Stripped

Metallica - St.Anger

Gal tai susiję su mano neurodiversiškumu, kadangi nesuprantu kai kurių socialinių niuansų. Pvz. mano muzikos akiratis labai platus, tai reiškia kad vienu metu jaučiuosi ir tarkim The Sparks fanas, bet taip pat ir Rammstein, Judas Priest ar The Rolling Stones. Kaip pvz.pas mus kažkada buvo pasiskirstymas ar tu Foje labiau ar Bix ar Antis ar Katedra. Tai pas mane viskas vienu metu. Yra tekę kažkada užsukti į metalistų klubą Kaune, tik todėl kad po viešnagės turėjau keletą valandų vėlai vakare iki naktinio autobuso, galvoju užsuksiu alaus išgerti. Ir taip jau sutapo, kad buvau apsivilkęs Foje marškinėlius, tai pasiėmiau alaus, ten kažkoks jaunimas groja, ir jau girdžiu kaip mane pašaipiai aptarinėja - Oho, kas čia atėjo, ką šitas čia daro, ką šitie (suprask, fojistai) sugalvojo ateiti. Ir mintyse galvoju - kodėl jūs galvojate kad čia kažkas keisto, gal aš irgi metalistas ir žinau ne mažiau už jus - tik jeigu to nesimato išoriškai, nes man svarbiau pats turinys ir ideologija, o ne kažkokie išoriniai veiksniai, kad visi atkreiptų dėmesį. Man buvo 12 metų kai pradėjau pirkti Foje diskus, bet tuo pat metu buvo klausomi ir metalo/bliuzo diskai iš tėvo kolekcijos ir garsiai ir su ausinėm. Ir Metallica ir AC-DC ir Black Sabbath viskas praklausyta pilnai kaip priklauso. Įdomu, ką dauguma eilinių metalistų tokio amžiaus klausėsi ir ką veikė apskritai, gal dar šiko į pampersus. Taip pat panašiai nelabai suprantu per nelyg didelio fanatizmo kalbant apie fanų klubus ir pan., kuris man atrodo keistas. Tai yra apie stereotipus kuriais žmonės linkę tikėti, nors man jie visai nereikšmingi. Tipo, labai keista jeigu tu priklausai ir rokeriams, ir depešistams ir ne duok dieve metalistams, tipo taip nebūna. 

Bus labai nuobodu

Pilna eurovizija panašių pasirodymų, todėl nesuprantu kas čia yra originalaus ar išskirtinio. Paskutiniu metu tai madinga, toks modernios operos vaib'as, tik klausimas kiek ilgai tai tęsis. Man pvz. buvo nuobodu žiūrėti. (Pats balsavau už Shwr)

Naujas albumas puikus

Mano patys geriausi (albumai) eilės tvarka pradedant nuo pačio geriausio:

1 Sparks - The Girl Is Crying In Her Latte

2 Depeche Mode - Memento Mori

3 Metallica - 72 Seasons

4 Till Lindemann - Zunge

5 Smashing Pumpkins - Atum (I,II,III)

6 Duran Duran - Danse Macabre

7 The Rolling Stones - Hackney Diamonds

8 Andy Taylor - Man's A Wolf To Man

9 Alice Cooper - Road

10 Public Image Limited - End Of World

Metų koncertinis:

Soft Cell - Non Stop Erotic Cabaret... And Other Stories:Live

Metų simfoninis:

New Model Army - Sinfonia

Metų nusivylimas:

U2 - Songs Of Surrender

Metų taip ir normaliai neperklausyti ir galimai neįvertinti:

Blur - The Ballad Of Darren

Pretenders - The Relentless

Uriah Heep - Chaos & Colour

Metų asmeninis atradimas:

Devin Townsend

Šiaip mano skoniui metai buvo labai derlingi, atsižvelgiant į tai kad mano muziką sudaro tie kas jau seniai turi savo vardus, labai naujos ir jaunos muzikos nelabai viršinu, galbūt esu per daug išrankus. Branda ir amžius daro savo.

Mano galva, Lietuvoje labiausiai paplitę 3 mitai (neadekvatūs įsitikinimai) apie: depresiją, priklausomybės ligas/alkoholizmą ir autizmą. Paradoksalu, bet tai ir yra didžiausios bėdos.

