Naoha

Crazyz<< Man ir chore labai gerai. ;D Kreminė<< Na, kaip visada neaiški. :}

Aš pati sau plaukus dažausi. :) Be to spalva bus tik porą savaičių ir dar po kiekvieno plovimo vis blankesnė bus. Čia, kad nuobodu nebūtų. :} Tai labai jaudintis nereikia, kai būsiu vėl natūralios spalvos pranešiu. ;)

prieblanda>> Tai, kad man prie to nelaimingo įrenginio ir reikia sėdėti. Tik man dabar pertrauka, kad galėčiau sugalvoti klausimus greitai apklausau apie Barborą Radvilaitę. :/ Ir man depresijos mokslai nesukelia. Jie tik vargina, o liūdna, man nes viena namie sėdžiu, kai galėčiau su mylimu vyru būti. ;(

G-Inside>> Aš ne pesimistė. Aš dipoliška: vieną dieną galiu būti totali optimistė, kitą dieną man jau depresija. Tai irgi dažnai bve...

Viena sėdžiu namie. Mokinuosi, tiksliau knisuosi prie anglų kalbos užduočių, kurios šiaip nėra sunkios, bet ta jų gausa tiesiog smaugia... o kur dar kiti darbai... bve... nuo to tikrai nėra linksma. O savo ego šiandien jau pašėriau: nusidažiau plaukus: vienintelis kiek geresnis dalykas šiandieną.

Asiū, asiū... :} Crazyz<< Motociklo veidrodėlis ten kyšo, nes aš ant jo sėdėjau. :o philia<< Kas drąsu?

Aš kaip tik verdu saldžairūgštį pomidorų padažą, tai gal kaip nors ir be šito gėrio apsieisiu. Geriau man paaiškinkit, kaip man reiks du informatikos laborus ant karto kitą antradienį padaryti. :o

Crazyz>> klaikus jausmas. Niekada nesitikėjau, kad mane gali sumušti (ir dar taip skaudžiai) nuosavas stalčius. :o Gabux>> Dėkui. :] Daraus natūraliste. O ir plaukai gana sparčiai atauginėja: pažiūrėsim už kiek laiko galėsiu jau normalias kasa pintis. ;D

Man irgi nykštį skauda, nes komodos stalčių ant jo užsimečiau. :o Gerai, kad man mėlyna spalva patinka ;D, o tai dabar visas pirštas gražios mėlynos spalvos. :o :)

Kodėl jūs visada Kaune matot tik forsus ir kitus padugnes? Negi jūs tik šilainiuose ir viliampolėj tirnatės, kai tik į Kauną atvažiuojat? :o Gyvenu pačiame Kauno centre, nematau nei tiek daug budulių, nei vadinamų "mafijozų". Ir tai tik vėlai vakare gali jų sutikti, kai išlenda į gryną orą tarsi tarakonai. Kaunas pakankamai saugus miestas, kur gali naktį išeiti pasivaikščioti (ypač dabar, kai laisvės alėjos apšvietimą baigė tvarkyti). Ir kultūrinis gyvenimas čia atgijo. Ir žmonės čia pakankamai mandagūs bei tolerantiškesni pasidarė. Net tada, kai plikai galvą nusiskutus po Kauną vaikščiojau, nesulaukiau jokio ypatingesnio dėmesio ar komentarų. Pamirškit tuos golfukų ir rusiško pop'so laikus. Praėjo, pasibaigė. Net dauguma mažiukų (turiu omenyje paauglius) normalesni pasidarė. O va suaugę (visoje Lietuvoje), ypač pensininkai ir ypač visos kovinės bobutės, tai daug nemandagesni nei paaugliai ar kiti jaunesni žmonės, nes kad ir kaip silpnai tu besijaustum ir alpėtum autobuse nuo karščio, oro trūkumo ar šiaip silpnos sveikatos ir atsisėstumį laisvą vietą, kovinė boba, įlipus į autobusą, būtinai atsistos prie tavęs ir iškolios, kad tu drįsai atsisėsti, o ji jaučio sveikatos karo veteranę, sverianti maždaug 200kg turi mat stovėti. Taip nekartą yra atsitikę. Taip jaučiu dar nekartą ir atsitiks. Todėl negalima blogai kalbėti apie jaunus žmones, kurie ne tik užleidžia prastai besijaučiančiam žmogui vietą, bet ir paklausia ar dar kuo nors negalėtų padėti. To tikrai nesulauksi iš dažno 40metų perkuposio žmogaus.

Aš nesu liūdna. :o Ir šiaip nesu tokia jau niūri, kokia seniau buvau. :) Tiesiog susižalojau koją ir dabar zirziu, kad skauda. Tik tiek. O dar reikia vėl pratintis prie universiteto ir jo laiko standartų, kai savo niekučiams nebegali tiek daug laiko skirti kaip seniau. :) Be to (turbūt) mano rašymo stilius toks. :) Ir kaip galiu būti liūdna, jei ant stalo stovi tai: [img]https://a755.ac-images.myspacecdn.com/images01/100/l_2f73ed2c6e4c9bb92d2dc593d950b36a.jpg[/img] Negali tiesiog nenusišypsoti.

