Dienoraštis:  2011-04-08: tai kaip? Pranešimo data:  2011-04-08 01:14:03
Kiekvienas veiksmas sukelia grandinę įvykių, kurie labai glaudžiai susiję su mumis. Kuo greičiau nuo jų bėgame, tuo greičiau jie mus vejasi.
Išsklaidyk laiką, tuomet išsklaidysi ir lemtį. Kartais ir tai įmanoma.
Apart to, kad kūrinukas neprastas, dar ir lietuviškai prakalbo, 6.30 min: ...tautiškai nusiteikę azerbaidžaniečiai, jų populiarusis frontas, kuris būtų tolygus mūsų Sąjūdžiui. Jie pasirašė lyg ir sutartį su Azerbaidžano komunistų partija :] :]
Žinai Prieblanda, labai aktualus man tavasis dienoraščio įrašas. Taip atsitiktinai, ir baccc..
Nuo tikrovės nutolusiu pakiliu troškimu, aš taip vis dienas skaičiuoju. Ir dar kartą išgyventi aną, jau nebežinau kurią, savo gyvenimo akimirką, kad galėčiau pasukti visiškai kita kryptimi nei šioji, padariusi mane tuo, kas esu dabar... Dar kartą pasėdėti ant šiltų samanų ir suleisti į jas pirštus – tai kvailas noras nukeliauti atgal į laiką, likusį už manęs, ir pasiimti į šią kelionę ir save patį – praeities paženklintąjį.
Dabar prisiminiau Gėtės mintelę: „Kai nebeturime savęs, tada mums visko trūksta.” Ir čia jau paskata man, taip sakant susiimti. Vidumi.
Dienoraštis:  2011-01-03: Ne čia Pranešimo data:  2011-01-03 22:49:06
Baisu apie tai pagalvot, kad ištirpsta. Baisu, jei ji mąžta ir mąžta..
Klasikinė proza, dar poezija - P. Shellis, J. Keatsas, G. Byronas.. Ir šiaip, smagu skaityt (kai randi laiko). Kažkur perskaičiau tokią mintį: Greitai pastebi – skaito žmogus ar neskaito. Ir tarp žmonių nebuvo didesnio skirtumo už pastarąjį.
Žiauriai gražus garso takelis ir nerealus filmas, kurį pažiūrėjus dar ilgai lieka neaiškus prieskonis burnoje ir jausmas, lyg kas nepaliaujamai spaustų gerklę... O po to tik džiaugsmas ir džiaugsmas. Apsčiai gyvenimo džiaugsmo. Pagarba Clintai!
Kartu jaučiu, kad ne viską turi kitas paliudyti, ką sužinau ar sukuriu. Vertinu, kad man tai svarbu, o kiti, jei dalinsiuosi, reaguos kaip jiems tuo metu gaunasi, tas nesukontroliuojama. Gal ne tiek svorio kitų reakcijos turi, rezultate tuštumos neužpildo
Aš asmeniškai turiu sąsiuvinį tam, išrašau visą srautą, kol paaiškėja apie ką tai buvo. Pats rašymas kaip mąstymo forma tampa, o ir aplinkiniai tuo neveikiami.
žmogus turi savo vidinį kelią bei likimą. kad branda suteikia ramybę – nebereikia ieškoti svetimų klaidų, o geriau leisti sau ir kitiems tiesiog būti savimi.
O jei saliakelio atverstum sia diena 2013m pamatytum kad kalbejai, jog bėgant laikui jauni žmonės keičia maksimalizmą į atsargumą ir pradeda derinti svajones su realiomis galimybėmis. raginai neteisti kitų gyvenimo būdo ir pasirinkimų, nes kiekvienas žmog
Kad palaikytumėt ryšį ir gautumėt grįžtamąjį ryšį reikia įdėti daug pastangų, bandyti įsiklausyti į kitą, pasidalinti savo įspūdžiu, kantriai sulaukti žmogaus atsakymo be papildomo informacijos pliūpsnio.
Skundžiatės, kad music.lt nariai jus ignoruoja, bet atrodo, kad tai jūs mus ignoruojat. Metat didžiausius srautus informacijos, kaip į šiūkšliadėžę. Į tokius kiekius srauto fiziškai neįmanoma atreguoti.