Kuo matuojame protą? :)

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Kodėl visi yra susikūrę mitą, kad autistai būtinai turi būt su žiauriai aukštu IQ? Nifiga . Autizmas yra tokia plati sąvoka, kad netelpa į jokius rėmus. Jo, Aspergerio sindromas truputį tiksliau, bet irgi - žmogus susikoncentravęs ties viena sritim ir yra genijus vienoj srity, bet IQ testas tikrina daugybę skirtingų. Taip, jis gal surinks 20/20 iš erdvinio mąstymo, bet tik kokius 5 iš žodyno. 

Dėl emocinio, tai jie dažnai būna tokie šiek tiek sociopatai. Jie kitaip mato pasaulį ir juos veikia daug daugiau išorinių dirgiklių nei eilinius žmones. Ir vadinamasis "theory of mind" pas juos dažniausiai žymiai silpniau išsivystęs. Buvo eksperimentas atliktas: Autistas vaikas stebi iš tolo kambarį, į kurį įeina mergaitė su meškiuku rankose. Ji atidaro spintelę dešinėj, padeda į ją meškiuką, uždaro ir išeina. Tada į kambarį įeina kita mergaitė, kuri paima meškiuką iš dešinės spintelės ir padeda į kairę. Tada vėl išeina. Grįžta pirma. Klausimas: Kur pirmoji mergaitė ieškos savo meškiuko? Obviously, pirmoj, nes ji nematė, kad kažkas meškiuką padėjo kitur. Ir beveik visi (apie 90% eksperimente) normalaus vystimosi vaikai tą nurodo be didesnių problemų. Tarp autistų teisingą atsakymą pateikia tik daugmaž kas penktas. Bet čia kita tema jau 

Nice. Autistų ir šizofrenikų temos - pačios įdomiausios man. :) Jo, autistai daug dalykų nesupranta ir viską priima keistai tiesiogiai. 

Ir jie nelabai supranta kitų žmonių emocijas apskritai. Nesupranta nei kūno kalbos, nei perkeltinių frazių, metaforų. Šitas emocinis intelektas pas juos ir nelabai gali būti išsivystęs.

Žinau, psichologiją studijuoju visgi  Visi tie sutrikimai savaip įdomūs, bet man būtent psichiniai yra patys įdomiausi: šizofrenija, Kotardo sindromas (šitas yra kažkas nesuvokiamo man, iki šiol ), depresija, bipolinis ir pan. Nors taip mokantis ir apie daug negirdėtų teko sužinot, ypač susijusių su pojūčiais: pavyzdžiui, yra vadinamasis "blindsight", kažkas panašaus į aklumą, bet skirtumas tas, kad nors žmogus iš esmės nieko nemato, jam prieš akis kažkam prabėgus/sujudėjus, jis teigia matęs judesį (ką patvirtina smegenų scanai). Paskui dar kiti žmonės išvis ignorina vieną pusę. Tarkim, tau duoda ant tuščio apskritimo surašyt skaičius nuo 1 iki 12 (laikrodžio principu). Tai visi to žmogaus surašyti skaičiai bus sugrūsti dešinėj, o kairė pusė liks tuščia. Medžio irgi tik vieną pusę nupieštų. Strange shit 

Ir kaip tau psichologija? Net nežinojau, kad ją studijuoji. Aš labai noriu kažko su psichiatrija, bet tokios atšakos net nėra, tai ką, man pirma mediciną teks imti..:D

O, čia tas geras su viena puse. Dar šeštadienį mačiau video, kur žmogelis lyg ir mato, kai pajudina tiek vienoj pusėj esantį pirštą, tiek kitoj, bet kai pajudina abu, jis mato tik vieną kažkurią pusę. Dabar taip staigia neatrandu to video.

Dar įdomesnis dalykas yra, kai žmogus viską mato kadrais - akys nesugeba paeiliui sekti veiksmų. Vargšai žmonės tokie, kaip jiems vandens į stiklinę įsipilt..

Kadangi UK studijuoju, tai gerai viskas  Įdomu žiauriai (nors, aišku, yra visokių paskaitų ir dėstytojų), pakankamai sunku gaut gerą įvertinimą, nors šiaip pakankamai daug laisvės suteikiama.Aš kažkaip galvoju apie klinikinę psichologiją, tai čia tiesus kelias . Plius, ne taip toli nuo psichiatrijos. Nors abi sritys žiauriai įdomios ir kai geriau pagalvoji, tai norėtųsi ir ten, ir ten dirbt 

Bet tas irgi yra visose gyvenimo situacijose. Žmogus apsirengia tik vieną pusę, valgo tik maistą vienoj lėkštės pusėj, skaito tik vieną laikraščio pusę ir pan. Apie akinetopsiją kažką buvau girdėjęs, bet nedaug, dar vienas įdomus reikalas.

Užvedėm temą, dabar net nuėjau pasiskaityt vėl, ką buvau pamiršęs dar . Va, pvz, prosopagnosia (agnosios rūšis, agnosia bendrai yra nesugebėjimas atpažinti kokių nors objektų, ten jų daug skirtingų rūšių yra) - nesugebėjimas atpažint pažįstamų veidų (kai kuriais atvejais tiesiog kokių nors įžymybių, bet dažnai - šeimos narių). Yra vieno tokio žmogaus trumpa istorija: I was getting off a bus and somebody got on it and grabbed me, and I pushed them out of the way and it was only when they opened their mouth that I realized it was my own mother. Baisus reikalas.

Paskui yra tokia optic ataxia - nerandu irgi dabar video, bet rodo, kaip moteris guli ligoninės palatos lovoj ir jai rodo visokius paprastus daiktus: pieštuką, liniuotę, trintuką ir pan. Ji visus juos įvardina. Tada jos klausia, kurioj rankoj gydytojas laiko daiktą ir dar kelių panašių klausimų. Ir galiausiai, vis dar neišsiaiškinęs sutrikimo, jis paprašo moters tą daiktą paimti jam iš rankos. Ji pradeda mojuoti ranka aplinkui, bet toks jausmas, lyg bandytų surasti daiktą būdama užsimerkus. Ji puikiai mato, ką turi paimti, mato, kad daiktas jai virš galvos, bet rankos tiesiog grabalioja orą aplink.  

Kur studijuoji ten? Man įdomu, nes šiaip ir taip, ir anaip galvoju, ir visus variantus svarstau, ir nežinau, kur norėčiau studijuoti, todėl domiuosi viskuo, kas galėtų padėti apsispręsti. Klinikinė psichologija jau arčiau psichiatrijos, bet būtent visokie bipoliniai ir šizofrenijos yra tai, kas man išties įdomu. O čia psichologija nelabai kišasi.

Akių ligos įdomios tuo, kad nemaža jų dalis kilusios ne dėl pačių akių ligų, bet dėl smegenų nesugebėjimo apdoroti informacijos. Man kaip aiškino, regos impusas pereina pirminę, antrinę suvokimo vietą ir kurioj vietoj blogai, toj nustatoma, kad kažkas sutrikę. Pvz pirminiame apdorojime (ten lyg ir pakaušio srityje) suvokiamas kontūras, paskui spalvos, o ten kažkuriam vėlesniam etape atpažįstamas vaizdas, pvz, kad ir tie veidai. Tu turbūt viską čia žinai, bet vis tiek, labai įdomus dalykas, bent jau man. Apie prosopagnoziją esu girdėjus kažkada. Bet kalbant apie baisius reikalus - Tureto (angl. Tourette) sindromas yra dar blogiau. Kai iškeiki visus aplinkinius, nors to net nenori. Socialinio gyvenimo žlugimo receptas: rezultatas - garantuotas 

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Kodėl visi yra susikūrę mitą, kad autistai būtinai turi būt su žiauriai aukštu IQ? Nifiga . Autizmas yra tokia plati sąvoka, kad netelpa į jokius rėmus. Jo, Aspergerio sindromas truputį tiksliau, bet irgi - žmogus susikoncentravęs ties viena sritim ir yra genijus vienoj srity, bet IQ testas tikrina daugybę skirtingų. Taip, jis gal surinks 20/20 iš erdvinio mąstymo, bet tik kokius 5 iš žodyno. 

Dėl emocinio, tai jie dažnai būna tokie šiek tiek sociopatai. Jie kitaip mato pasaulį ir juos veikia daug daugiau išorinių dirgiklių nei eilinius žmones. Ir vadinamasis "theory of mind" pas juos dažniausiai žymiai silpniau išsivystęs. Buvo eksperimentas atliktas: Autistas vaikas stebi iš tolo kambarį, į kurį įeina mergaitė su meškiuku rankose. Ji atidaro spintelę dešinėj, padeda į ją meškiuką, uždaro ir išeina. Tada į kambarį įeina kita mergaitė, kuri paima meškiuką iš dešinės spintelės ir padeda į kairę. Tada vėl išeina. Grįžta pirma. Klausimas: Kur pirmoji mergaitė ieškos savo meškiuko? Obviously, pirmoj, nes ji nematė, kad kažkas meškiuką padėjo kitur. Ir beveik visi (apie 90% eksperimente) normalaus vystimosi vaikai tą nurodo be didesnių problemų. Tarp autistų teisingą atsakymą pateikia tik daugmaž kas penktas. Bet čia kita tema jau 

Nice. Autistų ir šizofrenikų temos - pačios įdomiausios man. :) Jo, autistai daug dalykų nesupranta ir viską priima keistai tiesiogiai. 

Ir jie nelabai supranta kitų žmonių emocijas apskritai. Nesupranta nei kūno kalbos, nei perkeltinių frazių, metaforų. Šitas emocinis intelektas pas juos ir nelabai gali būti išsivystęs.

