingumą, ilgesį, aistrą. Šias nuotaikas papildo vis kitaip skambantys instrumentai, jų deriniai. Taigi klausytojas vis iš naujo įtraukiamas, neturi laiko kada nuobodžiauti, ir tai yra gerai.O kas man atrodė ne itin gerai, tai daugelio dainų pabaigos. Vienose pritrūko fantazijos, kitos pasirodė dirbtinokos ar perkrautos. Mano nuomone, leista sau šiek tiek atsipalaiduoti ir neužbaigti darbo iki galo. Laimei, tai bendro vaizdo negadina. Tikiu, kad kitiems gali pasirodyti netgi teigiamas dalykas ir kelti simpatijas. O žinant, kad tai pirmas Damien Rice blynas, tai šie apdegę kraštai tampa visai pateisinami ir verčia klausti, o kaip jam seksis toliau?..