skaudanti_sirdis

Man irgi buvo panasi situacija...tik as vaikinas, tai papasakosiu kaip buvo.. as studijuoju kitam mieste.. su savo mergina susitinku retai, o ypac sesijos metu..musu santykiai nebuvo idealus, buvom truputi apsipyke..as daug masciau..nusprendziau paskambinti, atsiprasyti, pasakyti kanors gero..ir situacija tokia: as skambinu, kol po ilgo laukimo kazkas atsiliepia, labas sakau, man atsako labas.., paklausiau ka veiki, - nieko, isgirstu atsakyma.., paskui dar kazka sakiau, kol isgirdau zodzius kad ji neturi ka man pasakyti, ir kad nenori kalbeti..as kazkaip isgirdau aplinkui balsus, paklausiau kur ji randasi, po ilgos tylos ir atsikalbinejimu isgirdau atsakyma "- masinoj".. tada paklausiu ka veiki, kur buvai, ir vel po ilgu atsikalbinejimu suzinojau kad buvo kavinej su draugais, kuriu vardus as taipogi isgirstu po ilgu atsikalbinejimu ir uzgauliu zodziu man..na, tada prasidejo "spektaklis", kad as ja tikrinu, kad neleidziu iseiti kur ji nori..pamirsau pamineti kad pries kazkiek laiko ji buvo mane isdavusi su kitu...na, gryztant prie pasakojimo, taip gavosi kad as pasidariau kaltas kad jai paskambinau...o as tenorejau tik pakalbeti ir atsiprasyti...mintyse vis galvojau "ar as kalbu su tuo paciu zmogumi, kuri myliu, kuris man uzima svarbiausia vieta gyvenime, ir kurio taip pasiilgau..." as tikrai nepazinau to zmogaus... viskas butu buve kitaip, jei ji butu iskart be jokiu uzuolanku pasakiusi, kur yra, ka veikia.. bet taip niekada turbut nera buve...jai vis atrode kad as ja kontroliuoju ir neleidziu niekur iseiti..ir visada jei tik ko paklausdavau budavau uzsipuolamas kad ja kontroliuoju..isvis nebezinojau ka galima klausti o ko ne... zinoma, as kaip zmogus su principais irgi nenusileidau..priminiau jau isdavyste..po to dar ilgai ta vakara susirasinejom...ji bande mane itikinti kad yra namuose, o ne kur kitur...as tai zinojau, bet nebuvo jegu jau kanors daryti... kaip kartais atrodo keista, kiek zmonems reikia laiko, kad suprasti vienas kita.. kyla toks klausimas, ar isvis imanoma vaikiui su mergina suprasti vienas kita...na, nezinau kas sioje situacijoje gali buti teisus...turbut musu draugystes lempute jau perdege..ir daugiau niekada nebeisiziebs..nors noreciau manyti atvirksciai, bet.....o visai neseniai suzinojau, kad ji jau vadina mane savo x... ir jau turbut senokai... vis delto kaip keistai elgiasi zmones...