Pradėjau domėtis prieš kokius 5-6 metus nuo albumo ''Hippopotamus'' bet taip epizodiškai, nors buvau girdėjęs apie šią grupę ankščiau iš senosios kartos, kuri deja jau išmiršta (rokinei publikai kiek žinau labiausiai patiko patys ankstyvieji Sparks'ai). Vakar klausiausi naujausio darbo tai įspūdis puikus, nesinorėjo prasukti nei vienos dainos, jaučiu suksis grotuve dar daug kartų. Pilnai esu praklausęs tik 3 paskutinius albumus, o apie senają kūrybą sužinau iš koncertinių įrašų (realiai jie svarbiausi, ypač Sparks man atrodo labai koncertinė grupė). Bet gal ateis laikas kai perstudijuosiu visus senuosius katalogus.

Update'as: per vasaros laiką praklausiau albumus nuo pat 1994-ųjų ''Gratuitous Sax & Senseless Violins''. Mano vertinimas: 1 vieta - ''Exotic Creations Of The Deep'' (2008). 2 vieta - ''Hello Young Lovers'' (2006). 3 vieta - ''Balls'' (2000). 4 vieta - ''The Seduction Of Ingmar Bergman'' (2009). 5 vieta - ''Lil' Beethoven'' (2002). 6 vieta - ''Gratuitous Sax & Senseless Violins'' (1994). 7 vieta ''Plagiarism'' (1997).

St.Anger buvo žiauriai kietas, geras albumas o tuometė fanų reakcija tai akivaizdžiai patvirtino, kad grupė pernelyg greitai progresavo lyginant su gerbėjų-avinų bandomis. Realiai joks albumas po to nebebuvo toks geras, tačiau mano vertinimu 72 Seasons yra stipriai geresnis nei Death Magnetic ir Hardwired.

Gaila, bet paskutinis albumas ''Zeit'' - pats prasčiausias visų laikų darbas žvelgiant iš muzikinės perpektyvos - jeigu išimtume T.Lindemanno vokalą ir perklausytume vien tik muziką, o tada įsijungtume tarkim ''Mein Herz Brennt'' negalėtume patikėti kad tai yra tos pačios grupės muzika, skirtumas kaip diena ir naktis. O kad būtų dar blogiau, dainos sudėliotos lyg tyčia kad viską dar pablogintų - pavyzdžiui antru ir trečiu numeriu iš karto eina 2 visiškai neįsimenančios baladės. Grupės vizualinė pusė visada buvo stipri ir labai svarbi, bet laikui bėgant jų išskirtinis skambesys pasidarė totaliai meinstreaminis - atrodo kad niekam tai neberūpi, svarbu liūdnai, madingai paliūliuoti kokią beprasmę, banalią lopšinę ir nufilmuoti gerą klipą, bei pasidaryti kokybišką fotosesiją, kur visi turi atrodyti solidžiai ir ,,meniškai'' gal net duoti šansą B.Adamsui pasireikšti kaip fotomenininkui. Solinis Lindemanno albumas buvo žymiai įdomesnis, ten jaučiau tikrą kūrybą ir idėjas, o ne popsą. Bet klipą pažiūrėsiu ir įvertinsiu, manau kad ši daina iš tikrųjų yra geriausia nei toks šlamštas kaip ''Zeit'', kur jei nežinotum kas čia dainuoja tai visiems būtų tas pats, visiškai jokio skirtumo.

Sensta grupė, sensta ir muzika bei visa kita šalia to. Nuvylė. Nors dar pakankamai neįsigilinau į antrajį albumą bet iš atsiliepimų manau, kad ne ką stipriai geriau. Man tai jie visiškai išsisunkė, o tą truputį pajausti jau buvo galima 2016 metų albume, kuris buvo žymiai minkštesnis. Aišku, po kokių 5 metų vertinimas galbūt šiek tiek pasikeis.

Kartu su ''Led Zeppelin'', ''Black Sabbath'' ir t.t... O kur dingo ''Nazareth''? man rodos jie buvo ne ką mažiau reikšmingi ir įtakingi.

