Tema | Atsakė | Kas atsakė? | |
Religijų žaidimas: Kill/Save |
132 | Silentist | |
TV Serialų žaidimas: "Kill/Save" |
453 | Konditerijus | |
Disciplinų/pamokų žaidimas: "Kill/Save" |
262 | 4Blackberry | |
2014 m. pasaulio futbolo čempionatas: totali... |
524 | Delacorado |
Be jau minėto Architects albumo (kuris šiaip labai neblogas, bet man šiek tiek nusileidžia kokybe jų ankstesniam darbui "Holy Hell") labiausiai įstrigo keli lengvesni (rock/italian pop/pop-rock) albumai:
* Badflower - This Is How The World Ends (labai stiprus antras dublis po grupę išpopuliarinusio debiutinio "Ok I'm Sick" - kelios dainos su labai aukšto lygio tekstais, kelios lengvai nurautos ir gal tik pora visame albume, kurios neužkabino)
* Ultimo - Solo (mano itališkos muzikos favoritas su vienu geriausių, jei ne pačiu geriausiu savo albumu karjeroje: puikus balansas tarp itin stiprių emocinių dainų su puikiais tekstais ir pozityvesnės, gerą energiją įkvėpiančios muzikos)
* Icon For Hire - Amorphous (išleistas pačioje metų pradžioje, tad teko dar pasitikrinti ar tikrai ne 2020m. prieš pakomentuojant, bet įstrigo kaip roko scenoje ganėtinai reikalingas albumas, kurio tekstuose atvirai kalbama apie įvairias psichologines problemas/sutrikimus, gyvenimą su jais ir to išskirtinumą, pozityvius aspektus; instrumentinės dalys ganėtinai paprastos, bet žinutės turinys labai stiprus ir puikiai perteikiamas)