Pasaulio Čempionato dienoraštis: A ir B grupės

Vykstant pasaulio futbolo čempionatui, neišvengiamai kiekvienas yra įtraukiamas į neįtikėtiną šio grandiozinio renginio kuriamą atmosferą: vakarais prie televizoriaus sėdi ir visų sporto mėgėjų šventę net futbolu nesidominčios močiutės, o savo favoritus išsirenka net neseniai kalbėti išmokę vaikai. Šia proga, norėdamas tiek pasidalinti savo mintimis apie komandas, tiek prisidėti prie music.lt narių aktyvumo didinimo, nusprendžiau pradėti rašyti iš kelių skilčių sudarytas grupių apžvalgas, kuriose rasite informaciją apie komandų žvaigždes, įspūdingiausias pergales, mėgstamiausius mano žaidėjus. Taip pat bus pateiktos galimai silpniausios komandų vietos bei prognozės grupių etapą įveikusių komandų tolesniam keliui čempionate. Bandysiu kasdien apžvelgti po dvi grupes, o vėliau skirti dėmesio kiekvienai atkrintamųjų varžybų porai atskirai. Gero skaitymo.

B Grupė

Palaikomos komandos: Čilė

Nemėgstamos komandos: -

Netikėti rezultatai: Ispanija 1:5 Olandija, Ispanija 0:2 Čilė

Pasaulio čempionų titulų skaičius: 1

Komandos: Olandija

Pasiekimai: Finalas (1974, 1978, 2010)

Šių metų komanda: Prieš čempionatą pliekta dėl silpnos gynybos olandų rinktinė, nors šiuo žaidimo elementu ir neblizgėjo, visus kritikus užtildė savo žaidimą remdami jau keliasdešimt metų rinktinės futbole vyraujančia filosofija: geriausia gynyba – puolimas. Per dvi rungtynes net aštuonis įvarčius įmušę „oranžiniai“ po dviejų turų buvo rezultatyviausia čempionato komanda (kartu su prancūzais) ir nė iš tolo neprimena pasimetusių ir vietos aikštėje nerandančių žaidėjų sambūrio praėjusiame Europos čempionate. Tai tas pats „totalinis“ futbolas, kurį žaisdama ši Vakarų Europos valstybė ir tapo viena labiausiai palaikomų komandų pasaulyje.

Žvaigždė: Arjen Robben. Miuncheno „Bayern“ krašto saugas/puolėjas buvo kertinis komandos futbolininkas praėjusiame pasaulio čempionate, kuriame olandai žygiavo iki pat finalo. Būtent blankus jo žaidimas buvo viena pagrindinių fiasko Euro 2012 priežasčių. Šiemet, kai gynyboje nebėra ilgamečio svarbiausio jos sraigtelio Giovanni van Bronckhorsto, o saugų linija itin išretėjo komandai praradus Keviną Strootmaną bei Rafaelį van der Vaartą, ant Robbeno pečių virsta netgi didesnė atsakomybė už komandos rezultatus nei įprastai.

Mėgstamiausias žaidėjas: Nigel de Jong. Vienas „kiečiausiai“ rungtyniaujančių ir jokių kompromisų nepripažįstančių žaidėjų, „Milan“ klubo atraminis saugas visada imponavo savo aistra žaidimui ir itin stipriu kovotojo charakteriu. Tai vienas tų futbolininkų, kurie žais net jausdami didžiulius skausmus, jei tik jų reikės komandai. Šiuolaikiniame futbole ši savybė darosi vis retesnė.

Trūkumas: Per anksti įgyta forma? Įspūdingas olandų startas – pakankamai dažnas reiškinys futbole. Deja, tačiau išsikvėpimas vėlesniuose etapuose – taip pat. Užtenka prisiminti vien 2008m. Europos futbolo čempionatą, kai legendinių puolėjo Ruud van Nistelrooy, vartininko Edwin van der Sar bei savo piką pasiekusio vieno dabartinių lyderių Wesley Sneijderio vedami olandai grupėje sutriuškino tiek tuometinius pasaulio čempionus italus (3:0), tiek vicečempionus prancūzus (4:1). Visgi ketvirtfinalyje legendinio Marco van Basteno treniruojamai komandai teko pripažinti blankokai žaidusių rusų pranašumą (1:3). O štai praėjusiame pasaulio čempionate startavę lėčiau, bet užtikrintai, olandai pasiekė finalą.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 5-1 prieš ispanus grupėje (2014).

