"What has Odelay meant to you?", „Did you have a big party for the anniversary of Odelay's release?", "Tell us about the day when Beck's album Odelay changed your life."

2008m. išleistos albumo Odelay „Deluxe Edition" versijos buklete buvo pateikti David Eggers interviu su keletu 15-16metų amžiaus Amerikos moksleivių, kuriuose buvo užduodami panašūs klausimai. Perskaičius sutrikusių vaikinų ir merginų atsakymus vėl į galvą ateina mintis, kad Beck'as moka iš savęs pasijuokti netgi švęsdamas 12 metų albumo jubiliejų.

1996m. išleistas Odelay buvo perleistas iš naujo šių metų pradžioje. Susilaukusio milžiniškos sėkmės savo laiku albumo branduolys šįkart išleistas kartu su dar 19 anksčiau nepristatytų dainų, B-side'ų ir remix'ų. Man asmeniškai bonus'ai niekada nepatiko (dažniausiai jie paprasčiausiai nedera prie bendros albumo nuotaikos), bet atsižvelgiant į faktą, kad Odelay pats savaime yra gryna stilių, instrumentų, melodijų ir neaiškios kilmės garsų mišrainė, tie bonus'ai čia visai vietoj.

Apskritai Odelay žodžiais apibūdinti labai sunku, ypač, jei albumą pristatyti nori žmogui, kuris jo nėra girdėjęs. Tai didžiulė maišalynė to, ką Beck'as per savo gyvenimą matęs ir girdėjęs, nes muzikų stilistika vingiuoja nuo bliuzo iki hip hop'o, nuo roko iki elektroninės psichodelikos. Sunku būtų įsivaizduoti žmogų, kuris čia nerastų nieko, kas būtų bent kiek artima jo skoniui.

Išleisdamas Odelay Beck'as tarsi užsitraukė jo šešėlį visam likusiam gyvenimui. Albumas sulaukė didžiulio tiek kritikų, tiek fanų pripažinimo, yra įtrauktas į krūvą "geriausių visų laikų albumų" topų ir buvo išpirktas 2,2 milijonų tiražu jau vien Jungtinėse Valstijose. Todėl nieko keisto, kad visi keturi po to Beck'o įrašyti albumai buvo negailestingai lyginami su šiuo 1996m. kūriniu ir, regis, tik 2005m. išleistas Guero buvo kaip lengvesnis atokvėpis kritikams ir fanams ("O, tai pagaliau panašu į Odelay, Beck'as grįžta!")

Trumpai apie dainas. (2008m. leidimo bonus'ų aprašymas- recenzijos II dalyje)

Devil's Haircut- vienas įsimintiniausių kūrinių visoje Beck'o kūrybos istorijoje ir, ko gero, vienas normaliausių (turiu galvoje- mainstream požiūriu) šiame albume. Labai pagaunanti melodija, keisti žodžiai ir kažkuo Kurt Cobain balsą primenantis priedainis.
(Man labai įsiminė per "Futuramą" paties Beck'o pasakyta frazė, kad jis pats nė velnio nesupranta, apie ką ši daina)

Hotwax- vienas Beck'iško hip hop'o pavyzdžių. Tai tarsi savotiškas signalas į tai, kokia kryptimi jis pasuko įrašinėdamas Guero, nes lygiai taip pat skaniai susivalgiusi Hotwax būtų ir šio albumo kontekste.

Lord Only Knows- lengvesnė ir šviesesnė už pirmas dvi, skambanti taip, lyg ją būtų galėjęs sukurti ir kur kas paprastesnis atlikėjas.

The New Pollution- labai užkabinanti ir kažkuo skambanti stilingai. Didelių melodijos kontrastų nėra ir ji pamažu beveik užhipnotizuoja. [verta pažiūrėti šios dainos video klipą. Neišsigąskit tik]

Derelict- viena mano mėgstamiausių. Sunku apibūdint, kodėl.

Novacane- labai kontrastingas kūrinys su daugybe įvairių elementų, kurie kiekvieną akimirką tarsi bando tave apgauti, nes nežinai, ko tikėtis toliau. Tai būtų viena tų dainų, kurias pirma parodyčiau žmogui, nežinančiam, kas tas Beck'as ir su kuo jis valgomas. Nuo pradžių iki galo įdomios 4 minutės 38 sekundės.

Jack-Ass- ha. Be galo lyriška, saldoka ir lengva baladė. Būtų gražu, tačiau truputį per daug, kadangi bonusuose vėl pakartota bemaž tokia pati "Strange Invitation" pavadinta dainos versija ir ispaniška "Burro" (o čia jau juokinga).

Where It's At- viena pirmųjų mano išgirstų Beck'o dainų ir mano mp3 grotuve grota tiek kartų, kad sunku būtų įvertinti ją objektyviai. Tai tarsi nesibaigiantis eksperimentų eksperimentas, kuriame ko tik nori ir kiek tik nori. Jėėėga.

Minus- kai tik išgirdau pirmąkart, man be galo priminė TV On The Radio kūrybą. Tai viena tokių tarsi bėgančių ir skubančių dainų, kur neturi kada atsikvėpti. Klausais ir leki pasroviui.

Sissyneck- dar vienas stilingas ir švelniai [i[retro aprūkęs kūrinys su saldoku priedainiu.

Readymade- lyg ir paprastas vokalu, gitara, bosais ir keliais lengvais efekčiukais atliktas kūrinys, bet vis tiek pilnas Beck'o kvapo ir nors tu ką, neįsivaizduoju nieko kito jį atliekančio.

Hi-Five (Rock The Catskills)- duoklė hip hop'ui ir vėl- nesibaigiantys eksperimentai. Garantuotai vienas įsimintiniausių albumo kūrinių, kuriam prireikė kelių perklausymų, kad išnyktų savotiška atmetimo reakcija. Praplėtė mano pažiūras į muziką.

Ramshackle- visiška priešingybė prieš tai skambėjusiai dainai. Paprasta, švelni, lėta, keletu akustinių instrumentų atlikta graži daina, pagaliau- apie meilę! Ašarų gal ir neišspaudžia, bet užsisvajot priverčia.

Hidden Track- 45 sekundės beprasmiško kompiuterinio brūžinimo.

• Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
• Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
• Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.