Liuksas

Tai ne bezabrazija, tai - uzsleptos mintys. Kas yra nepasiekiama, tas yra saldziausia! Tai nera banalumas, tai yra filosofija. Tai nera chrestomatinis poezijos istorijos veidrodis. Tai - mano stilius. Nebandyk suvokti maldos, jei tavo siela nesubrendo. Nebandyk paspirti pirmo sutiktojo, kol neisitikinai, kad tai siuksle. Ir man neptinka tokio tipo eiles: "prazydo gelele lauku, suciulbo pauksteliai lanku:)" Nemanau, kad poezija turetu buti ireminta i viena zanra. Salin rankas nuo kitaminciu. Konservatoriska pakraipa, - atsibusk kol nevelu! Kazkada baigsis galiojimo termionas:)%)

Banalu?:( Visu pirma, reiktu apibrezti savoka "banalumas" :) Labai abejoju, kad ji jusu zodziuose turi kokia nors reiksme. Tiesiog ji skamba kaip keiksmazosi ar priezodis, neturintis konkretaus pagrindo. "Banalu" be paaiskinimo skamba kaip daina be zodziu. Antra, jei banalumas mintyse buvo suvoktas kaip neaiskumas, tai nera formule, tai yra minties polekis. Trecia, jei si kurini ivardinsime banaliu,tada kodel sviesa is anksto yra grazesne uz tamsa? Kodel kazkas yra virsesnis, nors nebuvo rungtyniu ? Jei man nepatinka kazkokia spalva, tai dar nereiskia, kad ji yra banali. As manau, kad banalumas pasireiskia jo ieskojime, poziuryje i konkrecias aplinkybes ar net pati gyvenima. O banalumo egzistencijoje nerandu. Galiu rasti tik nepatikima, skirtinga skoni. Tad prie ko cia tas "banalu"?:]

Manau, kad visai nieko:) Man labai patiko si vieta : "Kai gimęs angelu mirei tu žmogumi". Viena idėja gimdo kitą:) Todėl galėjo būti daugiau panašių išsireiškimų. Juk galėjo dar gimti dvynukai, o gal net trynukai?;) Pvz.: "gimei žmogum, kad mirtum angelu"; arba - "gyvenimas pakirpo man sparnus, mirtis suteiks man jau naujus" Gal eilėraštis gimė neišnešiotas?:) Kas žino? Svarbiausia - jis pražydo :) Deja - gėlė nuvysta... Kodėl? Kam? Tam, kad jos vietoje gimtu nauja: dar gražesnė ir ryškesnė, dar kvapnesnė ir šaunesnė;)

Kas yra banalumas? Manau, kad zmogaus poziuris i pasauli. Galima taip pat vadinti diena, vasara banalia. Nes ji kartojasi. Sypsena, juoka ir? Kas lieka nebanaliu? Zmogaus ego? Jis tera vienas. Jei nemyli "banalumo", mylek save. Nusispjauk i egzistencijos tiesa. Atrask nebanalia prasme. Pirmas pasveikinsiu ir paklausiu jos kelio? :)

Sutinku, kad kurinio galas nuklysta. Truksta kazko. Labai sunku islaikyti ta pati tempa. Panasiai kaip krose :) Kita syki daugiau emocinio proverzio pataupysiu pabaigai. Reiketu gal kokios nors kulminacijos? O ne riedejimo nuo kalniuko?:) Aciu uz komentarus. Jie man visada idomus;)