eqliux

Čia turbūt labiausiai prajuokinusi naujiena per visą savaitę, jei ne per kokias dvi :D

Visų pirma, taip, liūdna, kai miršta žmonės, ypač tokie, kurie yra tau svarbūs, tačiau senų žmonių mirtis neturėtų stebinti. Tai... na, sakykim, natūralu.

Visų antra, to kažkokio mistinio "visus žmones vienijančio ryšio" niekada ir nebuvo, tiesiog kažkodėl baisiai populiaru apie tai kalbėti, norint pasirodyti susirūpinusiais pasauliu, ir kažkodėl tokio mąstymo bandoma išmokyti jau mokykloje. Nesąmonės, žmonėms visada buvo sunku suprasti vieniems kitus, ne veltui mes visi tokie skirtingi.

Visų trečia - kas tau yra žmoniškumas?

"Visko matęs žmogus viską vertina skeptiškai, o ne elementariai, žmoniškai" - ar nori tuo pasakyti, kad "žmoniškumas" yra tolygus kvailumui, naivumui, patiklumui, o su amžiumi ir patirtimi ateinantis atsargumas, išmintis, mąstymas jau yra kažkokie labai baisūs dalykai? Na tikrai, ir kam ta beždžionė išlipo iš to medžio... :)

Nors šiaip jau man daug malonesnė sąvoka - "žmogiškumas". Ji apima ne tik kažkokius idealizmus, bet ir realias žmogiškas savybes. Mes visi turim kalnus trūkumų. Viskas, kas žmogiška, mums nesvetima. Netgi dar toliau - viskas, kas gyvuliška, mums taip pat nesvetima. Tai nėra taip jau blogai.

O šiaip - smagu, kad mąstai ir daliniesi savo mintimis, taip ir toliau :) Tiesiog manau, kad šįkart nusišnekėjai.

(grrrr, kažkodėl nukirpo pusę žinutės, dabar pamėginau prirašyti vėl trūkstamą dalį)

Ha, ir tave su :D

Bučiuot manęs nereikia, su valentingumais beigi kitom chemijom irgi ne kažką, bet o tačiau pyktis irgi neketinu. Gražios dienos, keikūne!;]

Nežinau, pirmą kartą girdžiu :D

Spėju, ne tik nukerpa, bet dar ir bandelių iškepa? :D

Net nežinau, po Borato nebežiūrėjau nė vieno filmo su Sasha Baronu Cohenu (t.y., tų komedijų, kur jo personažas kaip pagrindinis veikėjas, tokius su tuo nesusijusius filmus kaip Sweeney Todd: The demon barber of Fleet Street, kur jis smagiai sau atlieka epizodinį vaidmenį, aišku, žiūrėjau), tai nenoriu spėliot, ką turi omeny.

o šiaip taigi tiesiog įvesk į youtube "george carlin" ir tau išmes krūvą neblogų jo epizodų. ir suprasi pats, kuria prasme anas pikc yr :)

Papasakok paskui, kaip jis tau patiko arba ne :)

Džiugu, kad atradai vietą, kurioje tau gera, ir žmones, su kuriais gera :)

Manau, kad gali būti, jog iš pradžių pakliuvai į ne tau skirtą specialybę. Kartu su ja, matyt, atėjo ir žmonės, kurie yra ne tokie kaip tu. Gerai, kad turėjai drąsos viską pakeisti, šaunuolė. O apie VDU jau ne iš pirmo žmogaus girdžiu teigiamų atsiliepimų. Linkiu, kad entuziazmas neišblėstų! :)

Glorified G turbūt yra nemėgstamiausia mano Pearl Jamų daina ever.

taip, albumas Ten yra puikus, bet, mano nuomone, Vitalogy jam taip pat nenusileidžia.

Ir mano tope nebūtų naujų dainų. Ir tikrai kažkur labai labai aukštai būtų Immortality ir Wash.

Ir Black, žinoma, yra nuostabi daina, bet dėti ją į pirmą vietą yra kažkaip neįdomu. Čia kaip Smells Like Teen Spirit :)

so true!...

