not_

žydinčių vyšnių šakelės gražiau.

cia tipo mįslė kur dingo mįslė..

nee. marso kanjonai gražiau. bet apskritai. skerdžia jis save pats.

o aš maniau dievas nešė kryžių. ir paskutinės vakarienės netransliavo tiesiogiai. na, bent jau kažką vistiek prie kryžiau prikals.

nepažystu aš tavęs, tik iš nuogirdų, tu man atrodai vis artimesnis. dar ne laikas.

iš tiesų, not_, pažvelk į statistiką, netoks tu jau ir keistas.

visai užmiršau, juk 'čia' tik nuotaikų valdovėms galima spręsti ko pas ką per daug ir ko kam trūksta. argi ne taip aš tapau visų negandų, slypinčių baisiausiuose žodžiuose materialu? nesupratimas vėl laimėjo oskarą. čia.ne.čia.ne. vis dar tau nedaeina. o jei kas ir daeina tai taip iškreiptai, kad net įsivaizduot sunku. tu teisi, aš rėkiu, dėstau savo mintis, nes jose [kaip visada] sumaištis ir ieškau kas ją pakeistų, tačiau tikrai nevisiems, nejaučiu aš ryšio su jais. tai labiau panašu į laiškus sau ir nuolatinį ieškojimą, negu į madingą išsišokimą ar stabų genėjimą. kartais, užsimiršusių smegenų įsikerojimą iki tobulybės ir staigų, šviesolaidinį skalpelio tikslumo jausmą, apgailėtiną ir gaminantį neviltį [dažnai tai ir 'per tave']. paskutiniu metu 'regiu' save jau judantį horizontaliai ir tik po to vertikaliai. jau sakiau, tu viena iš 7. ir aš nenoriu nejausti ryšio su tavimi : ] bet pasmerkęs save savajai beprasmybei, pykinimui, sukeltam idealizmo - aš niekada neapkabinsiu tavęs. viskas - 'už lango' - stepėse, drėgmėje, gatvių žibintuose, paskerstuose medžiuose, beribių laukų erdvėje, pilnatyje. saulė iš tiesų nereikalinga, jei nebutų popiečių, mėnulio, vaivorykštės.. be jų - ji niekas. klaidinga? hou, tu mastai. truputi [kai kas nors sako truputi išeinu ir nebegrįžta, tai čia tas truputi] ]durnai jaučiuosi, buvusius paveikslus kur matydavau, pakeitė tokios banalybės, baisu. įsivaizduoji save gimdymo palatoje? aš tai tave įsivaizduoju :]] dar ir dabar nesuprantu 'prie ko čia'. pasaulis. na, kaip beprotnamį nėra bepročių, taip visatoje ir mes išnykstam. pasakytu penkiolikmetis jei jam būtų 21.

ir patekėjo saulė nublukusi, žalia, nučiupinėta ir pasmerkta kasos aparate. oo, dabar komercija pradėta vadinti 'bukumu'? nesuprantantiems: kodėl kaltinate pop muzikus, rašytojus ir visa kita 'mena' - komercija, jei čia rėkiate koks gėris yra būti humanitaru [tuo pačiu meninkus] ir iš to užsidirbti kiek protas neneša.. arba neša. bet vistiek kaltinate kažkokiais moraliniais pagrindais, o čia pateisinate. taip taip, žurnalistika, labai humaniška, tai kodėl ir juos kaltinate? aii, čia kalti atskiri asmenys, norintys išgyventi? nesuprantu aš. ar rašytoja knygos pabaigoje rašanti maždaug 'šia knyga parašiau, nes reikėjo pinigų, o kartu suderinau mėgstamą užsiėmimą' yra verta minčių, dėmesio? pasidaro klaiku. meninkai tikra bėda bet kuriai šaliai. tik po jų mirties, visi lengvai atsidūsta ir pradeda vertinti ar atsipirko. o jei pasiseke, tai ir apdovanos lavona, kaip gyva. humanitarai nelygu meninkai? aš suprantu šios išvedžiojimus. taip, visi čia pasidarė verslininkai. tik vieni proto, kiti sielos [kuri to pačio proto pasekmė, greičiausiai]. oooo gabux, didžioji ekstraverte, čia taip kitais susirūpinai, ar pačiai 'perspektyvos' virsta į 'laiko gaišimą' ? tik nenustok šypsotis, tai labai perspektyvu tavo veido raumenims. kad ir kokie tie racionalistai būtų, jie valdo net ir tave [?] kodėl pasileidai į tą buitį, liudna. matau, labai gaišinu tavo humanitarinį mąstymą apie planktonus.. o aš galvojau bankus plėšim. bet iš to šaliai menka nauda. kaip gaila. temos paskutinis sakinys toks neobjektyvus, kad rodos autorė apie objektyvumą neturi 'žalio supratimo'. biržos makleris paklaustu ar yra kokia nauda kam nors iš žmogaus nežinančio infliacijos apskaičiavimo metodikos ar ko nors ten. specifikacija. kiekvienam sava svarbiausia. geriau nieko nežinoti, nei viską - sena močiutės pasaka. šiandien aš stengiuosi būti sterilus. bet, vyne 'kažkas'.

žmogus žemėje žmogus.