Žinau, psichologiją studijuoju visgi  Visi tie sutrikimai savaip įdomūs, bet man būtent psichiniai yra patys įdomiausi: šizofrenija, Kotardo sindromas (šitas yra kažkas nesuvokiamo man, iki šiol ), depresija, bipolinis ir pan. Nors taip mokantis ir apie daug negirdėtų teko sužinot, ypač susijusių su pojūčiais: pavyzdžiui, yra vadinamasis "blindsight", kažkas panašaus į aklumą, bet skirtumas tas, kad nors žmogus iš esmės nieko nemato, jam prieš akis kažkam prabėgus/sujudėjus, jis teigia matęs judesį (ką patvirtina smegenų scanai). Paskui dar kiti žmonės išvis ignorina vieną pusę. Tarkim, tau duoda ant tuščio apskritimo surašyt skaičius nuo 1 iki 12 (laikrodžio principu). Tai visi to žmogaus surašyti skaičiai bus sugrūsti dešinėj, o kairė pusė liks tuščia. Medžio irgi tik vieną pusę nupieštų. Strange shit 

Ir kaip tau psichologija? Net nežinojau, kad ją studijuoji. Aš labai noriu kažko su psichiatrija, bet tokios atšakos net nėra, tai ką, man pirma mediciną teks imti..:D

O, čia tas geras su viena puse. Dar šeštadienį mačiau video, kur žmogelis lyg ir mato, kai pajudina tiek vienoj pusėj esantį pirštą, tiek kitoj, bet kai pajudina abu, jis mato tik vieną kažkurią pusę. Dabar taip staigia neatrandu to video.

Dar įdomesnis dalykas yra, kai žmogus viską mato kadrais - akys nesugeba paeiliui sekti veiksmų. Vargšai žmonės tokie, kaip jiems vandens į stiklinę įsipilt..

Kadangi UK studijuoju, tai gerai viskas  Įdomu žiauriai (nors, aišku, yra visokių paskaitų ir dėstytojų), pakankamai sunku gaut gerą įvertinimą, nors šiaip pakankamai daug laisvės suteikiama.Aš kažkaip galvoju apie klinikinę psichologiją, tai čia tiesus kelias . Plius, ne taip toli nuo psichiatrijos. Nors abi sritys žiauriai įdomios ir kai geriau pagalvoji, tai norėtųsi ir ten, ir ten dirbt 

Bet tas irgi yra visose gyvenimo situacijose. Žmogus apsirengia tik vieną pusę, valgo tik maistą vienoj lėkštės pusėj, skaito tik vieną laikraščio pusę ir pan. Apie akinetopsiją kažką buvau girdėjęs, bet nedaug, dar vienas įdomus reikalas.

Užvedėm temą, dabar net nuėjau pasiskaityt vėl, ką buvau pamiršęs dar . Va, pvz, prosopagnosia (agnosios rūšis, agnosia bendrai yra nesugebėjimas atpažinti kokių nors objektų, ten jų daug skirtingų rūšių yra) - nesugebėjimas atpažint pažįstamų veidų (kai kuriais atvejais tiesiog kokių nors įžymybių, bet dažnai - šeimos narių). Yra vieno tokio žmogaus trumpa istorija: I was getting off a bus and somebody got on it and grabbed me, and I pushed them out of the way and it was only when they opened their mouth that I realized it was my own mother. Baisus reikalas.

Paskui yra tokia optic ataxia - nerandu irgi dabar video, bet rodo, kaip moteris guli ligoninės palatos lovoj ir jai rodo visokius paprastus daiktus: pieštuką, liniuotę, trintuką ir pan. Ji visus juos įvardina. Tada jos klausia, kurioj rankoj gydytojas laiko daiktą ir dar kelių panašių klausimų. Ir galiausiai, vis dar neišsiaiškinęs sutrikimo, jis paprašo moters tą daiktą paimti jam iš rankos. Ji pradeda mojuoti ranka aplinkui, bet toks jausmas, lyg bandytų surasti daiktą būdama užsimerkus. Ji puikiai mato, ką turi paimti, mato, kad daiktas jai virš galvos, bet rankos tiesiog grabalioja orą aplink.  

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Kodėl visi yra susikūrę mitą, kad autistai būtinai turi būt su žiauriai aukštu IQ? Nifiga . Autizmas yra tokia plati sąvoka, kad netelpa į jokius rėmus. Jo, Aspergerio sindromas truputį tiksliau, bet irgi - žmogus susikoncentravęs ties viena sritim ir yra genijus vienoj srity, bet IQ testas tikrina daugybę skirtingų. Taip, jis gal surinks 20/20 iš erdvinio mąstymo, bet tik kokius 5 iš žodyno. 

Dėl emocinio, tai jie dažnai būna tokie šiek tiek sociopatai. Jie kitaip mato pasaulį ir juos veikia daug daugiau išorinių dirgiklių nei eilinius žmones. Ir vadinamasis "theory of mind" pas juos dažniausiai žymiai silpniau išsivystęs. Buvo eksperimentas atliktas: Autistas vaikas stebi iš tolo kambarį, į kurį įeina mergaitė su meškiuku rankose. Ji atidaro spintelę dešinėj, padeda į ją meškiuką, uždaro ir išeina. Tada į kambarį įeina kita mergaitė, kuri paima meškiuką iš dešinės spintelės ir padeda į kairę. Tada vėl išeina. Grįžta pirma. Klausimas: Kur pirmoji mergaitė ieškos savo meškiuko? Obviously, pirmoj, nes ji nematė, kad kažkas meškiuką padėjo kitur. Ir beveik visi (apie 90% eksperimente) normalaus vystimosi vaikai tą nurodo be didesnių problemų. Tarp autistų teisingą atsakymą pateikia tik daugmaž kas penktas. Bet čia kita tema jau 

Nice. Autistų ir šizofrenikų temos - pačios įdomiausios man. :) Jo, autistai daug dalykų nesupranta ir viską priima keistai tiesiogiai. 

Ir jie nelabai supranta kitų žmonių emocijas apskritai. Nesupranta nei kūno kalbos, nei perkeltinių frazių, metaforų. Šitas emocinis intelektas pas juos ir nelabai gali būti išsivystęs.

Žinau, psichologiją studijuoju visgi  Visi tie sutrikimai savaip įdomūs, bet man būtent psichiniai yra patys įdomiausi: šizofrenija, Kotardo sindromas (šitas yra kažkas nesuvokiamo man, iki šiol ), depresija, bipolinis ir pan. Nors taip mokantis ir apie daug negirdėtų teko sužinot, ypač susijusių su pojūčiais: pavyzdžiui, yra vadinamasis "blindsight", kažkas panašaus į aklumą, bet skirtumas tas, kad nors žmogus iš esmės nieko nemato, jam prieš akis kažkam prabėgus/sujudėjus, jis teigia matęs judesį (ką patvirtina smegenų scanai). Paskui dar kiti žmonės išvis ignorina vieną pusę. Tarkim, tau duoda ant tuščio apskritimo surašyt skaičius nuo 1 iki 12 (laikrodžio principu). Tai visi to žmogaus surašyti skaičiai bus sugrūsti dešinėj, o kairė pusė liks tuščia. Medžio irgi tik vieną pusę nupieštų. Strange shit 

Ir kaip tau psichologija? Net nežinojau, kad ją studijuoji. Aš labai noriu kažko su psichiatrija, bet tokios atšakos net nėra, tai ką, man pirma mediciną teks imti..:D

O, čia tas geras su viena puse. Dar šeštadienį mačiau video, kur žmogelis lyg ir mato, kai pajudina tiek vienoj pusėj esantį pirštą, tiek kitoj, bet kai pajudina abu, jis mato tik vieną kažkurią pusę. Dabar taip staigia neatrandu to video.

Dar įdomesnis dalykas yra, kai žmogus viską mato kadrais - akys nesugeba paeiliui sekti veiksmų. Vargšai žmonės tokie, kaip jiems vandens į stiklinę įsipilt..

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Kodėl visi yra susikūrę mitą, kad autistai būtinai turi būt su žiauriai aukštu IQ? Nifiga . Autizmas yra tokia plati sąvoka, kad netelpa į jokius rėmus. Jo, Aspergerio sindromas truputį tiksliau, bet irgi - žmogus susikoncentravęs ties viena sritim ir yra genijus vienoj srity, bet IQ testas tikrina daugybę skirtingų. Taip, jis gal surinks 20/20 iš erdvinio mąstymo, bet tik kokius 5 iš žodyno. 

Dėl emocinio, tai jie dažnai būna tokie šiek tiek sociopatai. Jie kitaip mato pasaulį ir juos veikia daug daugiau išorinių dirgiklių nei eilinius žmones. Ir vadinamasis "theory of mind" pas juos dažniausiai žymiai silpniau išsivystęs. Buvo eksperimentas atliktas: Autistas vaikas stebi iš tolo kambarį, į kurį įeina mergaitė su meškiuku rankose. Ji atidaro spintelę dešinėj, padeda į ją meškiuką, uždaro ir išeina. Tada į kambarį įeina kita mergaitė, kuri paima meškiuką iš dešinės spintelės ir padeda į kairę. Tada vėl išeina. Grįžta pirma. Klausimas: Kur pirmoji mergaitė ieškos savo meškiuko? Obviously, pirmoj, nes ji nematė, kad kažkas meškiuką padėjo kitur. Ir beveik visi (apie 90% eksperimente) normalaus vystimosi vaikai tą nurodo be didesnių problemų. Tarp autistų teisingą atsakymą pateikia tik daugmaž kas penktas. Bet čia kita tema jau 

Nice. Autistų ir šizofrenikų temos - pačios įdomiausios man. :) Jo, autistai daug dalykų nesupranta ir viską priima keistai tiesiogiai. 

Ir jie nelabai supranta kitų žmonių emocijas apskritai. Nesupranta nei kūno kalbos, nei perkeltinių frazių, metaforų. Šitas emocinis intelektas pas juos ir nelabai gali būti išsivystęs.