O dėl nešvankaus humoro: vien tai, kad jis nešvankus, dar nepadaro jo geru ir brandžiu (lygiai kaip vien tai nepadaro jo mažvaikišku ir lievu). Tema ir žodynas yra tik priemonė, o koks efektas pasiektas, jau priklauso nuo juokelio netikėtumo, įdomumo ir pasakotojo meistriškumo. Ir, žinoma, nuo tinkamai parinktos auditorijos ir laiko.

koks nors "ėėė, bybis bybis, šikna" gali prajuokinti tik žmones iki kokių dvylikos metų. (užtat šie žodžiai yra lietuviški, gražūs ir iš žodyno, todėl teiktini viešai)

kokie "that's what she said" tipo juokeliai juokingi tik tol, kol yra netikėti (t.y., kokius pirmus penkis kartus) IR yra panaudoti tinkamoj vietoj, tinkamu laiku ir tinkamoj kompanijoj.

Yra ir tikrai gerų, po kurių nekyla mintis "oh noooooo" ir impulsas atlikti veiksmą ranka-veidas, bet net ir jie ne visoms damoms pasakotini :D

ir papildysiu:

svarbiausia yra įdomumas, netikėtumas IR geras išpildymas. Humoras yra ta sritis, kur svarbiausia - sukeliamas efektas, tad pateikimas yra labai labai svarbu. Turbūt visi žinot atvejus, kai prastas pasakotojas sugadina anekdotą nejuokingai pasakodamas, pamiršdamas punchline'ą arba jį išduodamas anksčiau arba tiesiog parinkdamas ne tuos žodžius/ne tą pasakojimo tvarką. Tokiam norisi burną kuo greičiau užčiaupti. Ir būna atvejų, kai, regis, visiškai neišskirtinį juokelį žmogus pasako taip, kad visas kambarys išlūžta.

Na, o mano nuomone, nevykęs humoras yra tas, kuris yra a) nejuokingas, b) lėkštas. Bet kalbant šia tema toliau, paaiškėtų, kad kiekvienam žmogui vis kiti dalykai yra juokingi ir vis kiti dalykai atrodo lėkšti, tai priklauso nuo paties žmogaus skonio ir to skonio išlavintumo. (juk vaikystėje leipom juokais iš serijos anekdotų "rankas aukštyn, triusikus žemyn, pistoletą į piniginę", o jei dabar kas tokį papasakotų, tai tik pagūžčiotum pečiais ir pasistengtum pasitraukt kuo toliau nuo to nykaus juokautojo.)

Mano nuomone, svarbiausias dalykas geram humorui yra minties netikėtumas. slapstickai ir puns dažniausiai būna nykūs vien todėl, kad už jų paprastau neslypi jokia įdomi idėja. Būtent čia ir nesutinku su tavimi, kai teigi, kad humoras neturi "apsisunkinti idėja, istorija, etc". Manau, kad idėja, social commentary ir t.t. gali tik pagilinti juokelį, žinoma, tik tada, kai juokaujama meistriškai. Lievas bajeris visada yra lievas. Ir tada, kai jis politiškas, ir tada, kai apolitiškas. Mano nuomone, ne pasirinkta tema nurodo humoro gerumą, o tos temos išpildymas. Be to, tai, kad humoristas juokauja tam tikromis temomis, tai dar nereiškia, kad jis save apsisunkina - kalbėti apie tai, kas tau iš tiesų rūpi ir yra įdomu, nėra apsisunkinimas, apsisunkinimas yra mėginti pataikyti į formatą, kuris yra ne tau, pvz., ironiškam cinikui vesti humoro laidelę vaikučiams ar žmogui, kuriam smagiausia, kai kas nors nugriūna ar įspiria kam į užpakalį, mėginti kurti filosofinius juokelius.

Piktas, ironiškas, juodas humoras dažniausiai būna geras. Bet vien tai, kad jis yra piktas, dar nereiškia, kad jis savaime geras, pats juokelis turi būti įdomus. Tačiau jis yra ne visiems. Kaip, žinia, beveik bet kuris humoras yra ne visiems, kaip ir muzika, nes tiek juokautojo, tiek besijuokiančio humoro pojūtis yra individualus ir gali būti labiau ar mažiau išlavintas, labiau ar mažiau rafinuotas, etc.

Pvz., vienas mano mylimiausių humoristų George Carlin juokaudavo ir piktai, ir neslėpdamas savo politinių, socialinių, religinių ir visokių kitokių gyvenimiškų pažiūrų, ir nevengdamas stipresnio žodžio. Jam visa tai išėjo tik į naudą, nes jis sugebėjo to pull it off ir, kas svarbiausia, jis visada buvo ĮDOMUS.

Taigi, mano nuomone, svarbiausia geram humorui - įdomumas ir netikėtumas.

