Konditerijus

Vieta: ,,Lighthouses might house the key, But can I reach the door?''...

Nu labai faini. 

Pastebiu, kad labiau vargina trash'as, simfoninis metalas, kai visko labai daug ir nėra už ko užsikabinti.

O kas nenorėtų su I. Kofu padainuot...

Aukštumoj, viskas kaip aš suprantu kokybišką metalą. 

Klausiau interviu su grupe: labai girdisi tos nuoširdžios pastangos, dėmesys detalėms, kiek visko sudėta, tikrai žadina norą palaikyti jaunimą. Bet mano ausims deja produktas neklausomas. Yra vietų, bet čia kaip su pastanga ieškoti trupinių supelijusiame produkte. 

Tingiu narstyti suomių dainą po kaulelį, bet suku ir suku ją nuolatos. 

Pirma daina, kurią išsisaugojau buvo Albanijos, vėliau atradau Čekiją, o dabar galvoju, kad Suomija tikrai gali laimėti.  

Kaip keista, kad niekas nesiėmė vertimo. Tokie turtingi žodžiai. 

Ne visada apsiskaitymas ir raštingumas padeda finansiškai suktis, bet ką išmoksi - ant pečių nenešiosi. 

Being safe is scary. 

The Other Bennet Sister  - buvau pasiilgus kokybiškos kostiuminės dramos, o čia dar ir su žaviu komedijos prieskoniu. 

Bet koks katalikiškas vokalas, gal čia koks piktas klapčiukas dainuoja, reik įsižnybt, ar aš ne sekmadienio susibėgime po mišių sausainius trupinu. Nebebijok pasiklyst, nebijoki nuslyst, kad ir kur tai bevestų.. (iškrito sausainis). 

Galvoju apie ką tas pyktis prieš 9 metus. Dabar perklausius kimbu prie vokalo, skamba sintetiškai nuploninta kaip dainelė iš animacinio filmuko apie burundukus. When the night comes with the action...Tiesa, instrumentalas čia gausus nesupeiksi dėl kokybės. ABBA versija labiau čiki piki ant lėkščių, o Therion masyvi ant žemės. 

Baisios tos raganos...

Gal Jūs Pažįstat Mykolą?

Suomija. Kažkas čia užčiuopta, gražiai skamba suomių kalba priedainyje. 

Džiugu, kad netobulas kūrinio atlikimas vokaliai, ypač pabaigose, nesutrukdė laimėti atrankos. Kita vertus, žinutė perduota ir tokiu būdu, žinai, kad ne AI dainuoja.  

Žiūrėjau Wuthering Heights 1992 m. filmo versiją. Garso takelis užgniaužia kvapą. Kaip sudėti tiek sluoksnių, iškelti emocijų per kelias atkarpas. Efemeriška muzika. Nuo netekties, ilgesio, sielą gniuždančio skausmo iki iškart sekančio tyro atjautos glėbio, kuris nežada vilties, bet iškelia sielvartą į transcendentinę patirtį. 

Džiugu, kad pasiekė žmones. 

nenustoju klausytis

Pamačius pirmą topą buvo svetimumo jausmas, kieno čia topas, kažko trūksta. Dabar jau aiškiau. 

Mhm, dar šiais metais politinis kontekstas ypač veikia, girdėjau prielaidų, kad galbūt dėl to atsisako dalyvauti patyrę atlikėjai. Darosi vis labiau neskanu viskas. 

Įdomus kūrinys, norėčiau, kad išsiųstų į ESC. Ką manot?

wow

Kas gali būti geriau už Barbrą.