Įspūdingas ispanų žaidimas ir pergalės visuose stambiausiuose turnyruose nuo pat 2008m. olandus prieš pirmąsias šių metų čempionato rungtynes vertė vadinti mačo autsaideriais. Rungtynių pradžia čempionams taip pat nieko bloga nežadėjo – Nicola Rizzoli paskirtą vienuolikos metrų baudinį sėkmingai realizavo Xabi Alonso (gal ir sunkoka būtų patikėti, tačiau per dvi sužaistas rungtynes Alonso yra vienintelis ispanas, įmušęs įvartį šiame čempionate). Visgi olandai į rūbinę išėjo geresnės nuotaikos po to, kai įspūdingų smūgiu galva po dar įspūdingesnio perdavimo nuo aikštės vidurio pasižymėjo Robinas van Persie. Antrajame kėlinyje stadiono veja pavirto tikra ispaniškųjų bulių skerdykla: du Robbeno, antrasis van Persie ir vienas de Vrij įvartis skelbė skaudžiausią istorijoje čempionų titulą ginančios komandos pralaimėjimą pirmose kito čempionato rungtynėse ir vieną skambiausių mėlyna apranga žaidusių „oranžinių“ pergalių šiame amžiuje.

Prognozė:

Max: Čempionų titulas.

Min: Aštuntfinalis.

Realistiška: Pusfinalis.

Aštuntfinalyje laukia mačas su meksikiečiais, kurie šiemet atrodo kaip niekad stiprūs. Priešingai nei olandai, meksikiečiai savo žaidimą grindžia nuo gynybos ir pirmąjį įvartį į savo vartus praleido po daugiau nei keturių valandų žaidimo čempionate, rungtynėse, kuriose tuo metu meksikiečių pergalė jau niekam nekėlė abejonių. Olandai turės favoritų statusą, bet jis nebus toks ryškus, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Peržengus šį barjerą lauktų tikras saldainiukas: greičiausiai tai bus Kosta Rikos ir Dramblio Kaulo Kranto poros nugalėtoja. Stebuklai amžinai nesitęsia, o DKK žaidimas nėra itin įtikinantis,  todėl didelių problemų iškilti neturėtų ir čia. Vėliau lauktų mačas su F arba H grupių nugalėtoja (E/G antra vieta), kur rimčiausiai atrodo Argentina. Pastaroji ekipa kol kas žaidžia labai blankiai, tačiau nereikia pamiršti klimato faktoriaus, kuris neabejotinai yra argentiniečių pusėje.

Apibendrinus, olandų rezultatus prognozuoti sunku, bet, išlaikius tą patį žaidimo lygį, finalas tikrai pasiekiamas. Juolab, juk ir 1974 bei 1978 buvo pasiekti du finalai iš eilės. Laikas istorijai pasikartoti?

Čilė

Pasiekimai: Trečia vieta (1962)

Šių metų komanda: Čilė surinko bene pačią stipriausią sudėtį per pastaruosius metus, kurioje žiba karjeros piką pasiekę futbolininkai, atstovaujantys pajėgiausiems Europos klubams. Kaip ir olandų, taip ir Čilės, silpniausia vieta įvardinama gynyba, tačiau per dvi rungtynes buvo praleistas vos vienas įvartis. Visgi didžiausi išbandymai vartininkui Claudio Bravo bei gynėjų linijai teko trečiosiose rungtynėse su olandais, kurie įmušė dukart net žaisdami be Robino van Persie.

