Porteris

Kiekvienas veiksmas sukelia grandinę įvykių, kurie labai glaudžiai susiję su mumis. Kuo greičiau nuo jų bėgame, tuo greičiau jie mus vejasi. Išsklaidyk laiką, tuomet išsklaidysi ir lemtį. Kartais ir tai įmanoma.

Laukiu ir aš. Negavau bilietų 15 d., tai nerealiai apsidžiaugiau, kad bus papildomas koncertas :]

Smagu prisimint.. Betrūksta pabaigoj tik Eddie Murphy :]

Apart to, kad kūrinukas neprastas, dar ir lietuviškai prakalbo, 6.30 min: ...tautiškai nusiteikę azerbaidžaniečiai, jų populiarusis frontas, kuris būtų tolygus mūsų Sąjūdžiui. Jie pasirašė lyg ir sutartį su Azerbaidžano komunistų partija :] :]

Geriau apie tai nepasakysiu, nei mano pamėgtasis J. Keatsas: „I am certain of nothing, but there is a holiness of the Heart's affections“.

Bravo, Nino! Rota di Nino è il capo di tutti capi :]

Čia suprask, pati grosi? RockPrincess (y) ačiū už vaizdą, užskaitau :D ;D

Žinai Prieblanda, labai aktualus man tavasis dienoraščio įrašas. Taip atsitiktinai, ir baccc.. Nuo tikrovės nutolusiu pakiliu troškimu, aš taip vis dienas skaičiuoju. Ir dar kartą išgyventi aną, jau nebežinau kurią, savo gyvenimo akimirką, kad galėčiau pasukti visiškai kita kryptimi nei šioji, padariusi mane tuo, kas esu dabar... Dar kartą pasėdėti ant šiltų samanų ir suleisti į jas pirštus – tai kvailas noras nukeliauti atgal į laiką, likusį už manęs, ir pasiimti į šią kelionę ir save patį – praeities paženklintąjį. Dabar prisiminiau Gėtės mintelę: „Kai nebeturime savęs, tada mums visko trūksta.” Ir čia jau paskata man, taip sakant susiimti. Vidumi.

Baisu apie tai pagalvot, kad ištirpsta. Baisu, jei ji mąžta ir mąžta..

Klasikinė proza, dar poezija - P. Shellis, J. Keatsas, G. Byronas.. Ir šiaip, smagu skaityt (kai randi laiko). Kažkur perskaičiau tokią mintį: Greitai pastebi – skaito žmogus ar neskaito. Ir tarp žmonių nebuvo didesnio skirtumo už pastarąjį.

There is a holiness to the heart's affections...

Oldy but goody..:)

Žiauriai gražus garso takelis ir nerealus filmas, kurį pažiūrėjus dar ilgai lieka neaiškus prieskonis burnoje ir jausmas, lyg kas nepaliaujamai spaustų gerklę... O po to tik džiaugsmas ir džiaugsmas. Apsčiai gyvenimo džiaugsmo. Pagarba Clintai!

Klausydamas šio albumo, jautiesi, lyg tave kas glostytų. Ir visos emocijos švelnios: kikeni, bet niekada labai smarkiai, liūdi, bet pamažu...

Nerealus filmas, nerealus garso takelis :)