Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Van der Graaf'ų debiutas - įžanga į progroką?

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Van der Graaf Generator  (lankytojų įvertinimas: 8.74, grupę palaiko: 27)
The Aerosol Grey Machine (lankytojų vertinimas: 8.50, albumą palaiko: 5)
einaras13
VIP narys
Publikavomo data: 2012-07-10
Viso parašė recenzijų: 10

1969-metai. Progresyviosios muzikos amžiaus pradžia. Į jį žengia daugybė naujos šviežienos: Yes, King Crimson, Jethro Tull... Bet ši recenzija yra skirta kiek visų tų grupių šešelyje stovėjusių Van der Graaf Generator debiutui. Tas albumas vadinasi „The Aerosol Grey Machine“. Šiandien aš bandysiu išsiaiškinti, ar tai iš tikrųjų yra vienas iš pirmųjų albumų, kuris gali drįsti vadintis progresyviuoju.

Van der Graaf Generator pradžioje buvo nestabili grupė, bet nusistovėjusi grupės sudėtis leido jiems debiutuoti. Mes šią grupę pažįstame saksofono, vargonų ir būgnų skambesyje su puikiu Hammill‘io vokalu. Bet jų debiutas buvo šiek tiek kitoks... Keith Ellis – tai bosistas, kurio valdomas instrumentas taps daugelio „The Aerosol Grey Machine“ dainų ašimi.

Kas yra progresyvusis rokas? Tai bene sudėtingiausia roko atšaka, formuojanti ilgesnes arba trumpesnias, bet ne standartinės (tik retais atvejais) trukmės (3-4 min.) kūrinius. Ilgesnio formato dainoms labiau būdingos ilgos instrumentuotės, didesnė erdvė pasireikšti kiekvienam instrumentui ir solo partijose. Trumpesnio formato dainos dažniausiai neturi teksto, arba jo turi nedaug. Vis dėlto, abiejais atvejais tekstas turi būti ganėtinai lyriškas ir jis nebūtinai turi eiti “posmas-priedainis” struktūra.

“The Aerosol Grey Machine“ nelabai tuo gali pasižymėti, bet vis tiek verta manyti, kad tai yra ganėtinai paslaptinga, nors ir nestambi progroko šaknelė. Kodėl? Tuoj pat išsiaiškinsim.