Žinau, psichologiją studijuoju visgi  Visi tie sutrikimai savaip įdomūs, bet man būtent psichiniai yra patys įdomiausi: šizofrenija, Kotardo sindromas (šitas yra kažkas nesuvokiamo man, iki šiol ), depresija, bipolinis ir pan. Nors taip mokantis ir apie daug negirdėtų teko sužinot, ypač susijusių su pojūčiais: pavyzdžiui, yra vadinamasis "blindsight", kažkas panašaus į aklumą, bet skirtumas tas, kad nors žmogus iš esmės nieko nemato, jam prieš akis kažkam prabėgus/sujudėjus, jis teigia matęs judesį (ką patvirtina smegenų scanai). Paskui dar kiti žmonės išvis ignorina vieną pusę. Tarkim, tau duoda ant tuščio apskritimo surašyt skaičius nuo 1 iki 12 (laikrodžio principu). Tai visi to žmogaus surašyti skaičiai bus sugrūsti dešinėj, o kairė pusė liks tuščia. Medžio irgi tik vieną pusę nupieštų. Strange shit 

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Kodėl visi yra susikūrę mitą, kad autistai būtinai turi būt su žiauriai aukštu IQ? Nifiga . Autizmas yra tokia plati sąvoka, kad netelpa į jokius rėmus. Jo, Aspergerio sindromas truputį tiksliau, bet irgi - žmogus susikoncentravęs ties viena sritim ir yra genijus vienoj srity, bet IQ testas tikrina daugybę skirtingų. Taip, jis gal surinks 20/20 iš erdvinio mąstymo, bet tik kokius 5 iš žodyno. 

Dėl emocinio, tai jie dažnai būna tokie šiek tiek sociopatai. Jie kitaip mato pasaulį ir juos veikia daug daugiau išorinių dirgiklių nei eilinius žmones. Ir vadinamasis "theory of mind" pas juos dažniausiai žymiai silpniau išsivystęs. Buvo eksperimentas atliktas: Autistas vaikas stebi iš tolo kambarį, į kurį įeina mergaitė su meškiuku rankose. Ji atidaro spintelę dešinėj, padeda į ją meškiuką, uždaro ir išeina. Tada į kambarį įeina kita mergaitė, kuri paima meškiuką iš dešinės spintelės ir padeda į kairę. Tada vėl išeina. Grįžta pirma. Klausimas: Kur pirmoji mergaitė ieškos savo meškiuko? Obviously, pirmoj, nes ji nematė, kad kažkas meškiuką padėjo kitur. Ir beveik visi (apie 90% eksperimente) normalaus vystimosi vaikai tą nurodo be didesnių problemų. Tarp autistų teisingą atsakymą pateikia tik daugmaž kas penktas. Bet čia kita tema jau 

velniux, aš - tai ne visi :D Čia pirmas faktas. Antras faktas, aš nesakiau, kad "autistai būtinai turi būti su žiauriai aukštu IQ". Taip, autizmas turi daug rūšių, o Aspergerio sindromas išsiskiria tuo, kad juo sergantys pasižymi genijui prilyginamais sugebėjimais, ką aš vadinčiau savotišku laiminamuoju prakeiksmu. Nežinau, kiek išpūstas serialas "Touch", bet jame vaizduojamas vaikas autistas man sudarė tokį įspūdį, apie kokį kalbėta buvo anksčiau. IQ testų yra prikurta galybės. Ir dabar žinok žmogus, kuris iš jų tas teisingiausias, turintis teisingiausią sistemą. Aš esu kelis pabandžius, vienas visai nesisekė, pasirodė visai be ryšio klausimai, kitą pabandžiau, žiūriu, 117 man rodo. Galvoju, neblogai kaip man, patikėsiu, kad tikrai toks. Visi IQ testai rodo skirtingą rezultatą, taip kad nelabai patikimas rodiklis, bandant įvertinti savo intelektą.

Būna sociopatai, o būna ir sociofobai. Man labai įdomu, kaip jie mato pasaulį. Jei galėčiau, tai bandyčiau įsigilinti ir įlįsti į jų kailį, kad tik sužinočiau. Kartais man atrodo, kad jie iš viso niekaip nesuvokia to pasaulio arba mato jį kaip kokią nors vakuuminę erdvę, užpildytą garsais ir iškreiptų veidrodžių vaizdais... O tas eksperimentas, savotiškas vaikų intelekto patikrinimas.

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Kodėl visi yra susikūrę mitą, kad autistai būtinai turi būt su žiauriai aukštu IQ? Nifiga . Autizmas yra tokia plati sąvoka, kad netelpa į jokius rėmus. Jo, Aspergerio sindromas truputį tiksliau, bet irgi - žmogus susikoncentravęs ties viena sritim ir yra genijus vienoj srity, bet IQ testas tikrina daugybę skirtingų. Taip, jis gal surinks 20/20 iš erdvinio mąstymo, bet tik kokius 5 iš žodyno. 

Dėl emocinio, tai jie dažnai būna tokie šiek tiek sociopatai. Jie kitaip mato pasaulį ir juos veikia daug daugiau išorinių dirgiklių nei eilinius žmones. Ir vadinamasis "theory of mind" pas juos dažniausiai žymiai silpniau išsivystęs. Buvo eksperimentas atliktas: Autistas vaikas stebi iš tolo kambarį, į kurį įeina mergaitė su meškiuku rankose. Ji atidaro spintelę dešinėj, padeda į ją meškiuką, uždaro ir išeina. Tada į kambarį įeina kita mergaitė, kuri paima meškiuką iš dešinės spintelės ir padeda į kairę. Tada vėl išeina. Grįžta pirma. Klausimas: Kur pirmoji mergaitė ieškos savo meškiuko? Obviously, pirmoj, nes ji nematė, kad kažkas meškiuką padėjo kitur. Ir beveik visi (apie 90% eksperimente) normalaus vystimosi vaikai tą nurodo be didesnių problemų. Tarp autistų teisingą atsakymą pateikia tik daugmaž kas penktas. Bet čia kita tema jau 

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Kodėl visi yra susikūrę mitą, kad autistai būtinai turi būt su žiauriai aukštu IQ? Nifiga . Autizmas yra tokia plati sąvoka, kad netelpa į jokius rėmus. Jo, Aspergerio sindromas truputį tiksliau, bet irgi - žmogus susikoncentravęs ties viena sritim ir yra genijus vienoj srity, bet IQ testas tikrina daugybę skirtingų. Taip, jis gal surinks 20/20 iš erdvinio mąstymo, bet tik kokius 5 iš žodyno. 

Dėl emocinio, tai jie dažnai būna tokie šiek tiek sociopatai. Jie kitaip mato pasaulį ir juos veikia daug daugiau išorinių dirgiklių nei eilinius žmones. Ir vadinamasis "theory of mind" pas juos dažniausiai žymiai silpniau išsivystęs. Buvo eksperimentas atliktas: Autistas vaikas stebi iš tolo kambarį, į kurį įeina mergaitė su meškiuku rankose. Ji atidaro spintelę dešinėj, padeda į ją meškiuką, uždaro ir išeina. Tada į kambarį įeina kita mergaitė, kuri paima meškiuką iš dešinės spintelės ir padeda į kairę. Tada vėl išeina. Grįžta pirma. Klausimas: Kur pirmoji mergaitė ieškos savo meškiuko? Obviously, pirmoj, nes ji nematė, kad kažkas meškiuką padėjo kitur. Ir beveik visi (apie 90% eksperimente) normalaus vystimosi vaikai tą nurodo be didesnių problemų. Tarp autistų teisingą atsakymą pateikia tik daugmaž kas penktas. Bet čia kita tema jau 

Nice. Autistų ir šizofrenikų temos - pačios įdomiausios man. :) Jo, autistai daug dalykų nesupranta ir viską priima keistai tiesiogiai. 

Ir jie nelabai supranta kitų žmonių emocijas apskritai. Nesupranta nei kūno kalbos, nei perkeltinių frazių, metaforų. Šitas emocinis intelektas pas juos ir nelabai gali būti išsivystęs.

Nežinau, man atsidūrus tam tikroje vietoje sugalvoti, ką daryti, yra labiau įgūdžių ir kūrybiškumo klausimas nei proto. Palik kokį neandartalietį ir šiuolaikinį IT specą abiems nepažįstamam miške ir pažiūrėk, kuris ilgiau išgyvens. Kažkaip turiu įtarimų, kad pirmasis. Bet tai visiškai nereiškia, kad jis protingesnis - tiesiog labiau prisitaikęs. Mokėjimas stebėti ir daryti iš to išvadas dažniausiai ateina su metais, t.y. su išmintim. Be abejo, yra talentingų jaunų žmonių ir šitoj vietoj, bet kalbu labiau apie visumą. Kitaip tariant, sugebėjimas susieti elementus į visumą, skaityti žmones, ateina su patirtim (arba, aišku, aukštuoju išsilavinimu, bet vis vien didžiąją dalį sudaro patirtis. Čia gali nesutikti, nes vis vien vieni tai daro geriau, kiti - prasčiau, taip, bet tik labai retais atvejais visiškai netreniruotas ir nedaug gyvenimiškos patirties turintis jaunuolis bus pastabesnis ir galės daryti išvadas konkrečioje srityje tiksliau nei treniruotas ir patyręs specas).

Jeigu darot prielaidą, kad protas susideda ir iš išminties, ir iš patirties, ir iš talento, ir iš išsilavinimo, tada galbūt esat teisios. Bet mano nuomone toks vertinimas būtų ganėtinai netikslus žaidimas su sąvokomis. Jeigu protą apibūdini kaip žinių ir gebėjimo jas analizuoti/pritaikyti bagažą, tada, sakyčiau, IQ yra labai neblogas rodiklis. IQ neatspindi proto pilnai, nes yra pernelyg daug nežinomųjų, bet jeigu gali būti, kad žmogus, surinkęs 120 iš IQ testo iš tiesų yra protingesnis už kitą su 140, tai labai abejoju ar tas su 75 bus protingesnis už kitą su 110. Bet tai visai nereiškia, kad pirmasis nebus išmintingesnis, pastabesnis ir labiau patyręs.

Žodžiu, in conclusion, viskas nuo sąvokų apibrėžimų priklauso, ką prieš kiekvieną rimtesnę diskusiją labai mėgsta pabrėžt mano tėtis .

P.S. Rosita, tu licėjuj mokais?