Tai eik pasikart. Toki viskuo nepatenkinti "žmonės" tik ir gadina tokio nuostabaus miesto įvaizdį. Nekenčiu tokių kaip dienoraščio autorius - tik ir ieško prie ko prisiknisti. Ir dažniausiai yra atvažiavę iš kokio nors nusmurgusio kaimiūkščio ir dabar vaidina velnias žino ką. ayj. Napalmo jums vietoj kompoto. :(

Ei, aš čia kasytes susirišus. :o Jokių "bakų" čia nėra, tik plaukų sruogos į 5-8cm ilgio kasas nepakliuvę ir tiek. :o

Ne, tik komentarų rašymas, bet ir pats tamstos gyvenimas, numanau, yra paslėptas už kompiuterio ekrano, už dirbtinio pasikėlimo bei noru būti kažkuo, kai nesi. Nujaučiu, kad esi išsigandęs viso pasaulio berniukėlis, kuriam kalasi vos pirmas paaugliškas spuogas, kuris ką tik perskaitė pirmąją rimtosios literatūros ar filosofijos knyga, kurio tėvai nesutaria, todėl manosi, kad jau žino apie visas gyvenimiškąsias problemas ir jautiesi toks didelis vyras, kad tiesiog ir niežti klyną, kaip norisi kam nors įkąsti, o kai to negali padaryti realiame pasaulyje, tai darai internete, nes tu čia jautiesi kietas. Va, ką aš manau. Todėl ne tau, žmogau, be prasmės, aiškinti, ką man daryti su savo gyvenimu ir kokio intelekto lygio aš esu. Todėl eik ir bent vieną kart pabandyk numirti.

O tu eini ir taškaisi savo itin nevertinga nuomone, kuri yra tik nerišlus žodžių kratinys, kuriame dar įpainioti keiksmažodžiai? Juk žinoma, geriau kritikuoti kitus žmones, pasislėpus už kompiuterio ekrano, nei pačiam gyventi.

Per rimta? Gali būti. :} Bet man patinka. Norisi suktis ratuku ir būti visai žaliai. Nuostabus atlikėjas, nuostabi muzika. Švaru, gražu ir miela širdžiai. Nulis banalumo. Ir dar neatsibosta. Bet kiekvienam savos dainos. Bet ir tu kada nors išaugsi ir [i]linkin park[/i] amžiaus. ;)

O ar pilka nėra spalva? Spalvų labai daug, bet ar jos susišildo, priverčia nusišypsoti ar numalšiną įkyrų galvos skausmą? Pilka tik apima totalų sąstingį, kai tik monotoniškai stukseni plaktuku į sieną, bandydama praskaidrinti gyvenimą ir vildamasi, kai tai nieko dar kartą nešokiruos. Pilka gali būti ne tik spalva, bet ir sielos būsena.

Nekenčiu šaltibarščių. :o

Aštru. Neišeina man nepadauginti prieskonių. :o

Čia jau skonio reikalas.

Žirnių. Nors labai norėjau pupelių, bet ką padarysi, kad namie jų nebuvo. :o

Aš noriu su visais pasidalinti tuo, kad man gera, kad norisi dainuoti ir šokti einant gatve, kad apima beviltiškas vienatvės jausmas, kad mylimas žmogus yra kur kas toliau nei tu to norėtum, ir kad laukiu akimirkos, kai Jis vėl įeis pro mudviejų namų duris ir vėl viskas bus gera ir šviesu... O kam norisi galvoti kitaip, tai lai sau galvoja: atsibodo man teisintis, pyktis ar įrodinėti, kad taip ar anaip nėra. Juk aš pati tikrai geriau žinau nei kiti. :}

Edvinai, gyvenk tu ilgai ir laimingai. Aš irgi gyvenu ir gyvensiu labai ilgai, ir labai laimingai. O jei dar kažkas griaužia tavo mintis, tai išmesk tai į šiukšlyną, nes kitaip nei pats tapsi laimingu, nei kitus padarysi laimingais. O jei aš nekeliauju autostopu po pasaulį, tai dar nereiškia, kad visos mano dienos yra tuščios, kai tiesiog norisi sėdėti ir žiūrėti kaip žydi gėlės ant palangės.

Prieblanda, aš esu laiminga. ;D

Nuotrauka 2savaičių senumo. :o Ar pūkuotų vyšnių dar yra tai labai abejoju.:o Apie katinuką, vardu Au. ;D

Ep<<< neturi ką pasakyti? :P

Rumšiškėse. :) Ten daug supynių, nuostabi aplinka. Tikrai verta nuvažiuoti. :)

Gera akimirka buvo. Kaip ir diena. :)

Tau pasisekė. Aš tik nuodų musėm, bet jos, kažkodėl visai nenori jų "valgyti". :/

Buvau. Ir smagu, ir nesmagu buvo. Oras geras. Kompanija gera. Muzika irgi gera. Bet už tą regio palapinę, kurioje muzika garsiau grojo nei pagrindinėj scenoj, tai reikėtų kažką padegti. :/ Ir dar iš kažkur atklydę buduliai, kurie atvažiavo "roko" paklausyti, o nusivylę, per visą naktį savo technūškes leidžia. Jak. :( O šiaip pasiklausėm geros muzikos. Aš nesu panašios muzikos gerbėja, bet tikrai nesigailiu, kad važiavau. Tikiuosi ir kitais metais pasiseks ten nuvykti. (tik tikiuosi, kad regio daugiau nebeteks išgirsti, nes atsiklausiau šito daikto dešimčiai metų į priekį).