Žvaigždė: Alexis Sanchez. „Barcelona“ klubo puolėjas Čilės nacionalinėje komandoje pirmu smuiku puolime griežia jau keletą metų. Nors praėjęs sezonas Sanchezui buvo vienas prasčiausių karjeroje, šiemet pavyko reabilituotis ir vien Ispanijos lygoje įmušti beveik dvidešimt įvarčių per sezoną. Čilės sudėtyje jis yra aiškus komandos lyderis ir nuo jo formos bei veiksmų puolime komanda yra priklausoma beveik tiek pat kiek Argentina nuo Messi ar Portugalija nuo Cristiano Ronaldo.

Mėgstamiausias žaidėjas: Arturo Vidal. Turbūt universaliausias Čilės futbolininkas ir vienas geriausių centro saugų visame pasaulyje. Turino „Juventus“ lyderis šią vietą klube dalinasi su kitomis pasaulinio lygio žvaigždėmis: italais Andrea Pirlo bei Claudio Marchisio bei prancūzu Paulu Pogba. Visgi net žaisdamas aikštės viduryje Vidalis yra vienas rezultatyviausių klubo žaidėjų, nenuilstantis komandos variklis, juodai dirbantis gynyboje ir tiesiog štampuojantis įvarčius puolime. Dar vieną įspūdingą sezoną pristabdė kelio trauma bei operacija, dėl ko šiuo metu žaidėjo forma nėra pati geriausia, tačiau Čilės rinktinėje Arturo yra bene svarbiausias ir talentingiausias žaidėjas kartu su A.Sanchezu.

Trūkumas: Sutapimas, bet taip pat Arturo Vidal. Nors ir spėjęs atsigauti po traumos ir išbėgti į aikštė jau pirmame mače su australais, Vidalis kol kas neatrodo panašus į save: nereikalingos pražangos, prarandami kamuoliai, neidealus fizinis pasiruošimas. Visgi su kiekvienomis rungtynėmis forma turėtų gerėti, o kaip Čilė atrodo be savo dirigento matėme rungtynėse su olandais. Jei Vidalis pradėtų žaisti taip, kaip sugeba geriausiai, Čilė būtų sunkiai įkandamas riešutas bet kam įskaitant net pagrindinius favoritus brazilus. Tačiau tobulos formos ir drastiško žaidimo pagerėjimo tikėtis kiek naivoka.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 2:0 prieš Ispaniją grupėje (2014).

Net ir po gėdingo pralaimėjimo olandams ispanai išliko šių rungtynių favoritai. Čilės viltys laimėti po vidutiniško pasirodymo prieš australus neatrodė labai realistiškos, nors ir padidėjo po ispanų fiasko pirmajame mače. Visgi čiliečiai užtildė visus kritikus sužaisdami kone tobulą mačą tiek gynyboje (ispanai turėjo vos vieną relią progą pasižymėti), tiek puolime (buvo maksimaliai išnaudota viskas, ką pavyko susikurti pirmame kėlinyje). Puikus Vargaso įvartis po dar nuostabesnio Sanchezo perdavimo ir tikslus Aranguizo smūgis besibaigiant pirmajai mačo pusei padovanojo Čilei vieną iš skambiausių pergalių – tris taškus mače su pasaulio čempionais. Čiliečiai žaidė susikaupę ir komandiškai, o tokią stiprią ir vieningą organizaciją palaužti ispanams tapo neįmanoma misija.

Prognozė:

Max: Pusfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Aštuntfinalis

Situacija sudėtinga, nes jau pirmose atkrintamųjų varžybų rungtynėse laukia brazilai. Tikėtis, kad pastarieji taip pat blankiai atrodys viso čempionato metu, būtų naivoka, nors šiemet kažką prognozuoti yra išties beveik neįmanoma. Visgi prieš brazilus laimėti šansai nėra dideli. Įveikti italus, Urugvajų ar Kolumbiją sėkmės aštuntfinalyje atveju taip pat sunkiai tikėtina turint omenyje Vidalio dabartinę formą. Vis dėlto, teoriškai įmanomas būtų ir ėjimas iki pačios pabaigos.