Įžanga durnas dalykas, ypač tais atvejais kai neturi ką pasakyti. Tada galima bandyti apčiuopti kažkokią smulkmeną ir jos pagalba išvedinėti sąsajas, nors tai prasmės ir neturi. Gal tada ir nereikia jos? Aš pats įžangą būčiau pradėjęs ne tiek nuo koncerto, kiek nuo esminio įvykio - nauja muzikinė medžiaga po maždaug 20 metų tikrai yra ganėtinai retas atsitikimas skurdžioje Lietuvos scenoje. (P.S. pandemijos metu vėl perklausiau 1998 metų albumą ''NNŽ'' ir pats buvau nustebęs - pasirodė kad po tiek metų viskas skamba puikiai. O čia naujos dainos, tikrai yra ką komentuoti). Be to, aišku tai gal kiekvieno reikalas, bet aš bandyčiau surasti lietuviškus atitikmenis arba juos sugalvoti, tokioms frazėms kaip „not my cup of tea“. Tiesiog tai rodo ėjimą lengvesniu keliu. O šiaip ačiū už rašinėlį.

Ačiū, nereikia. Palikim istoriją istorijai.

O man ir mano tėvukui melomanui, ne: senieji darbai patys geriausi, o visi paskutiniai albumai po maždaug 2016 metų - neįtikėtinai nykūs ir monotoniški. Tikuosi kuo daugiau senienų iš jaunų dienų išgirsti būsimo turo koncertuose.

Liūdnos naujienos - šiandien pranešta kad grupę The Cure paliko jos bosistas Simon Gallup

Throw Momma from the Train

Matyta kažkada seniai vaikystėje, paskui pamišta ir po daugelio metų vėl prisiminta. Scenarijus nerealus, geri aktoriai.

Ta pati mintis tik kitais žodžiais: Popsas yra viskas, arba popso iš viso nėra. Kiekvienas renkasi savo logiką. Man ši logika nėra teisinga.

Tiek jie gotikiniai kaip AC-DC pankai. Čia labiau tik įvaizdis, nes su gothic rock nieko bendro.

Gera tema. Kažkodėl būtent apie šių kaimynų muziką nelabai diskutuojam, gal tik prisimenam per kokią euroviziją, kad tokie egzistuoja :) Prisiminiau kažkada klausiau grupės

                   Krambambula

visai smagūs vyriokai. Būtų nieko kadanors alaus sugert

Lordi - Killection (2020) + Recordead Live - Sextourcism in Z7 (2019)

The Boomtown Rats - Citizens of Boomtown (2020)

Sparks - A Steady Drip,Drip,Drip (2020) + Hippopotamus (2017)

The Cranberries - In The End (2019)

Pretenders - Hate For Sale (2020)

U2 - eXPERIENCE + iNNOCENCE: Live In Berlin (2020)

Depeche Mode - Live Spirits (2020)

INXS - Live Baby Live: Wembley 1991 [Remastered] (2019)

Siela - Vėtroje (2019)

Kandis - Už Poliarinio Rato (2019)

Ir pabaigai netikėtumas:

Babymetal - Live At The Forum (2020)

''Į visas keturias puses'' A.A.Gill. Turintiems humoro jausmą ar norintiems jį patobulinti. (P.S. turiu įtarimą iš ko įkvėpimo sėmėsi A.Užkalnis savo tekstams).

Nieko, palauksim. Filosofiškai mąstant taip dar geriau - buvom visko persivalgę, bus proga išalkti.

Kad mokėčiau pinigus už tokį ''nuotolinį'' reginį, turėtų būti pakankamai gera įrašo kokybė, o tam reikalingos nemažos investicijos, todėl klausimas ar apsimokės investuoti į tokią įdėją. Čia panašiai kaip su spektakliais ''online'' - kai kurių teatrų įrašų kokybės tokios siaubingos kad gali visiškai atbaidyti nuo teatro. O kol kas tiketoj nieko įdomaus nemačiau, lauksim kol repertuaras plėsis.

Prieš Koroną lygūs visi. Griūna planai ir grius, pasaulis ritasi velniop. Ko gero meet'as įvyks nebent kaip skype video konferencija. Jeigu neatjungs interneto. O prisipildyt bokalą gausim kiekvienas individualiai - be barmeno pagalbos.

Matomai su rusais nenusisekė kad lavonai bando keltis iš kapo marijos žemėje :)