Protas tai ne vien IQ skaičiukas. Įsivaizduok kokį mokslinčių, kuriam tiesiog netinka standartinis Vekselio testas, nustatinėjantis IQ. Juk tie testai daromi atsižvelgiant į statistinį žmogų. Beje, tas testas tikrai neblogas, tik emocinio intelekto visiškai neapima, o jis irgi yra ypač svarbus, jei skaičiuosim protą 

O kad žmogus su 75 IQ bus išmintingesnis už 110... Norėčiau atrasti tokį atvejį, iš tiesų.

Iš esmės, visada viskas priklauso nuo apibrėžimų, suvokimo ir pasaulėžiūros.

Ne, aš mokausi KTU gimnazijoje. O licėjus yra licėjus, ne gimnazija. 

O tai yra pakankamai normalus atvejis. Paimk kokį senelį, kuris gimęs karo metais ir dėl prasto gyvenimo baigęs geriausiu atveju pradinę mokyklą. IQ testų skaičiukai, kaip bežiūrėtum, didele dalimi priklauso nuo išsilavinimo, kurio tas žmogus neturi ir dėl to surinktų nedaug. Bet apie gyvenimą iš savo patirties jis gali pasakyti kur kas daugiau nei koks mokyklą pabaigęs standartinis moksleivis.

Ne viskas. Bet nemažai.

Gerai čia suskelta. Tai dabar paimsim kokią mokyklą, kuri yra bendram reitinge kokia 25, bet, tarkim, geriausia tarp vidurinių mokyklų, ir sakysim, kad, va, mokomės geriausioj vidurinėj Lietuvoj.  Teoriškai tiesa, bet realiai akivaizdu, kad čia tik žodžių žaismas ir "licėjus", "gimnazija" ar "vidurinė" skiriasi tik pavadinimu. Tai, kad gimnazijos ir licėjus dažniau atsirenka protingiausius ir turi kiečiausius mokytojus, yra tikrai ne todėl, kad jų pavadinime yra žodis "gimnazija" ar "licėjus" . KTU kažkuriais metais buvo geriausia Lietuvoj, bet šiaip dažniausiai būna antra ir taip yra bent jau pastaruosius porą ar gal ir daugiau metų. Žiauriai stipri mokykla, taip, bet tiesiog mane dažnai nervina tokie "apžaidimai". Čia kaip jei Lietuvos Rytas praloštų eilinį kartą Žalgiriui finale ir po to sakytų, maždaug "mes vis tiek esam geriausia komanda Vilniuje. Ir apskritai geriausia komanda Lietuvoj, išskyrus Kauną". Nu nesąmonė taip vertint tiesiog.

IQ testų skaičiukai visai nepriklauso nuo išsilavinimo. Pati dariau tą populiariausią Vekselio testą. Iš tris valandas trunkančio testo, buvo užduota tik dešimt klausimų, kuriuos turėjai iš tiesų ŽINOTI. Iš ko sudarytas smėlis, kuriais metais Lietuva pirmąsyk buvo paminėta, kas išrado elektros lemputę... Ir dar keli, kurių neatsimenu. Tai tikrai nebuvo žinių patikra. Aišku, aš nekalbu apie tuos internetinius IQ testus, kurie sudaromi pagal bala žino kokį algoritmą. Bet IQ testas visai nėra skirtas išsilavinimui patikrinti.

Na, taip, licėjus kiečiausias, o mes visada po jo. Pagal tam tikrą vertinimą. Tik tiek, kad tas vertinimas daromas pagal mokinių VBE rezultatus. O mano nuomone, VBE sudarinėtojai visada kažko užvartoję būna, kitaip neklaustų, kas yra mezosomos (kalbant apie biologijos egzaminą), kai toks dalykas neegzistuoja. Ir panašiai. Tai to vertinimo nepripažįstu, nes išmokti ne biologiją, o ko iš tavęs nori egzaminų sudarinėtojai nėra geresnės mokyklos skiriamasis bruožas. Ar bent neturėtų būti. Ir visgi, nemaniau, kad kas prisikabins prie tokio pasakymo, tai parašiau tiesiog "gimnazija". Gal čia ir nelabai gerai padariau, bet tuo metu man kitaip neišėjo. 

Beje, kodėl rašiau "kol kas" - po Burgio netekimo, ir dar po to, kai devintokų priima nebe dvi, o tris klases, čia lygis tikrai kris... Gal ne žemai, bet su licėjumi nebekonkuruosim, mano nuomone.

Esmė yra ta, kad mūsų gebėjimas daryti abstrakčias analizes neišsivysto tinkamai, jei žmogus negauna elementaraus išsilavinimo. On average, tas paskutinis vystimosi laiptelis įvyksta ties daugmaž 11 metų, bet čia labai variuojantis skaičius, tai gali būti ir kiek anksčiau, ir kiek vėliau. Bet žmogus, kuris to nelavino, prastai pasirodys ir IQ teste. Tai susiję ir su skaičių sekom, ir su erdviniu suvokimu, ir, galų gale, netgi elementariu žodynu. O visi šitie dalykai yra kiekvienam normaliam IQ teste.

Kaip tie reitingai skaičiuojami, tai yra kitas klausimas. Be abejo, mane žiauriai sunervino praeitų metų istorijos egzas, pavyzdžiui. Gavau 90, nors puikiai žinau, kad moku istoriją kur kas geriau nei tie, kurie surinko po 94-95, manau net ir geriau už kelis šimtukininkus. Bėda ta, kad nelabai yra kaip kitaip tas mokyklas sureitinguoti. Ir, vienaip ar kitaip, tai turbūt yra geriausias kriterijus, kad ir koks netobulas jis bebūtų. 

Žiūrint, ką turi omenyje nelavino... Kiek mes dabar atrastume žmonių, kurie nemoka abecelės? Ir vis tiek, tas žmogus kažką gyvenime veikė, kažkaip pats lavinosi. 

Ten, kur yra labai didelė gabių mokinių koncentracija, kaip šitose dviejose mokyklose, ir dar keliose, reitinguoti reiktų kitu būdu. Nes VBE reitingavimas tinka tik paviršutiniškam įvertinimui. Galėtų, pvz., pridėti olimpiadų pasiekimus, kažkaip sugraduoti juos, ar dar kažką. Bet tiesa, nėra kaip įvertinti.

Čia panašiai kaip su Vekselio testu, ką man pasakojo - iki 130 jis matuoja gana tiksliai, bet jei žmogaus IQ didesnis nei tiek, tai labai sunku pamatuoti, ar jo 134 ar 136. Nes šis testas skirtas gal vos vos viršvidurkiniam žmogui.

O ką abėcėlės mokėjimas turi bendro su IQ testu ar abstrakčiu mąstymu? Žinoma. Bet tai dažniausiai būna profesinės sritys (statybininkas, taksistas, etc.), kuriose įgautos žinios geriausiu atveju gali pagelbėti kokiame nors viename subteste. Yra, aišku, žmonių, kurie mokėsi ir lavinosi namie, bet čia daugiau ne apie išimtis kalbėta.

Na taip, bet ir su tom olimpiadom visaip būna. Iš mūsų (VJG) po dešimtos viena mergina, kuri dar pas mus besimokydama tiek 9, tiek 10 buvo respublikinės fizikos olimpiados nugalėtoja, išėjo į licėjų. Tada ji vėl laimėjo olimpiadą 11 klasėj jau kaip licėjaus mokinė. Tai pagal tokius reitingus atrodytų, kad čia licėjaus nuopelnas, jog ji laimėjo. Bet kad ne visai. Plius, kaip ir pati sakei, nelabai yra kaip pamatuoti. Be to, pavyzdžiui, apie tai, kad vyksta geografijos ar istorijos, ar lietuvių olimpiados, sužinojau tik 10-12 klasėj. Gal anksčiau ir nevyksta. Priešingai nei tiksliųjų ir gamtinių mokslų. Paskutinis dalykas - į olimpiadas (matematika, bio, fizika, chemija, na, vėliau dar kokias keturias ar penkias priskaičiuotum) išvyksta po vieną - du žmones iš mokyklos. Dažnai tie, kurie stiprūs, pavyzdžiui, chemijoj, varo ir į matematikos/fizikos olimpiadas. Gaunasi taip, kad iš visos kartos (nežinau, kiek žmonių kartoj yra KTU, bet pas mus buvo apie 80) į tas olimpiadas važiuoja kokie 5-6. Tai tie 5-6 atspindi visus 80? Toli gražu. Dėl to VBE ir yra tikslesnis rodiklis - imami visi abiturientai, kurie laiko vienodus egzaminus ir neišskiriamos kelios žvaigždės, pakelsiančios mokyklos reitingus.

Todėl, kad pamatuot ar 134, ar 136 iš esmės nelabai įmanoma. Vieną dieną žmogus ateis labiau pailsėjęs ir susikaupęs - surinks 135, kitą dieną mažiau - surinks 130. Nuo labai daug skirtingų faktorių priklauso ir skirtumai gali būt apie 10 balų.

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Kodėl visi yra susikūrę mitą, kad autistai būtinai turi būt su žiauriai aukštu IQ? Nifiga . Autizmas yra tokia plati sąvoka, kad netelpa į jokius rėmus. Jo, Aspergerio sindromas truputį tiksliau, bet irgi - žmogus susikoncentravęs ties viena sritim ir yra genijus vienoj srity, bet IQ testas tikrina daugybę skirtingų. Taip, jis gal surinks 20/20 iš erdvinio mąstymo, bet tik kokius 5 iš žodyno. 

