„Blue Foundation“, įkurta Tobias‘o Wilner'io, muziką kuria nuo 2000-ųjų metų. Bet tikriausiai nepaneigsite, kad dėmesys į grupę (į kurią 2003-iaisiais atėjo Bo Rande) buvo atkreiptas po to, kai šlapia paauglių kino juosta „Twilight“ įtraukė į garso takelį hitu vėliau tapusią dainą „Eyes On Fire“.
Penki metai, kurie praėjo nuo albumo"Life of a Ghost" pasirodymo, vertais dėmesio įvykiais nepasižymėjo ir štai, patylomis, atsargiai, buvo pristatytas pirmas kūrinys iš už kelių mėnesių pasirodysiančio naujojo albumo „In My Mind I Am Free“.
Šiam kūriniui vokalo partijas atliko Sara Savery, taip prisidėdama prie tipiško, nei nuviliančio, nei siurprizų žadančio, singlo. Taip, dabar galima tikėtis abiejų scenarijų - blogojo, kuriame vienas kūrinys atims visą dėmesį, ir to reto - gerojo, kuriame būtų sunku rinktis labiausiai patinkantį. „Blue Foundation“ tikrai turi tam reikiamo potencialo (neneigiu ankstesnių darbų kokybės).
Kol kas, kūrinys „Lost“, įrašytas su Sara Savery, bus siūlomas į „Music.lt Top 40“.
Ieškodamas indie pop muzikos naujienų bumptelėjau į „Beach House“ naująjį darbą „Myth“. Gegužės mėnesį išleidžiamas ketvirtasis dueto diskas „Bloom“,tikriausiai jau yra pristatomas šiuo darbu, nors tai oficialiai nebuvo patvirtinta.
Visgi, tai netrukdo siūlyti dream-pop'iškos dainos į "Music.lt Top 40".
Trečias kūrinys, kurį šią savaitę išrinkau siūlyti į Music.lt Top40-uką, tai antrojo grupės „Now, Now“ albumo „Threads“ daina „School Friends“.
Tikiuos nesuklaidinti paminėdamas „The XX“ referenciją. Nekalbu apie bendrą grupės garsą. Jie turi tą lėtą alt-pop "groove'ą" su gana minimaliu atlikimu ir į paauglius orientuotus tekstus. Jos autorius, būgnininkas Brad‘as Hale‘as sakė, kad daina yra apie nepritapimą koledžo dienomis.
„Now, Now“ kažką pastebėjo ir „Death Cab For A Cutie“ prodiuseris/gitaristas Chris‘as Walla. Šis albumas yra jo prodiusuotas ir išleistas per jo įrašų kompaniją „Trans Records“.
"no fun in 101" mums buvo atsiųstas vakar vakare. Kaip ir žadėta, šis Marko Palubenkos debiutinis albumas ateina dabar - po pristatymo Menų Spaustuvėje kovo 2-ąją ir puikių atsiliepimų.
Bet visų pirma - tai nedažnas įrašas nepopuliarosios lietuviškos muzikos vandenyse, kuris skamba taip išbaigtai. Ir kalbu ne apie pavienius kūrinius - visas albumas skamba kaip nuoseklus, malonus įrašas. Tai - lengva elektronika, akompanuota gitaros partijomis ir puikiais dainų žodžiais. Netgi lietuviškas akcentas yra nepastebimas.
Galiausiai, "no fun in 101" - nuotaikos įrašas. Jis nėra persmelktas melancholija, nors ir pastarąją galima nujausti, vis gi tai labiau pozityvus dainų rinkinys, kuris ir nuteikia atitinkamai. Galbūt galima pasigesti charakterio, galbūt tai šįkart ir nebūtina, bet kaip debiutinis darbas, jis suteikia pakankamai vaizdžios erdvės pasinerti. Už ką ir galima Marką Palubenką pagirti.
„Dancing Barefoot“ gali būti atrastas 1979-ųjų Patti Smith albume „Wave“. Taip pat ne naujiena, kad ši atlikėja mėgsta atlikti koverius. Ši daina - ne išimtis. Ją perdarė „U2“ ir „Simple Minds“ bei dar keletas atlikėjų. Į šią gretą stoja ir jaunas švedžių seserų duetas Johanna ir Klara Söderberg, žinomos „First Aid Kit“.
Atliekant gyvai, naujoji interpretacija sujaudino net pačią Patti Smith. Taigi, užskaitome koverį kaip vertą dėmesio ? Spręskite ir jūs.
Scenarijus:
Ilgakojė mergina, blondinė, su tamsiu akių makiažu. Užsidirba sunkiam pragyvenimui kaip modelis, aktorė (niekam neįdomiam mūsuose „Gossip Girl“ seriale ... palaukite, galbūt klystu? Tiesa, ją dar rasite ir filme „Spy Kids“) bei muzikantė. Prie visų šių nelaimingai susiklosčiusių gyvenimiškų situacijų prisideda ir smurtas. Naujausiame EP ji prašosi: „... Hit Me Like a Man / Love Me Like a Woman ...“
Post-rock muzika, mano manymu, yra momento reikalas. Bandant aprėpti visas šio žanro naujienas būtų, suprantama, neįmanoma ir vargu, ar verta.
Todėl atsargiai siūlau prisiminti 2009-aisiais debiutinį albumą "Above the Earth, Below the Sky" išleidusius „If These Trees Could Talk“ arba paprasčiau – „ITTCT“. Po šilto kritikų priėmimo antrasis albumas pasirodo po trejų metų pertraukos. „Red Forest“ bus išleistas kovo 20-ąją.
Paskutinio šios savaitės PV kūrinio vietą skiriu „Ceremony“. Tai - grupė iš San Francisko Bei Arėjos, kuri turi stiprią vietinę kietos muzikos sceną. Mano anksčiau minėta Loma Prieta atėjo iš tos pačios vietos.
Šįkart - tai hardcore punk‘as, pasukęs keistos evoliucijos kryptin. Išlaikydamas Hardcore "rankas ir kojas", t.y. tą būdingą energiją, „Ceremony“ save pateikia subtilioje pakuotėje. Čia prisiminkite „Dillinger Escape Plan“. Tai - ne tas pat žvėris, bet, savotiškai - pusbroliauja. "Zoo" linksta post-punk kryptim, su paminėtais Joy Division ir Tom Waits, kaip įkvėpimo šaltiniais. O prisimenant pastarųjų mėnesių muziką, kažką panašiai skambančio pristatė „Cloud Nothings“.
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
Pirminis išdėstymas
„Music.lt“ narių reitingas
Šiuo metu naršo narių: 2
Neregistruotų vartotojų: 145
Iš viso užsiregistravę: 73335
Naujausias narys: Ausriokas
Šiandien apsilankė: 402755