Apibendrinus, Čilės komanda šiemet atrodo itin subalansuota bei stipri. Prie puikiai kol kas atrodančių puolėjų Vargaso ir Sanchezo pridėjus dar ir Vidalį Čilė galėtų tapti tamsiuoju čempionato arkliuku. Su šiek tiek sėkmės netgi nelaimėjus prieš Olandiją pusfinalis neatrodo utopija.

Ispanija

Pasiekimai: Čempionai (2010)

Šių metų komanda: Atrodytų, surinkti bene geriausi šiuo metu rungtyniaujantys ispanai. Turbūt daugiausiai klausimų sukėlė puolėjų pozicija ir vėl į rinktinę paimtas eilinį prastą sezoną Londono „Chelsea“ turėjęs Fernando Torresas, kai kur kas įspūdingiau žaidusių Alvaro Negredo iš „Manchester City“ ar Fernando Llorente iš „Juventus“ buvo atsisakyta. Taip pat į rinktinę nepakviestas ir Jesus Navas, tačiau net ir itin dėl tokių pasirinkimų širstantys sirgaliai negalėjo net nutuokti, kas laukia Ispanijos komandos. Ispanai atvyko be motyvacijos, jų šešis metus veikusi taktika nedavė jokių vaisių, o šansus patekti bent į antrąjį etapą buvę čempionai prarado dar net nesužaidus trečiųjų rungtynių.

Žvaigždė: Andres Iniesta. „Barcelona“ klube nuolat liekantis įvarčių mašinos Lionelio Messi bei netgi naujai sužibusios brazilų žvaigždės Neymaro šešėlyje, Iniesta yra esminė detalė tiek klubo, tiek ir rinktinės žaidimo schemose. Kartu su Xavi valdydamas aikštės vidurį ir dalindamas preciziškai tikslius perdavimus jis neveltui užsitarnavo vieno didžiausią IQ futbole turinčių žaidėjų vardą bei net du metus iš eilės buvo išrinktas į trejetuką geriausių futbolininkų pasaulyje.

Mėgstamiausias žaidėjas: Iker Casillas. Vienas dvasiškai stipriausių vartininkų pasaulyje, savo vidine stiprybe įkvėpiantis visą komandą. Deja, praėjusiame sezone aikštingojo Jose Mourinho pasodintas ant suolo šiemet Casillas nesusigrąžino pagrindinio vartininko statuso net ir į „Real“ atėjus Carlo Ancelotti. Šie sezonai akivaizdžiai atsiliepė jo formai ir pasitikėjimui savimi – bent penketą metų buvęs geriausiu pasaulio vartininku Casillas šiemet atrodė nepanašus į save. Ir nors jis tebėra, matyt, geriausias variantas vartuose žaidžiant baudinių serijas, jei „Real“ gretose kitą sezoną negaus daugiau žaidybinio laiko, vieno geriausių šio amžiaus vartininkų žvaigždė gali pradėti leistis anksčiau nei turėtų.

Trūkumas: Motyvacija. Būtų sunku surasti kitą priežastį, dėl kurios viena labiausiai dominavusių jėgų pasaulio futbolo istorijoje galėtų net neišsikapstyti iš grupės po trijų iš eilės pergalių stambiausiuose turnyruose. Žaidėjų lygis – aukščiausias, komanda – subalansuota, trenerio kompetencija abejoti kažin ar kas drįstų. Visgi laimėjus viską, kas įmanoma, noras siekti to paties trofėjaus dar kartą yra tikrai mažesnis nei jo dar niekada nelaikius rankose.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 1-0 prieš olandus finale (2010)

Galima sakyti, jog tai nebuvo gražios ar itin atviros rungtynės. Galima sakyti, kad rezultatas nėra triuškinantis, o ispanų persvara prieš olandus tikrai nebuvo akivaizdi. Visgi ši pergalė pažymėjo ispanų dominavimo futbole kulminaciją – čempionų titulą, kuris buvo laimėtas dėl įspūdingos gynybos (nepraleistas nei vienas įvartis po grupės etapo) ir organizuoto, vieningo, komandinio žaidimo.