Galbūt tau patiktų viena tokia fantastiška grupė pavadinimu Morphine. Jie grojo jazzrocką/bluesrocką net nenaudodami gitaros, gitaros partijas čia atlikdavo saksofonas. Taigi, trys žmonės, būgnai, bosas, saksas ir vokalas. Ir jiems išeidavo kažkas nerealaus. Pridedant dar tai, kad dainų žodžius bei istorijas jiems taip pat pavykdavo sukurti ganėtinai neblogus, išeina visiškas kosmosas. Rekomenduoju.

Pvz.: live įrašas

Galvoju, pats laikas pabandyt dar kartą atsakyt į šį klausimą ir pažiūrėt, (ar) kas pasikeitė nuo 2008-ųjų.

8 litai vieno ir 2 Lt monetomis ir dar 1 Lt 27 ct centais.

Trys Danijos kronos (dvi monetos, 1 kronos ir 2 kronų vertės). Draugės lauktuvės, laikomos piniginėj kaip sėkmės ženklas. Su skylutėm gi.

1 euro centas.

Perlūžęs dantų krapštukas (?)

Nebegaliojantis Čili kuponas Coca colai.

Maksimos čekis ir trys nuolatinio papildymo čekiai.

Lietuvos geležinkelių bilietas, kuris taip išblukęs, kad beveik nieko jame nebesimato. kadangi susuktas kartu su senu užrašų knygutės lapeliu, kuriame surašyti traukinių Panevėžys-Šiauliai, Šiauliai-Plungė, Vilnius-Klaipėda laikai, turiu tvirto pagrindo tikėti, kad čia tas pats 2006 m. Roko naktų traukinio bilieto čekis. Dedam atgal į piniginę iš pagarbos, kad TIEK išgyveno.

W:O:A shuttlebuso bilietas, piniginėje stųkstantis dar tik keletą metų ir dar neišblukęs.

Tarpmiestinio autobuso Panevėžys-Vilnius bilietas.

Man atrodo, kad aš ganėtinai pastovus žmogus. Va, net ir piniginė vis dar ta pati.

Silentist, nežinau, kaip gudriau atsakyti į tavo užduotį, tai perleidžiu ją kam nors kitam, tik įsiterpsiu, kad visai mielai pervadinčiau šitus filmus:

Tangled (Ilgo plauko istorija) - Kaltūnas.

Eternal Sunshine of the Spotless Mind (Jausmų galia) - Vėl, švieski man vėl.

Kodėl? Šiaip sau.

2012-aisiais su mano muzikos klausymu buvo maždaug taip:

1 Emilie Autumn     752

2 Pearl Jam     744

3 Iron Maiden     523

4 Megadeth     480

5 Nick Cave and the Bad Seeds     469

6 Anathema     354

7   Pink Floyd     345

8 Tom Waits     323

9 Moonspell     297

10 Therion     284

Kaip tai į metų pabaigą į viršų išslinko miss Autumn, bet čia ji pati kalta, kad išleido tokį ilgą ir tokį neblogą albumą šiais metais.

planuoji vasarą? :D

čia šiaip sudėtinga normaliai atsakyt į tavo klausimą, nes reiktų ne tik būti apsilankius visuose tuose festivaliuose, bet ir visuose būt ieškojus vienos nakties nuotykių, geriausiai - ne kartą, ir jau turėt patirčių tame, kaip tai lengva arba sunku. siūlau pasikliaut nuojauta verčiau.

Man atrodo, čia kvepia labai neblogu albumu!

Aha, labai ačiū! :)

Peržiūrėjau. Nu tikrai, taip ir yra, kaip sakai. Tikrai baisiai įdomu! Dar labai įdomu yra tai, kad skaitydama lietuvišką tekstą, kai prasideda priedainio dalis (hey, žiteli nieba...), man natūraliai pasirodė, kad čia jau cituoja visai kitą dainą.

Šiaip gali būti, kad vertėjas įsisiautėjo ir sąmoningai, nes jo dabartinis vertimas labai dera prie bendro knygos konteksto: istorijas šiek tiek sieja mitinio burtininko Fafniro, turėjusio slibino pavidalą, legenda, pagal kurią sakoma, kad jis išnirs iš jūros, kas panašu į apokalipsės pranašystę, etc., etc. Bet vis tiek keista.