Dėl emocinio, tai jie dažnai būna tokie šiek tiek sociopatai. Jie kitaip mato pasaulį ir juos veikia daug daugiau išorinių dirgiklių nei eilinius žmones. Ir vadinamasis "theory of mind" pas juos dažniausiai žymiai silpniau išsivystęs. Buvo eksperimentas atliktas: Autistas vaikas stebi iš tolo kambarį, į kurį įeina mergaitė su meškiuku rankose. Ji atidaro spintelę dešinėj, padeda į ją meškiuką, uždaro ir išeina. Tada į kambarį įeina kita mergaitė, kuri paima meškiuką iš dešinės spintelės ir padeda į kairę. Tada vėl išeina. Grįžta pirma. Klausimas: Kur pirmoji mergaitė ieškos savo meškiuko? Obviously, pirmoj, nes ji nematė, kad kažkas meškiuką padėjo kitur. Ir beveik visi (apie 90% eksperimente) normalaus vystimosi vaikai tą nurodo be didesnių problemų. Tarp autistų teisingą atsakymą pateikia tik daugmaž kas penktas. Bet čia kita tema jau 

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Nežinau, man atsidūrus tam tikroje vietoje sugalvoti, ką daryti, yra labiau įgūdžių ir kūrybiškumo klausimas nei proto. Palik kokį neandartalietį ir šiuolaikinį IT specą abiems nepažįstamam miške ir pažiūrėk, kuris ilgiau išgyvens. Kažkaip turiu įtarimų, kad pirmasis. Bet tai visiškai nereiškia, kad jis protingesnis - tiesiog labiau prisitaikęs. Mokėjimas stebėti ir daryti iš to išvadas dažniausiai ateina su metais, t.y. su išmintim. Be abejo, yra talentingų jaunų žmonių ir šitoj vietoj, bet kalbu labiau apie visumą. Kitaip tariant, sugebėjimas susieti elementus į visumą, skaityti žmones, ateina su patirtim (arba, aišku, aukštuoju išsilavinimu, bet vis vien didžiąją dalį sudaro patirtis. Čia gali nesutikti, nes vis vien vieni tai daro geriau, kiti - prasčiau, taip, bet tik labai retais atvejais visiškai netreniruotas ir nedaug gyvenimiškos patirties turintis jaunuolis bus pastabesnis ir galės daryti išvadas konkrečioje srityje tiksliau nei treniruotas ir patyręs specas).

Jeigu darot prielaidą, kad protas susideda ir iš išminties, ir iš patirties, ir iš talento, ir iš išsilavinimo, tada galbūt esat teisios. Bet mano nuomone toks vertinimas būtų ganėtinai netikslus žaidimas su sąvokomis. Jeigu protą apibūdini kaip žinių ir gebėjimo jas analizuoti/pritaikyti bagažą, tada, sakyčiau, IQ yra labai neblogas rodiklis. IQ neatspindi proto pilnai, nes yra pernelyg daug nežinomųjų, bet jeigu gali būti, kad žmogus, surinkęs 120 iš IQ testo iš tiesų yra protingesnis už kitą su 140, tai labai abejoju ar tas su 75 bus protingesnis už kitą su 110. Bet tai visai nereiškia, kad pirmasis nebus išmintingesnis, pastabesnis ir labiau patyręs.

Žodžiu, in conclusion, viskas nuo sąvokų apibrėžimų priklauso, ką prieš kiekvieną rimtesnę diskusiją labai mėgsta pabrėžt mano tėtis .

P.S. Rosita, tu licėjuj mokais?

Protas tai ne vien IQ skaičiukas. Įsivaizduok kokį mokslinčių, kuriam tiesiog netinka standartinis Vekselio testas, nustatinėjantis IQ. Juk tie testai daromi atsižvelgiant į statistinį žmogų. Beje, tas testas tikrai neblogas, tik emocinio intelekto visiškai neapima, o jis irgi yra ypač svarbus, jei skaičiuosim protą 

O kad žmogus su 75 IQ bus išmintingesnis už 110... Norėčiau atrasti tokį atvejį, iš tiesų.

Iš esmės, visada viskas priklauso nuo apibrėžimų, suvokimo ir pasaulėžiūros.

Ne, aš mokausi KTU gimnazijoje. O licėjus yra licėjus, ne gimnazija. 

O tai yra pakankamai normalus atvejis. Paimk kokį senelį, kuris gimęs karo metais ir dėl prasto gyvenimo baigęs geriausiu atveju pradinę mokyklą. IQ testų skaičiukai, kaip bežiūrėtum, didele dalimi priklauso nuo išsilavinimo, kurio tas žmogus neturi ir dėl to surinktų nedaug. Bet apie gyvenimą iš savo patirties jis gali pasakyti kur kas daugiau nei koks mokyklą pabaigęs standartinis moksleivis.

Ne viskas. Bet nemažai.

Gerai čia suskelta. Tai dabar paimsim kokią mokyklą, kuri yra bendram reitinge kokia 25, bet, tarkim, geriausia tarp vidurinių mokyklų, ir sakysim, kad, va, mokomės geriausioj vidurinėj Lietuvoj.  Teoriškai tiesa, bet realiai akivaizdu, kad čia tik žodžių žaismas ir "licėjus", "gimnazija" ar "vidurinė" skiriasi tik pavadinimu. Tai, kad gimnazijos ir licėjus dažniau atsirenka protingiausius ir turi kiečiausius mokytojus, yra tikrai ne todėl, kad jų pavadinime yra žodis "gimnazija" ar "licėjus" . KTU kažkuriais metais buvo geriausia Lietuvoj, bet šiaip dažniausiai būna antra ir taip yra bent jau pastaruosius porą ar gal ir daugiau metų. Žiauriai stipri mokykla, taip, bet tiesiog mane dažnai nervina tokie "apžaidimai". Čia kaip jei Lietuvos Rytas praloštų eilinį kartą Žalgiriui finale ir po to sakytų, maždaug "mes vis tiek esam geriausia komanda Vilniuje. Ir apskritai geriausia komanda Lietuvoj, išskyrus Kauną". Nu nesąmonė taip vertint tiesiog.

IQ testų skaičiukai visai nepriklauso nuo išsilavinimo. Pati dariau tą populiariausią Vekselio testą. Iš tris valandas trunkančio testo, buvo užduota tik dešimt klausimų, kuriuos turėjai iš tiesų ŽINOTI. Iš ko sudarytas smėlis, kuriais metais Lietuva pirmąsyk buvo paminėta, kas išrado elektros lemputę... Ir dar keli, kurių neatsimenu. Tai tikrai nebuvo žinių patikra. Aišku, aš nekalbu apie tuos internetinius IQ testus, kurie sudaromi pagal bala žino kokį algoritmą. Bet IQ testas visai nėra skirtas išsilavinimui patikrinti.

Na, taip, licėjus kiečiausias, o mes visada po jo. Pagal tam tikrą vertinimą. Tik tiek, kad tas vertinimas daromas pagal mokinių VBE rezultatus. O mano nuomone, VBE sudarinėtojai visada kažko užvartoję būna, kitaip neklaustų, kas yra mezosomos (kalbant apie biologijos egzaminą), kai toks dalykas neegzistuoja. Ir panašiai. Tai to vertinimo nepripažįstu, nes išmokti ne biologiją, o ko iš tavęs nori egzaminų sudarinėtojai nėra geresnės mokyklos skiriamasis bruožas. Ar bent neturėtų būti. Ir visgi, nemaniau, kad kas prisikabins prie tokio pasakymo, tai parašiau tiesiog "gimnazija". Gal čia ir nelabai gerai padariau, bet tuo metu man kitaip neišėjo. 

Beje, kodėl rašiau "kol kas" - po Burgio netekimo, ir dar po to, kai devintokų priima nebe dvi, o tris klases, čia lygis tikrai kris... Gal ne žemai, bet su licėjumi nebekonkuruosim, mano nuomone.

Esmė yra ta, kad mūsų gebėjimas daryti abstrakčias analizes neišsivysto tinkamai, jei žmogus negauna elementaraus išsilavinimo. On average, tas paskutinis vystimosi laiptelis įvyksta ties daugmaž 11 metų, bet čia labai variuojantis skaičius, tai gali būti ir kiek anksčiau, ir kiek vėliau. Bet žmogus, kuris to nelavino, prastai pasirodys ir IQ teste. Tai susiję ir su skaičių sekom, ir su erdviniu suvokimu, ir, galų gale, netgi elementariu žodynu. O visi šitie dalykai yra kiekvienam normaliam IQ teste.

Kaip tie reitingai skaičiuojami, tai yra kitas klausimas. Be abejo, mane žiauriai sunervino praeitų metų istorijos egzas, pavyzdžiui. Gavau 90, nors puikiai žinau, kad moku istoriją kur kas geriau nei tie, kurie surinko po 94-95, manau net ir geriau už kelis šimtukininkus. Bėda ta, kad nelabai yra kaip kitaip tas mokyklas sureitinguoti. Ir, vienaip ar kitaip, tai turbūt yra geriausias kriterijus, kad ir koks netobulas jis bebūtų. 

Žiūrint, ką turi omenyje nelavino... Kiek mes dabar atrastume žmonių, kurie nemoka abecelės? Ir vis tiek, tas žmogus kažką gyvenime veikė, kažkaip pats lavinosi. 

Ten, kur yra labai didelė gabių mokinių koncentracija, kaip šitose dviejose mokyklose, ir dar keliose, reitinguoti reiktų kitu būdu. Nes VBE reitingavimas tinka tik paviršutiniškam įvertinimui. Galėtų, pvz., pridėti olimpiadų pasiekimus, kažkaip sugraduoti juos, ar dar kažką. Bet tiesa, nėra kaip įvertinti.

Čia panašiai kaip su Vekselio testu, ką man pasakojo - iki 130 jis matuoja gana tiksliai, bet jei žmogaus IQ didesnis nei tiek, tai labai sunku pamatuoti, ar jo 134 ar 136. Nes šis testas skirtas gal vos vos viršvidurkiniam žmogui.