Australija

Pasiekimai: Aštuntfinalis (2006)

Šių metų komanda: Visiškai atsinaujinusi, netekusi ilgamečio pagrindinio vartininko Marko Schwarzerio, įžengusio į penktąją savo gyvenimo dešimtį metų, bei kelių kitų pagrindinių futbolininkų, komanda į čempionatą vyko su vos keliais pasaulio futbolo kontekste geriau žinomais žaidėjais. Rinktinė buvo atjauninta ir, patekusi į itin sudėtingą grupę, buvo iš anksto nurašyta. Nepaisant to, vedama veterano Timo Cahillo ir kapitono Michaelo Jedinako, Australija sugebėjo rimtai pasipriešinti tiek čiliečiams, tiek olandams.

Žvaigždė: Tim Cahill. Australų futbolo veteranas, dalyvaujantis jau trečiame pasaulio čempionate, buvo vienas svarbiausių jei ne svarbiausias žaidėjas prieš aštuonerius metus. Laikai keičiasi, komandos sudėtis taip pat. Cahillo rolė komandoje – ne. Timas išlaikė tą patį lygį ir tebėra svarbiausias australų ginklas puolime. Negana to, Cahillas yra ir emocinis komandos lyderis bei viena svarbiausių rinktinės sėkmės priežasčių.

Mėgstamiausias žaidėjas: -

Trūkumas: Patirties nebuvimas. Pasitraukus Schwarzeriui ir iš rikiuotės iškritus dar keletui veteranų surinktoje komandoje yra vos penki – šeši labiau patyrę žaidėjai, likusiems tai – išbandymas pereinant iš jaunimo grupių futbolo į vyrų. Šis faktorius buvo išties svarbus pirmose dvejose rungtynėse, kuriose nepatyrę australai padarė ne vieną mačo baigtį nulėmusią klaidą. Visgi kitame čempionate šis trūkumas gali virsti privalumu, jei komanda išsaugos naują jaunų žaidėjų branduolį ir tobulės toliau.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3:1 prieš japonus grupėje (2006)

Timas Cahillas. Būtent šis tada po keitimo pasirodęs žaidėjas australams išplėšė neįtikėtiną pergalę, kai dar 83 minutę pralaiminėję 0:1 po dviejų tikslių Cahillo smūgių australai perlaužė rungtynių eigą ir per dešimt minučių pasižymėję triskart iškovojo reikalingus tris taškus, leidusius žengti į antrą čempionato etapą (pirmą kartą Australijos futbolo istorijoje). Pastarajame australai kaip lygūs su lygiais rungtyniavo su būsimais pasaulio čempionais italais ir buvo priversti pripažinti jų pranašumą tik po to, kai jau per pridėtą teisėjo laiką į jų vartus buvo paskirtas vienuolikos metrų baudinys, šaltakraujiškai realizuotas italų legendos Francesco Totti.

A grupė

Palaikomos komandos: Meksika

Nemėgstamos komandos: Kamerūnas

Netikėti rezultatai: -

Pasaulio čempionų titulų skaičius: 5

Komandos:

Brazilija

Pasiekimai: Čempionai (1958, 1962, 1970, 1994, 2002)

Šių metų komanda: Didžiulės viltys. Po puikaus pasirodymo praėjusiais metais vykusioje Konfederacijų taurėje brazilai yra vadinami pagrindiniais favoritais laimėti ir pasaulio čempionatą. Visgi į Braziliją Konfederacijų taurė iškeliavo ir 2005 bei 2009 metais, tačiau vėliau žaistuose pasaulio čempionatuose rinktinė nesugebėdavo peržengti pusfinalio barjero. Šį kartą surinkta komanda yra jauna, ištroškusi pergalių. O žaidimas savose arenose jiems turėtų pridėti tik dar daugiau energijos siekiant iškovoti šeštąjį čempionų titulą.