Pirmoji daina yra „Afterwards“ – tai klasiškai ir gražiai skambanti daina. Tai yra ir vidutinės trukmės kūrinys, bet jo pirmieji akordai iškart rodo nestandartinio klasikiniuose žanruose instrumento – vargonų – buvimą. Tiesą sakant, tai ir yra vienas pagrindinių grupės instrumentų, todėl jis gali nurodyti tai, kad tai kažkas nematyto to meto roko muzikoje. Ir kur dar matyta, kad viduryje dainos būtų soluojama ne gitara, bet pianinu. Tai irgi kažkas neregėto. Panagrinėkime tekstą – ar ir jame būta progresyvumo prieskonių. Tekstas gali pasirodyti ne ypatingas, bet Hammill‘io kūryba yra plataus žodyno, kupina įvairiausių palyginimų, epitetų ir metaforų. Tiesiog gryna lyrika – šį kartą – įtalpinta į paprastos „posmas-priedainis“ struktūros standartus.
Vėliau seka „Orthenthian St., Pts. 1 & 2” – tai jau nėra labai paprasta daina. Gal skambesys nebe toks „vargoniškas“, bet jau tvirtesnis ir griežtesnis, aštresnis, kadangi ritmą valdo ne tik akustinis gitaros skambesys, bet ir žemo skambesio bosas. Ir struktūra ne standartinė. Kaip ir byloja dainos pavadinimas, ją sudaro dvi dalis. Pirma tokia graži, akustinė (panašiai kaip „Afterwards“) ir išties ši dar pasikartos pabaigoje. O ties viduriu dominuoja kitokio rifo, taip pat graži, vietomis paaštrėjanti, padinamiškėjanti. Kadangi tekstą parašė Hammill‘is (kaip ir visus kitus), galima sakyti, kad vėlgi lyrika. Iš tikro taip ir yra. Puikūs žodžiai.
„Running Back“ nors ir ganėtinai ryškiai skamba bosas, bet melodija nėra tokia sunki. Gal ganėtinai žemas Peter‘io baritonas suteikia to „sunkumo“. Vis dėlto, skambesys ganėtinai melancholiškas. Daina ilga (beveik 7 minutės), bet vis dėlto puikiai išpildytas tas laikas ir instrumentaliai ir tekstu. O koks gi jis? Figūros dvi – „aš“ ir „tu“. Man tenka pastebėti, kad daugelis debiutinio albumo tekstų romansinio tipo, nors vėlesniais laikais tas pasikartos žymiai rečiau. Struktūra įprastinė (posmai, tik be priedainių).
Vėliau seka „Into a Game“. Taigi, tai vėl netradicinės struktūros daina. Nuskamba gitara, pianinas, būgnai ir bosas. Pradinė garsų kombinacija iškart sužavi. Bet tai gali būti klaidinga. Daina dinamiška, turinti paprasto akustinio skambesio, bet eilutės „now, we're into a game, and it's all a bit strange, but familiar, too... the rules never change; I know it, but do you?” yra itin dinamiškos ir sunkios. Tai primintų sunkųjį roką, bet VdGG muzikoje niekada nesidemonstruoja elektrinė gitara (vėlesniais laikais ji bus tik antrame plane). Na, tekstas išties turintis humoro prieskonio (palyginus eilutes: I never thought it could come to this, as you sit there crying,” ir “now, we're acting charades, hiding behind cracked images” gali pasirodyti, kad tai išvis dviejų skirtingų tekstų žodžiai), bet Hammill’io lyrika buvo kupina įvairiausių metaforų, kurių visuma gali priminti komediją, kaip atsitiko šį kartą.
„Aerosol Grey Machine“ galima sakyti, yra reklaminis šūkis, nes greita ir įtikinėjanti trumpa skanduotė melodijos fone ir tokie žodžiai, kaip „Buy an aerosol grey machine“ ir pan.
Taip pat trumpa bei vienintelė instrumentinė daina albume yra „Black Smoke Yen“. Čia Evans‘o būgnai fone, Ellio bosas nežymiai pritaria ir pianino akompanacijos. Išties puikiai suskamba daina ir ganėtinai progresyviai.
„Aquarian“ – progresyviosios muzikos įsikūnijimas, sakyčiau. Nors skamba, kaip ir daugelis dainų, akustiniu skambesiu, bet progresyvumo atspalvį galima rasti tik išgirdus, t.y. ausį rėžiantis boso akordai bei menkas pianino skambesis. Tačiau standartas struktūroje yra. Beje, taip pati ilgiausia albumo daina (daugiau nei 8 minutes). Tekstas nėra įprastas – brėžiama daugiskaitos pirmojo asmenio figūra „mes“. Pasakojama apie tuos „mes“. Tai nėra itin sunkus tekstas. Bet vis tiek įjaučiama progresyva, nes tokios tematikos tekstų vis tiek klasikoje mažai.
„Necromancer“ yra įprastesnė daina. Aiški trijų posmų su vos kelis žodžius sudarančiais priedainiais. Vis tiek instrumentuotės kiek sudėtingesnės, negalima to vadinti klasika. Ypatingai. Skambesys žavintis, truputį primena rokenrolą. Dainuojama pirmu asmeniu, tekste apibūdinamas tas aš – burtininkas. Galinti praskaidrinti nuotaiką daina.
„Octopus“ yra pats kraupiausias viso albumo faktorius, bet tuo pačiu ir viso progresyvumo ašis. Tai gana aiški struktūra, bet skiriamos beveik 8 minutės instrumentuotėms ir puikiam tekstui pareikšti. Pradiniai boso skambesiai krečia. Po to vargonai. Faktiškai tie du instrumentai visame tame dominuoja. Solo dainos viduryje toks žavingai mistiškas. Nerealu. Pabaiga taip pat įspūdinga, su aidinčiais pabaigiamaisiais vokalais ir lėtejančiu tempu. Pagal šią dainą yra padaryta kita daina „Squid 1 / Squid 2 / Octopus“ – ją aprašiau recenzijoje apie albumą „H to He, Who Am The Only One”, kuriame ta versija išėjo. Ten išvis daug laiko užima instrumentuotės ir dvigubai ilgesnė pati versija. O šis – originalas, yra nuostabus. Antroji versija sakyčiau profesionalesnė, bet vis labiau linkstu prie žavingo originalo. Tekstas: pats sudėtingiausias iš visų, man niekaip nesiseka jo perprasti. Tai tikra metaforų, epitetų pilna lyrika. Bet per tekstą velkasi mistiškumo jausmą sukeliančių eilučių (“red-copper hair screaming like a water-baby black eyes stare from my ceiling”), bet dominuoja dvi figūros (“you who I now truly know...”).