Nežinau, man atsidūrus tam tikroje vietoje sugalvoti, ką daryti, yra labiau įgūdžių ir kūrybiškumo klausimas nei proto. Palik kokį neandartalietį ir šiuolaikinį IT specą abiems nepažįstamam miške ir pažiūrėk, kuris ilgiau išgyvens. Kažkaip turiu įtarimų, kad pirmasis. Bet tai visiškai nereiškia, kad jis protingesnis - tiesiog labiau prisitaikęs. Mokėjimas stebėti ir daryti iš to išvadas dažniausiai ateina su metais, t.y. su išmintim. Be abejo, yra talentingų jaunų žmonių ir šitoj vietoj, bet kalbu labiau apie visumą. Kitaip tariant, sugebėjimas susieti elementus į visumą, skaityti žmones, ateina su patirtim (arba, aišku, aukštuoju išsilavinimu, bet vis vien didžiąją dalį sudaro patirtis. Čia gali nesutikti, nes vis vien vieni tai daro geriau, kiti - prasčiau, taip, bet tik labai retais atvejais visiškai netreniruotas ir nedaug gyvenimiškos patirties turintis jaunuolis bus pastabesnis ir galės daryti išvadas konkrečioje srityje tiksliau nei treniruotas ir patyręs specas).

Jeigu darot prielaidą, kad protas susideda ir iš išminties, ir iš patirties, ir iš talento, ir iš išsilavinimo, tada galbūt esat teisios. Bet mano nuomone toks vertinimas būtų ganėtinai netikslus žaidimas su sąvokomis. Jeigu protą apibūdini kaip žinių ir gebėjimo jas analizuoti/pritaikyti bagažą, tada, sakyčiau, IQ yra labai neblogas rodiklis. IQ neatspindi proto pilnai, nes yra pernelyg daug nežinomųjų, bet jeigu gali būti, kad žmogus, surinkęs 120 iš IQ testo iš tiesų yra protingesnis už kitą su 140, tai labai abejoju ar tas su 75 bus protingesnis už kitą su 110. Bet tai visai nereiškia, kad pirmasis nebus išmintingesnis, pastabesnis ir labiau patyręs.

Žodžiu, in conclusion, viskas nuo sąvokų apibrėžimų priklauso, ką prieš kiekvieną rimtesnę diskusiją labai mėgsta pabrėžt mano tėtis .

P.S. Rosita, tu licėjuj mokais?

Protas tai ne vien IQ skaičiukas. Įsivaizduok kokį mokslinčių, kuriam tiesiog netinka standartinis Vekselio testas, nustatinėjantis IQ. Juk tie testai daromi atsižvelgiant į statistinį žmogų. Beje, tas testas tikrai neblogas, tik emocinio intelekto visiškai neapima, o jis irgi yra ypač svarbus, jei skaičiuosim protą 

O kad žmogus su 75 IQ bus išmintingesnis už 110... Norėčiau atrasti tokį atvejį, iš tiesų.

Iš esmės, visada viskas priklauso nuo apibrėžimų, suvokimo ir pasaulėžiūros.

Ne, aš mokausi KTU gimnazijoje. O licėjus yra licėjus, ne gimnazija. 

O tai yra pakankamai normalus atvejis. Paimk kokį senelį, kuris gimęs karo metais ir dėl prasto gyvenimo baigęs geriausiu atveju pradinę mokyklą. IQ testų skaičiukai, kaip bežiūrėtum, didele dalimi priklauso nuo išsilavinimo, kurio tas žmogus neturi ir dėl to surinktų nedaug. Bet apie gyvenimą iš savo patirties jis gali pasakyti kur kas daugiau nei koks mokyklą pabaigęs standartinis moksleivis.

Ne viskas. Bet nemažai.

Gerai čia suskelta. Tai dabar paimsim kokią mokyklą, kuri yra bendram reitinge kokia 25, bet, tarkim, geriausia tarp vidurinių mokyklų, ir sakysim, kad, va, mokomės geriausioj vidurinėj Lietuvoj.  Teoriškai tiesa, bet realiai akivaizdu, kad čia tik žodžių žaismas ir "licėjus", "gimnazija" ar "vidurinė" skiriasi tik pavadinimu. Tai, kad gimnazijos ir licėjus dažniau atsirenka protingiausius ir turi kiečiausius mokytojus, yra tikrai ne todėl, kad jų pavadinime yra žodis "gimnazija" ar "licėjus" . KTU kažkuriais metais buvo geriausia Lietuvoj, bet šiaip dažniausiai būna antra ir taip yra bent jau pastaruosius porą ar gal ir daugiau metų. Žiauriai stipri mokykla, taip, bet tiesiog mane dažnai nervina tokie "apžaidimai". Čia kaip jei Lietuvos Rytas praloštų eilinį kartą Žalgiriui finale ir po to sakytų, maždaug "mes vis tiek esam geriausia komanda Vilniuje. Ir apskritai geriausia komanda Lietuvoj, išskyrus Kauną". Nu nesąmonė taip vertint tiesiog.

IQ testų skaičiukai visai nepriklauso nuo išsilavinimo. Pati dariau tą populiariausią Vekselio testą. Iš tris valandas trunkančio testo, buvo užduota tik dešimt klausimų, kuriuos turėjai iš tiesų ŽINOTI. Iš ko sudarytas smėlis, kuriais metais Lietuva pirmąsyk buvo paminėta, kas išrado elektros lemputę... Ir dar keli, kurių neatsimenu. Tai tikrai nebuvo žinių patikra. Aišku, aš nekalbu apie tuos internetinius IQ testus, kurie sudaromi pagal bala žino kokį algoritmą. Bet IQ testas visai nėra skirtas išsilavinimui patikrinti.

Na, taip, licėjus kiečiausias, o mes visada po jo. Pagal tam tikrą vertinimą. Tik tiek, kad tas vertinimas daromas pagal mokinių VBE rezultatus. O mano nuomone, VBE sudarinėtojai visada kažko užvartoję būna, kitaip neklaustų, kas yra mezosomos (kalbant apie biologijos egzaminą), kai toks dalykas neegzistuoja. Ir panašiai. Tai to vertinimo nepripažįstu, nes išmokti ne biologiją, o ko iš tavęs nori egzaminų sudarinėtojai nėra geresnės mokyklos skiriamasis bruožas. Ar bent neturėtų būti. Ir visgi, nemaniau, kad kas prisikabins prie tokio pasakymo, tai parašiau tiesiog "gimnazija". Gal čia ir nelabai gerai padariau, bet tuo metu man kitaip neišėjo. 

Beje, kodėl rašiau "kol kas" - po Burgio netekimo, ir dar po to, kai devintokų priima nebe dvi, o tris klases, čia lygis tikrai kris... Gal ne žemai, bet su licėjumi nebekonkuruosim, mano nuomone.

Esmė yra ta, kad mūsų gebėjimas daryti abstrakčias analizes neišsivysto tinkamai, jei žmogus negauna elementaraus išsilavinimo. On average, tas paskutinis vystimosi laiptelis įvyksta ties daugmaž 11 metų, bet čia labai variuojantis skaičius, tai gali būti ir kiek anksčiau, ir kiek vėliau. Bet žmogus, kuris to nelavino, prastai pasirodys ir IQ teste. Tai susiję ir su skaičių sekom, ir su erdviniu suvokimu, ir, galų gale, netgi elementariu žodynu. O visi šitie dalykai yra kiekvienam normaliam IQ teste.

Kaip tie reitingai skaičiuojami, tai yra kitas klausimas. Be abejo, mane žiauriai sunervino praeitų metų istorijos egzas, pavyzdžiui. Gavau 90, nors puikiai žinau, kad moku istoriją kur kas geriau nei tie, kurie surinko po 94-95, manau net ir geriau už kelis šimtukininkus. Bėda ta, kad nelabai yra kaip kitaip tas mokyklas sureitinguoti. Ir, vienaip ar kitaip, tai turbūt yra geriausias kriterijus, kad ir koks netobulas jis bebūtų. 

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Na taip, Aspergerio sindromui visiškai pritinka mano apibūdinimas. Bet tokio žmogaus IQ tikrai negali būti žemesnis už normalaus žmogaus, nes būtent IQ ir atskleidžia tuos sugebėjimus, kuriuos paminėjai (arba aš neturiu supratimo). O emocinis intelektas yra visai kitas reikalas. Jis pas autistus yra neišsivystęs, nes pas juos sutrikusi psichika. Iš tikrųjų, tai genialaus žmogaus apibūdinimą sunku rasti, nes ne veltui sakoma, kad tarp genialumo ir beprotybės riba nedidelė. Genijus = beprotis, beprotis = genijus.

Nepakeičiamas pasakiau dėl to, kad jis yra "užprogramuotas". Sunku paaiškinti, bet manau, jog žmogus gimsta jau turėdamas tą savo intelektą "užprogramuotą" ir gyvena taip, kad vieną dieną pasiekia tą lygį. Bet žinoma, tai tik mano teorija, nes gali būti, kad intelektas gali ir žemėti. Bet sakai, užaugus nesikeičia. Gal ir nesikeičia.

O dėl tų smegenų vingių nežinojau, bet visai logiška.

Nežinau, man atsidūrus tam tikroje vietoje sugalvoti, ką daryti, yra labiau įgūdžių ir kūrybiškumo klausimas nei proto. Palik kokį neandartalietį ir šiuolaikinį IT specą abiems nepažįstamam miške ir pažiūrėk, kuris ilgiau išgyvens. Kažkaip turiu įtarimų, kad pirmasis. Bet tai visiškai nereiškia, kad jis protingesnis - tiesiog labiau prisitaikęs. Mokėjimas stebėti ir daryti iš to išvadas dažniausiai ateina su metais, t.y. su išmintim. Be abejo, yra talentingų jaunų žmonių ir šitoj vietoj, bet kalbu labiau apie visumą. Kitaip tariant, sugebėjimas susieti elementus į visumą, skaityti žmones, ateina su patirtim (arba, aišku, aukštuoju išsilavinimu, bet vis vien didžiąją dalį sudaro patirtis. Čia gali nesutikti, nes vis vien vieni tai daro geriau, kiti - prasčiau, taip, bet tik labai retais atvejais visiškai netreniruotas ir nedaug gyvenimiškos patirties turintis jaunuolis bus pastabesnis ir galės daryti išvadas konkrečioje srityje tiksliau nei treniruotas ir patyręs specas).

