sudeginta_siela

kas buvo tas buvo.. :) pražuvo... nebesilankau čia ir labai nesigraužiu...kartais užsuku paskaitinėju dienoraščius kaip kurių žmonių ir viskas...nes čia nebėra nieko...dvasia viso psl dingo...taip ir turėjo būti....ką dar galima pasakyti?..man kažkaip pasidarė įdomu kodėl visi taip music.lt egzistencija susidomėjo...nėra čia jau nieko nes visi rado kažką geriau... pradėjo gyventi savus gyvenimus...nepriklausančius nuo music.lt ir gerai...

oj ir tau gero žiūrėjimo.... ;)

nrėjau pasiteirauti į kokį spektaklį keliausi?.. :) nes tą dieną aš irgi laimės apturėsiu pirmą kartą pamatyti "Hamletą" su A.Mamontovu.. :)

ji_kvėpuoja... tas prakeikimas jau nuo pat gimimo...kai aš gimiau tą pačią dieną mirė mano senelis.. :/ o susitaikyti nelabai man sekasi nes kuo toliau tuo baisiau aš tiesiog bijau...kažkas sakė kai baigsi bijoti baigsis nelaimės, bet aš abejoju...

kaip tik dabar klausau summer rain...ir užsimaniau lietaus.. :)

nėra nieko baisiau kaip ilgėtis žmogaus kai jis yra šalia... ;(

o aš nenoriu batų...noriu juodos išmargintos taškiukais suknelės... :D

jeigu...

kaip tikėsi taip ir bus... kuriuo kampu pažiūrėsi taip ir matysi...

Vakar virš darželio, kurį matau pro savo balkono langą, buvo tirštas rūkas...Ir viskas taip keistai atrodė kaip kox geras prisiminimas priverčiantis nusišypsoti.. :)

"Šiandiena man nebuvo ypatinga. Tik tu, šiandien buvai ypatingas..." šitus žodžius pati norėčiau pasakyti, bet žinau kad niekada nepasakysiu...

jop skaičiau gavau net į e-mail... :)

tai tame ir bėda jog neina...ir tai pjauna aš taip rytoj vyliuosi jį dailės mokykloj sutikti...kaip vyliausi trečiadienį ir ketvirtadienį bet nesutikau...tikiuosi bent rytoj jį sutikti...tsip tikiuosi nes man reikia išsakyti viską kol neuždusau...

Nesvarbu kitiems...man svarbu o kitiems ne..kadangi tai internetinis dienoraštis tai taip ir gaunasi...

tai jau jo galėtų greičiau kol neapsipratau..., nes reikia apsiprasti, nes kai neapsipranti sunku imtis darbų, mokslų nes neina susikoncentruoti ties darbu ar pamoka kurią reikia išmokti.. :/ ir vėl aš apie savo bėdas kariu kažkam ant kaklo...nors net neįdomu...o man tik reikia patarimo kaip nugalėti baimę ir jam viską pasakyti.. ;(

juo...likimo ironija...jau savaitė kaip verkšlenu ir nežinau kas su manim darosi...man reikia tik jam viską pasakyti, bet tarsi tyčia su juo susisiekti neįmanoma...o kai apsiprasiu su tuo jausmu jis atsiras ir kaip tyčia jau nebebus priežasties viskam išsakyti...

aš niekada nemokėjau būti laiminga... :/ tiek daug dabar norėčiau padaryti, kad būčiau tik laiminga, bet gaunu pakovoti dėl savo laimės leidžiu jog ją sutryptų...sulpna...

man ta nuotrauka priminė mano gyvenimo karčius trupinėlius...eh...

juk galima pabandyti...nes prarasti tavęs nenoriu...;(

o paprasčiausiai pamiršti neįmanoma?...ir gyventi toliau draugiškai?..

kaip?

bet negi ir pataisyti nieko negalima?..juk aš ne be priežasties tau neparašiau, ne be priežasties nesusitikom...

[quote=Ji_Kvepuoja]sudeginta_siela> pykstu. Bet ar tai ką nors pakeis? [/quote] tikriausiai kad ne...bet aš su tavim pyktis nenoriu...

pyksti ir ant manęs...

delnai...

kai perskaičiau pavadinimą kažkodėl pagalvojau apie Andriaus Mamontovo dainą "striptizas... :D

mano autoritetas Mikė Pūkuotukas.. :D nu ir kas...vajė bėdos nėra...kaip dryžuota-koja sakė kiekvienam savo...

ane?.. :) aš jam irgi nusišypsojau.. :D

aš pati žinau jog rašydama darau klaidų, bet tas klaidas ir pradėjau daryti iš tų darkymų..nes pati kažkada darkiau kalbą kaip tik galėjau, paskui supratau jog tai mane ir verčia daryti klaidas, nes pradėjau maišytis kur taisyklingas rašymas o kur tik mano išmislas.. :D

juo kartais mes patys prišnekam.. :/ fuj...man pačiai dabar organizmo išsekimas dvi savaites turiu sėdėti namie ir ilsėtis...didesnės kankynės neturėjau...