Nickas ir chebra labai mane poliarizuoja... jie turi labai vidutiniškų dainų įvairiuose albumuose, kurios manęs visai nejaudina. Bet tada iš niekur nieko mane nutrenkia tokiais briliantais kaip Wonderful Life, Jesus Alone ir Spinning Song.
Aš buvau smarkiau pasinėręs į blogų sėklų diskografiją 2022 vasarą (būtent kai Vingyje jie koncertavo). Tai turiu pripažint, iš modernesnių albumų man Ghosteen pasirodė stipriausias. Deja, nutrūko diskografijos klausymai nepriėjus klasikinių albumų.
Na, Hollywood yra gerokai turtingesnė savo kompoziciniu turiniu (ir ne tik dėl dainos trukmės). Bet sakyčiau, kaip atidarančioji ir uždarančioji dainos, abi turi svarbų santykį ir negali viena be kitos. Bet kitos dainos man irgi nenublanksta.
Spinning Song ir Hollywood man beveik eina kaip duetas, jos yra lyriškai ir atmosferiškai panašios. Problema ta, kad jos savo kokybe man taip nustelbia likusias Ghosteen dainas, kad kitų aš beveik neklausau.
Net ir sventam raste netiesiogiai parasyta kad ivairaus tipo bailus ir silpni zmogzudziai susilaukia uz juos ziauresniu zmogzudziu kol tie prisisaukia tikrai stipriu ir ziauriu galavarezu. Taip kad nezudyk ir nebusi zudomas (Wojciech)
Jau buvo kompas išjungtas šiai dienai, bet kad jau buvau užkabinta, tai įsijungsiu dar kartą. Na man ašaros nerieda labai dažnai klausant Nick Cave (bent kol kas), bet daugelis dainų iš Ghosteen paliečia.