Jeigu darot prielaidą, kad protas susideda ir iš išminties, ir iš patirties, ir iš talento, ir iš išsilavinimo, tada galbūt esat teisios. Bet mano nuomone toks vertinimas būtų ganėtinai netikslus žaidimas su sąvokomis. Jeigu protą apibūdini kaip žinių ir gebėjimo jas analizuoti/pritaikyti bagažą, tada, sakyčiau, IQ yra labai neblogas rodiklis. IQ neatspindi proto pilnai, nes yra pernelyg daug nežinomųjų, bet jeigu gali būti, kad žmogus, surinkęs 120 iš IQ testo iš tiesų yra protingesnis už kitą su 140, tai labai abejoju ar tas su 75 bus protingesnis už kitą su 110. Bet tai visai nereiškia, kad pirmasis nebus išmintingesnis, pastabesnis ir labiau patyręs.

Žodžiu, in conclusion, viskas nuo sąvokų apibrėžimų priklauso, ką prieš kiekvieną rimtesnę diskusiją labai mėgsta pabrėžt mano tėtis .

P.S. Rosita, tu licėjuj mokais?

Protas tai ne vien IQ skaičiukas. Įsivaizduok kokį mokslinčių, kuriam tiesiog netinka standartinis Vekselio testas, nustatinėjantis IQ. Juk tie testai daromi atsižvelgiant į statistinį žmogų. Beje, tas testas tikrai neblogas, tik emocinio intelekto visiškai neapima, o jis irgi yra ypač svarbus, jei skaičiuosim protą 

O kad žmogus su 75 IQ bus išmintingesnis už 110... Norėčiau atrasti tokį atvejį, iš tiesų.

Iš esmės, visada viskas priklauso nuo apibrėžimų, suvokimo ir pasaulėžiūros.

Ne, aš mokausi KTU gimnazijoje. O licėjus yra licėjus, ne gimnazija. 

O tai yra pakankamai normalus atvejis. Paimk kokį senelį, kuris gimęs karo metais ir dėl prasto gyvenimo baigęs geriausiu atveju pradinę mokyklą. IQ testų skaičiukai, kaip bežiūrėtum, didele dalimi priklauso nuo išsilavinimo, kurio tas žmogus neturi ir dėl to surinktų nedaug. Bet apie gyvenimą iš savo patirties jis gali pasakyti kur kas daugiau nei koks mokyklą pabaigęs standartinis moksleivis.

Ne viskas. Bet nemažai.

Gerai čia suskelta. Tai dabar paimsim kokią mokyklą, kuri yra bendram reitinge kokia 25, bet, tarkim, geriausia tarp vidurinių mokyklų, ir sakysim, kad, va, mokomės geriausioj vidurinėj Lietuvoj.  Teoriškai tiesa, bet realiai akivaizdu, kad čia tik žodžių žaismas ir "licėjus", "gimnazija" ar "vidurinė" skiriasi tik pavadinimu. Tai, kad gimnazijos ir licėjus dažniau atsirenka protingiausius ir turi kiečiausius mokytojus, yra tikrai ne todėl, kad jų pavadinime yra žodis "gimnazija" ar "licėjus" . KTU kažkuriais metais buvo geriausia Lietuvoj, bet šiaip dažniausiai būna antra ir taip yra bent jau pastaruosius porą ar gal ir daugiau metų. Žiauriai stipri mokykla, taip, bet tiesiog mane dažnai nervina tokie "apžaidimai". Čia kaip jei Lietuvos Rytas praloštų eilinį kartą Žalgiriui finale ir po to sakytų, maždaug "mes vis tiek esam geriausia komanda Vilniuje. Ir apskritai geriausia komanda Lietuvoj, išskyrus Kauną". Nu nesąmonė taip vertint tiesiog.

IQ testų skaičiukai visai nepriklauso nuo išsilavinimo. Pati dariau tą populiariausią Vekselio testą. Iš tris valandas trunkančio testo, buvo užduota tik dešimt klausimų, kuriuos turėjai iš tiesų ŽINOTI. Iš ko sudarytas smėlis, kuriais metais Lietuva pirmąsyk buvo paminėta, kas išrado elektros lemputę... Ir dar keli, kurių neatsimenu. Tai tikrai nebuvo žinių patikra. Aišku, aš nekalbu apie tuos internetinius IQ testus, kurie sudaromi pagal bala žino kokį algoritmą. Bet IQ testas visai nėra skirtas išsilavinimui patikrinti.

Na, taip, licėjus kiečiausias, o mes visada po jo. Pagal tam tikrą vertinimą. Tik tiek, kad tas vertinimas daromas pagal mokinių VBE rezultatus. O mano nuomone, VBE sudarinėtojai visada kažko užvartoję būna, kitaip neklaustų, kas yra mezosomos (kalbant apie biologijos egzaminą), kai toks dalykas neegzistuoja. Ir panašiai. Tai to vertinimo nepripažįstu, nes išmokti ne biologiją, o ko iš tavęs nori egzaminų sudarinėtojai nėra geresnės mokyklos skiriamasis bruožas. Ar bent neturėtų būti. Ir visgi, nemaniau, kad kas prisikabins prie tokio pasakymo, tai parašiau tiesiog "gimnazija". Gal čia ir nelabai gerai padariau, bet tuo metu man kitaip neišėjo. 

Beje, kodėl rašiau "kol kas" - po Burgio netekimo, ir dar po to, kai devintokų priima nebe dvi, o tris klases, čia lygis tikrai kris... Gal ne žemai, bet su licėjumi nebekonkuruosim, mano nuomone.

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Ką parašei čia apie tuos kitokius genijus - tai itin taiklus autisto, turinčio Aspergerio sindromą pavyzdys. Žmogus gali turėti nuostabią logiką, sudauginti tūkstančius per kelias sekundes. Ir jo IQ gali būti netgi žemesnis už vidutinio žmogaus. Taip ir nenusprendžiu, jie labai protingi, ar visai ne. Nes iš esmės emocinis intelektas pas tokius žmones yra kažkaip išsikreipęs..

Pritariu ties ta vieta, kad intelektas yra įgimtas. Tik nepritariu, kad nepakeičiamas. Žmogus gali galinti savo protą kol yra jaunas, nes smegenys dar tik formuojasi. Kiekvienas jų vingis nėra visiškai genetiškai nulemtas. Jis priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Na, bet užaugus intelektas nesikeičia. Tik žinių bagažas gali keistis.

Ir smegenys visų ne tokios pačios. Protingeesnių žmonių smegenys turi daugiau smegenų vingių. 

Trumpai tariant, smegenys visų tokios pačios, bet protai skirtingi. Žmonių galimybės, įgimti sugebėjimai skirtingi. Prigimtiniai dalykai. Žinoma, galima ir išsilavinti protą tose srityse, kur iš prigimties esi silpnas. O išgyvenimo instinktai ir protinės žmogaus galimybės yra du skirtingi dalykai, nors ir galima juos sugretinti. Tas pats IT specialistas, jeigu jis turi loginį mąstymą, o ne tik visokių formulių prisikimšęs į galvą, tai jis laisvai sugebės išgyventi laukinėmis, gamtinėmis sąlygomis. 

Yra dar žmonės genijai, kurių šiais laikais, deja, atsiranda vis mažiau. Žmogus gali nesigaudyti aplinkoje, atrodyti, tarsi ne iš šio pasaulio, nemokėti prisitaikyti prie kitų žmonių, normaliai komunikuoti, ir šiaip ekscentriškai elgtis, bet jo protas, suvokimas yra daug aukščiau normos. Tik tas protas galbūt nukreiptas tik į vieną ar kelias sritis, o ne apima visą pasaulį. Iki šiol nežinau, ar genijai yra tam tikros srities viso ko žinovai, ar jų genialumas gali pasireikšti visur.

O intelektas yra toks dalykas, kuris su gimimu atsiranda žmonėse ir yra nepakeičiamas. Tiesiog augant, plečiantis suvokimui, ateina laikas, kada gali pasižiūrėti į jį, nes protas galutinai užaugo, jei galima taip sakyti. Ir beje, intelektas turi dar ir tam tikras rūšis, vadinasi objektyviai jo vertinti negalima. IQ testas - tik šabloniškas intelekto vertinimas.

Nežinau, man atsidūrus tam tikroje vietoje sugalvoti, ką daryti, yra labiau įgūdžių ir kūrybiškumo klausimas nei proto. Palik kokį neandartalietį ir šiuolaikinį IT specą abiems nepažįstamam miške ir pažiūrėk, kuris ilgiau išgyvens. Kažkaip turiu įtarimų, kad pirmasis. Bet tai visiškai nereiškia, kad jis protingesnis - tiesiog labiau prisitaikęs. Mokėjimas stebėti ir daryti iš to išvadas dažniausiai ateina su metais, t.y. su išmintim. Be abejo, yra talentingų jaunų žmonių ir šitoj vietoj, bet kalbu labiau apie visumą. Kitaip tariant, sugebėjimas susieti elementus į visumą, skaityti žmones, ateina su patirtim (arba, aišku, aukštuoju išsilavinimu, bet vis vien didžiąją dalį sudaro patirtis. Čia gali nesutikti, nes vis vien vieni tai daro geriau, kiti - prasčiau, taip, bet tik labai retais atvejais visiškai netreniruotas ir nedaug gyvenimiškos patirties turintis jaunuolis bus pastabesnis ir galės daryti išvadas konkrečioje srityje tiksliau nei treniruotas ir patyręs specas).

Jeigu darot prielaidą, kad protas susideda ir iš išminties, ir iš patirties, ir iš talento, ir iš išsilavinimo, tada galbūt esat teisios. Bet mano nuomone toks vertinimas būtų ganėtinai netikslus žaidimas su sąvokomis. Jeigu protą apibūdini kaip žinių ir gebėjimo jas analizuoti/pritaikyti bagažą, tada, sakyčiau, IQ yra labai neblogas rodiklis. IQ neatspindi proto pilnai, nes yra pernelyg daug nežinomųjų, bet jeigu gali būti, kad žmogus, surinkęs 120 iš IQ testo iš tiesų yra protingesnis už kitą su 140, tai labai abejoju ar tas su 75 bus protingesnis už kitą su 110. Bet tai visai nereiškia, kad pirmasis nebus išmintingesnis, pastabesnis ir labiau patyręs.