Na, tenka vis dėlto apibendrinti šį albumą. Buvo taip įdomu aptarinėti šį albumą. Pripažįstu, nieko neieškojau apie albumą internete, rašiau viską, ką girdžiu ausimis, ir ką dar prisimenu iš progresyviosios muzikos pasaulio.

Išties tos devynios dainos gali vadintis visumą, kurios pagrindinis akcentas yra lyrika, sudėtinga instrumentika, bei netradicinės muzikos pavyzdžiai ir puikūs eksperimentavimo metodai. Tai – įžanga tiek pačiai grupei, tiek ir visam progresyviosios muzikos pasauliui. Tai – vienas pirmųjų albumų, kuriame tenka aptikti progresyviojo roko. Ir linkiu, progresyviosios muzikos mėgėjams, netingėti, ir perklausyti šį nerealų albumą, nes aš raštu negaliu parodyti visko. Viską galima išgirsti tik ausimis...


Autoriaus įvertinimai:
Muzika:9
Atlikimas:9
Tekstas:10
Originalumas:9
Bendras:9.25

  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.

Komentarai (7)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Alvydas1
2013 m. gegužės 8 d. 22:38:04
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Galiu ir klysti... dėl Dotnuvos, bet Noreikiškėse, Kauno raj. tai tikrai varžėsi artojai ne tik iš Lietuvos. Vis dėlto Dotnuva - Akademija, kaip  konsultuotoja žemės ūkio sferoje, ir daugybės seminarų organizatorė labai galimas dalykas irgi rengė panašią akciją.{#}


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
einaras13
2013 m. gegužės 8 d. 22:26:07
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Aišku, ne tame esmė. Ir jis nėra pirmasis. Bet kad vienas iš pirmųjų - labai tikėtina. Man atrodo, King Crimson savo legendinį prog'o tėvą - In the Court of the Crimson King išleido dar net kelias mėnesiais vėliau. Bet gali būti, kad klystu. Galutinai tas progrokas įsišaknijo tik apie 1970-uosius, gal net 1971-uosius. Taigi, VdGG toje eroje tikrai buvo pionieriai. Kaip ir King Crimson, Yes, Caravan, Jethro Tull ir kiti progresyvistai... Bet ar Dotnuvoje galėtų būti daug artojų? - vat čia klausimas labai didelis (tikrai ne klausymas, kaip kad tamsta parašėte).

O ir mano nuomonė labai permaininga. Šita recenzija galbūt net nebeatitinka mano dabartinės nuomonės. Reikės vėl permest akimis, kokių aš čia nesąmonių prirašiau.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Alvydas1
2013 m. gegužės 8 d. 22:20:24
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Aišku, kad albumas progroko dirvonuose. Bet ar jis pirmasis išvertė vagą? Didelis klausymas. Čia artojų buvo kaip Dotnuvoje per artojų varžybas. Bet argi tai labai jau svarbu, kas pirmas? Man rodos svarbiau kas kokiomis priemonėmis atvertė naują puslapį roko muzikoje.


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
einaras13
2012 m. rugsėjo 1 d. 13:02:46
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Ačiū. Stengiausi


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Dainioos
2012 m. rugsėjo 1 d. 12:56:25
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Puikiai,puikiai. Sveikinu !

 


Atsakyti
einaras13
2012 m. liepos 19 d. 22:21:32
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Ačiū. Man tas albumas irgi labai ilgai atrodė mįslė, bet galiausiai pabandžiau jį perkąsti parašydamas recenziją. Dar abejoju recenzijos tikslumu (ar nėra klaidų arba kokios netikslios informacijos), bet ir aš manau, kad tai kol kas geriausia mano recenzija.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Alvydas1
2012 m. liepos 19 d. 22:14:06
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Gera recenzija. Nesu deramai susipažinęs su šiuo albumu, kad galėčiau diskutuoti su Einaru.

 


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Tina Turner Tina Turner
8,3

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

10:02 - Silentist
Mike Pinder
10:01 - Silentist
Mire dar vienas Moody Blues narys.Mike Ponder '(
00:10 - edzkaa1
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
20:28 - Silentist
SVEIKI tiek kad net KUKU
10:43 - Arunazz
sVEIKI
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
09:40 - Silentist
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.

Mike Portnoy
18:43 - Arunazz
SVEIKI
16:33 - Silentist
Tamsa pasitraukia ir paukštis pakyla, Respublika įveikia tylą. Us tave ir us draugus - virs nakties sviesus dangus (old spice)
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 4
  Neregistruotų vartotojų: 197
  Iš viso užsiregistravę: 73333
  Naujausias narys: irving54x
  Šiandien apsilankė: 230383