Whoa, geras... Reiks dar kartą pačiai patikrint, nes nesinori tikėti, kad vertėjai ne tai, kad laisvai vertė, bet visiškai naujus tekstus sukūrė, kai tam kaip ir nebuvo rimto pagrindo (pvz., Mikės Pūkuotuko vertėjas į lietuvių kalbą iš tikrųjų sukūrė naujas daineles, kurios nelabai ką turi bendro su angliškom, bet tai turėjo prasmės, nes reikėjo išlaikyti žodžių žaismus, bendrą nuotaiką, etc).

Ačiū.

Dilgele, Rutone, rabithunter, ep, labai jums ačiū už pagalbą.

Bet čia tikrai ne ta daina. Negaliu patikrint, nes neturiu pdf (Dilgele, būčiau dėkinga, jei turėdama laiko galėtum man jį mestelti į melziu.zuvedras@gmail.com - pati kaip nors pamėginčiau paieškoti), o popierinė lietuviška knyga jau į biblioteką grąžinta, bet ten šalia buvo ne vienos dainos žodžiai, tai gal ne tą radot, čia tekstas tai niekuo nepanašus :/

Bajerius su google vertėju žinau. Bet kai reikia ką nors, pvz., norvegiško ar prancūziško paskaityt, verti sau į anglų kalbą ir bent jau bendrą prasmę maždaug apie ką rašoma jau gali pagaut. Niekas čia tais automatiniais vertimais per daug nepasitiki, relax.

Tai aišku, kad netikslumų yra, būtų viskas normaliai, būčiau radus :) O su linksniais ir visa kita gramatika man pačiai sunku.

Iš antros dalies, "Dienos sargyba", iš antros istorijos "Svetimas tarp Kitų" (apie vyruką, kuris atsibunda traukiny ir nieko neprisimena, ir pamažu jaučia, kad darosi vis stipresnis).

Ok. Skaitau Sergejaus Lukjanenko sargybas, užtinku dainos žodžius (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių):

Aš vaikštau po miestą

Kaip žvėris narve.

Aš mačiau jo šešėlį

Juodam stikle.

Man sakė,

Kad iš jūros išlipo žvėris.

Aš žinau,

Kad dabar – tai jau jis.

O aš vis tikėjau,

Kad čia nerimtai,

Kad dar ne dabar

Ir kad dar ne tuoj.

Bet dunda jo kraujas

Mano širdyje –

Aš jį

Arba jis mane.

Aš žinau, kad jis suka po miestą ratus,

Aš kiekvieną naktį siaurinu ratą,

Aš girdžiu jo kraują savo širdyje –

Aš jį

Arba jis mane.

Pagal idėją čia turėtų būt kažkoks rusiško roko gabalas. Gal yra suprantančių/žinančių/atsimenančių/atpažįstančių? Būčiau dėkinga, jei galėtumėt pasakyt grupės ir dainos pavadinimą.

Su savo rusų kalbos žiniom ir klaviatūra be rusiškų simbolių kol kas dar nedrįstu pati ieškot*, gal kas padės :D

Pagal tai, kad parašyta šalia, suprantu, kad daina lyg tai Kipelovo, bet aš jo irgi nepažįstu. Iš anksto ačiū!

 * redaguoju: po to susigėdus paieškojau, bet man pagal google vertimą nieko panašaus kol kas neranda; paklausiau Kipelov per youtube šiek tiek, kiek per saldoka pasirodė, bet esmė ne tame, o tame, kad vis tiek gabalo pavadinimo atkast nesiseka.

Geras albumas.

Pataisykit biškį pirmą sakinį, bo dabar atrodo, kad būsimasis turas vyko šiemet.

Naujienos tai supergeros :)

Ooooo, ji fantastiška.

Ir jos negali tiesiog šiaip sau klausytis. Diamandos balsas supurto iki visiškų gelmių ir palieka tave apstulbusį, išsižiojusį ir nežinantį, ko griebtis. Užkeikimai, ne muzika.

My Dying Bride, Dethklok, The Black Keys :)

psichodelinis*

pataisykit, bo skauda žiūrėt.

o už nuorodą į dokumentiką labai ačiū! :)

:D :D :D

Sorry :D

Man regis, tau tiesiog nelemta kaip reikiant pasimėgaut istorijomis :D bet aš tau netyčia išspoilinau tik šeštą dalį, tai gal atleisi...;D

:D čia žiauriai kietai, ir tikrąja to žodžio prasme žiauriai ;D

kai vėl pamatysi tą dėdę kur troleibuse su vaiku, ir jo vaikas skaitys Harį Poterį, garsiai pranešk jam, kad Sneipas nužudys Dumbldorą!