Žodžiu, in conclusion, viskas nuo sąvokų apibrėžimų priklauso, ką prieš kiekvieną rimtesnę diskusiją labai mėgsta pabrėžt mano tėtis .

P.S. Rosita, tu licėjuj mokais?

Protas tai ne vien IQ skaičiukas. Įsivaizduok kokį mokslinčių, kuriam tiesiog netinka standartinis Vekselio testas, nustatinėjantis IQ. Juk tie testai daromi atsižvelgiant į statistinį žmogų. Beje, tas testas tikrai neblogas, tik emocinio intelekto visiškai neapima, o jis irgi yra ypač svarbus, jei skaičiuosim protą 

O kad žmogus su 75 IQ bus išmintingesnis už 110... Norėčiau atrasti tokį atvejį, iš tiesų.

Iš esmės, visada viskas priklauso nuo apibrėžimų, suvokimo ir pasaulėžiūros.

Ne, aš mokausi KTU gimnazijoje. O licėjus yra licėjus, ne gimnazija. 

O tai yra pakankamai normalus atvejis. Paimk kokį senelį, kuris gimęs karo metais ir dėl prasto gyvenimo baigęs geriausiu atveju pradinę mokyklą. IQ testų skaičiukai, kaip bežiūrėtum, didele dalimi priklauso nuo išsilavinimo, kurio tas žmogus neturi ir dėl to surinktų nedaug. Bet apie gyvenimą iš savo patirties jis gali pasakyti kur kas daugiau nei koks mokyklą pabaigęs standartinis moksleivis.

Ne viskas. Bet nemažai.

Gerai čia suskelta. Tai dabar paimsim kokią mokyklą, kuri yra bendram reitinge kokia 25, bet, tarkim, geriausia tarp vidurinių mokyklų, ir sakysim, kad, va, mokomės geriausioj vidurinėj Lietuvoj.  Teoriškai tiesa, bet realiai akivaizdu, kad čia tik žodžių žaismas ir "licėjus", "gimnazija" ar "vidurinė" skiriasi tik pavadinimu. Tai, kad gimnazijos ir licėjus dažniau atsirenka protingiausius ir turi kiečiausius mokytojus, yra tikrai ne todėl, kad jų pavadinime yra žodis "gimnazija" ar "licėjus" . KTU kažkuriais metais buvo geriausia Lietuvoj, bet šiaip dažniausiai būna antra ir taip yra bent jau pastaruosius porą ar gal ir daugiau metų. Žiauriai stipri mokykla, taip, bet tiesiog mane dažnai nervina tokie "apžaidimai". Čia kaip jei Lietuvos Rytas praloštų eilinį kartą Žalgiriui finale ir po to sakytų, maždaug "mes vis tiek esam geriausia komanda Vilniuje. Ir apskritai geriausia komanda Lietuvoj, išskyrus Kauną". Nu nesąmonė taip vertint tiesiog.

Nežinau, man atsidūrus tam tikroje vietoje sugalvoti, ką daryti, yra labiau įgūdžių ir kūrybiškumo klausimas nei proto. Palik kokį neandartalietį ir šiuolaikinį IT specą abiems nepažįstamam miške ir pažiūrėk, kuris ilgiau išgyvens. Kažkaip turiu įtarimų, kad pirmasis. Bet tai visiškai nereiškia, kad jis protingesnis - tiesiog labiau prisitaikęs. Mokėjimas stebėti ir daryti iš to išvadas dažniausiai ateina su metais, t.y. su išmintim. Be abejo, yra talentingų jaunų žmonių ir šitoj vietoj, bet kalbu labiau apie visumą. Kitaip tariant, sugebėjimas susieti elementus į visumą, skaityti žmones, ateina su patirtim (arba, aišku, aukštuoju išsilavinimu, bet vis vien didžiąją dalį sudaro patirtis. Čia gali nesutikti, nes vis vien vieni tai daro geriau, kiti - prasčiau, taip, bet tik labai retais atvejais visiškai netreniruotas ir nedaug gyvenimiškos patirties turintis jaunuolis bus pastabesnis ir galės daryti išvadas konkrečioje srityje tiksliau nei treniruotas ir patyręs specas).

Jeigu darot prielaidą, kad protas susideda ir iš išminties, ir iš patirties, ir iš talento, ir iš išsilavinimo, tada galbūt esat teisios. Bet mano nuomone toks vertinimas būtų ganėtinai netikslus žaidimas su sąvokomis. Jeigu protą apibūdini kaip žinių ir gebėjimo jas analizuoti/pritaikyti bagažą, tada, sakyčiau, IQ yra labai neblogas rodiklis. IQ neatspindi proto pilnai, nes yra pernelyg daug nežinomųjų, bet jeigu gali būti, kad žmogus, surinkęs 120 iš IQ testo iš tiesų yra protingesnis už kitą su 140, tai labai abejoju ar tas su 75 bus protingesnis už kitą su 110. Bet tai visai nereiškia, kad pirmasis nebus išmintingesnis, pastabesnis ir labiau patyręs.

Žodžiu, in conclusion, viskas nuo sąvokų apibrėžimų priklauso, ką prieš kiekvieną rimtesnę diskusiją labai mėgsta pabrėžt mano tėtis .

P.S. Rosita, tu licėjuj mokais?

Protas tai ne vien IQ skaičiukas. Įsivaizduok kokį mokslinčių, kuriam tiesiog netinka standartinis Vekselio testas, nustatinėjantis IQ. Juk tie testai daromi atsižvelgiant į statistinį žmogų. Beje, tas testas tikrai neblogas, tik emocinio intelekto visiškai neapima, o jis irgi yra ypač svarbus, jei skaičiuosim protą 

O kad žmogus su 75 IQ bus išmintingesnis už 110... Norėčiau atrasti tokį atvejį, iš tiesų.

Iš esmės, visada viskas priklauso nuo apibrėžimų, suvokimo ir pasaulėžiūros.

Ne, aš mokausi KTU gimnazijoje. O licėjus yra licėjus, ne gimnazija. 

Nežinau, man atsidūrus tam tikroje vietoje sugalvoti, ką daryti, yra labiau įgūdžių ir kūrybiškumo klausimas nei proto. Palik kokį neandartalietį ir šiuolaikinį IT specą abiems nepažįstamam miške ir pažiūrėk, kuris ilgiau išgyvens. Kažkaip turiu įtarimų, kad pirmasis. Bet tai visiškai nereiškia, kad jis protingesnis - tiesiog labiau prisitaikęs. Mokėjimas stebėti ir daryti iš to išvadas dažniausiai ateina su metais, t.y. su išmintim. Be abejo, yra talentingų jaunų žmonių ir šitoj vietoj, bet kalbu labiau apie visumą. Kitaip tariant, sugebėjimas susieti elementus į visumą, skaityti žmones, ateina su patirtim (arba, aišku, aukštuoju išsilavinimu, bet vis vien didžiąją dalį sudaro patirtis. Čia gali nesutikti, nes vis vien vieni tai daro geriau, kiti - prasčiau, taip, bet tik labai retais atvejais visiškai netreniruotas ir nedaug gyvenimiškos patirties turintis jaunuolis bus pastabesnis ir galės daryti išvadas konkrečioje srityje tiksliau nei treniruotas ir patyręs specas).

Jeigu darot prielaidą, kad protas susideda ir iš išminties, ir iš patirties, ir iš talento, ir iš išsilavinimo, tada galbūt esat teisios. Bet mano nuomone toks vertinimas būtų ganėtinai netikslus žaidimas su sąvokomis. Jeigu protą apibūdini kaip žinių ir gebėjimo jas analizuoti/pritaikyti bagažą, tada, sakyčiau, IQ yra labai neblogas rodiklis. IQ neatspindi proto pilnai, nes yra pernelyg daug nežinomųjų, bet jeigu gali būti, kad žmogus, surinkęs 120 iš IQ testo iš tiesų yra protingesnis už kitą su 140, tai labai abejoju ar tas su 75 bus protingesnis už kitą su 110. Bet tai visai nereiškia, kad pirmasis nebus išmintingesnis, pastabesnis ir labiau patyręs.

Žodžiu, in conclusion, viskas nuo sąvokų apibrėžimų priklauso, ką prieš kiekvieną rimtesnę diskusiją labai mėgsta pabrėžt mano tėtis .

P.S. Rosita, tu licėjuj mokais?

Gaila, kad nerandu dabar, bet buvau kažkada mačius puikią diagramą su užrašais apie protingumo rūšis ir kuriai iš jų gali save priskirti. Esmė iš ten tokia, kad negali žogaus protas būti matuojamas pagal vieną sritį. Tarkim moksle. Yra tų moksliukų, bet pažymiai proto neatspindi (nebent esi paskutinis kalikas ir keliesi, ir eini gultis su knyga), visi žino, kad tai laimės dalykas (čia kalba eina, tie kurie mokosi, ne tie kurių šūdą mala ir tikisi vietoj tradicinių 5 gauti 10). Aišku, gali būti vienos sferos specialistas, bet visų nebūsi. tarkim, net jei ir esi protingas moksle, tačiau galbūt neturi įgūdžių, proto išgyventi. Atimk telefoną, atjunk internetą ir palik nepažįstamoje vietoje. jei neturi proto, nesumąstysi ką daryti. Atvykę studijuoti studentai labai dažnai mėnesį, kitą, trečią studentauja. Perka pusfabrikačius, kiekvieną dieną, išlaidauja ir tik po kažkiek laiko apsižiūri, kad neturi pinigų. Nepritauja, kad gamintis pigiau, nes geriau patingės, nei protingai pasielgs. dar yra psichologinis-emocinis protas, filosofinis. Mokėti stebėti pasaulį ir daryti išvadas. Na čia aš labai padrikai, bet esmė tokia, kad žmogus negali būti pilnavertiškai protingas. Viso gyvenimo nepakanka visų sričių protuoliu pasidaryti, o kas galvoja, kad įmanoma, tai tėra pasipūtę puskvailiai.