Žvaigždė: Neymar. Prieš metus už rekordinę sumą į „Barcelona“ iš „Santos“ perėjęs futbolininkas jau dabar yra lyginamas su Lioneliu Messi, Cristiano Ronaldo bei netgi legendiniu Pele. Už jį kalba skaičiai – įmušti trisdešimt įvarčių nacionalinėje komandoje jam prireikė vos 47 rungtynių, mažiau nei Messi ar Ronaldo žaidžiant už savo šalių rinktines. Visgi vos 22m. amžiaus futbolininką slegia didelis visos šalies spaudimas – brazilų tautos netenkins jokia kita vieta nei pirma, o Neymaras, kaip komandos lyderis, bus vienas didžiausių atpirkimo ožių, jei šio tikslo rinktinė neįgyvendins.

Mėgstamiausias žaidėjas: Maicon. Prieš ketverius metus su „Inter“ iškovojęs Čempionų Lygos ir Serie A titulus jis buvo vadinamas vienu geriausių pasaulio gynėjų, tačiau vėliau Maicono karjera pradėjo ristis žemyn. Du ne tokie sėkmingi sezonai su „Inter“, persikėlimas į „Manchester City“, kur karjera taip pat nesiklostė, ir žaidėją dauguma futbolo ekspertų nurašė kaip jau savo geriausius metus praeityje palikusį veteraną. Visgi neblogas sezonas su „Roma“ šiemet ir antroji vieta Serie A pirmenybėse uždirbo jam vietą nacionalinėje rinktinėje (nors ir ne startinėje sudėtyje). Šis gynėjas pasižymi itin stipriu smūgiu, geru aikštės matymu ir lyderio savybėmis aikštėje.

Trūkumas: Savos sienos. Be abejo, žaisti matant saviems žiūrovams visada yra malonu, tačiau tokiai šaliai kaip Brazilija tai sukelia ir didžiulį papildomą spaudimą, neleidžiantį pademonstruoti tradicinio gražaus ir laisvo, kūrybiško braziliško futbolo.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 2:0 prieš vokiečius finale (2002).

Trečias iš eilės brazilų finalas ir antras iš eilės čempionatas, kuriame ryškiai spindėjo puolėjo Ronaldo žvaigždė. Brazilas ligi šiol tebėra pasaulio čempionatų rekordininkas pagal įmuštus įvarčius (kartu su Miroslavu Klose), pasižymėjęs penkiolika kartų. Du iš šių įvarčių buvo įmušti 2002m. finale į fenomenaliai tais metais rungtyniavusio vokiečių vartininko Oliverio Kahno vartus. Iš viso Ronaldo čempionate pasižymėjo net aštuonis kartus, o trys iš tų įvarčių buvo įmušti svarbiausiose pusfinalio (1:0 nugalėta Turkija) ir finalo rungtynėse.

Prognozė:

Max: Čempionų titulas

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Finalas.

Nors turnyrinė situacija brazilams parūpino varžovus iš to paties žemyno – Čilę, kurią praėjusiame čempionate tame pačiame aštuntfinalio etape pavyko gana nesunkiai įveikti 3:0, šiemet čiliečiai atrodo kaip reta kietas riešutas. Be to, Čilės neslėgs didelis spaudimas, jie nebus mačo favoritai, o pasaulinio lygio kalibro futbolininkų varžovų neryžtingumui ir klaidoms išnaudoti Čilė turi daugiau nei užtektinai. Todėl brazilams tai nežada būti lengvas pasivaikščiojimas. Ne ką maloniau atrodo ir ketvirtfinalis, kuriame teks žaisti su gerą formą rodančiais kolumbiečiais, Suarezą susigrąžinusiais urugvajiečiais arba nenuspėjamąja Italija.

Apibendrinus, jei brazilai pradės rungtyniauti taip, kaip žaidė Konfederacijų taurėje, tiek šie du barjerai, tiek potencialus susitikimas su vokiečiais pusfinalyje turėtų būti įveikti. Jei ne, šeimininkus iš turnyro gali išspirti ir Čilė jau aštuntfinalyje.

Meksika

Pasiekimai: Ketvirtfinalis (1970 ir 1986m.)

Šių metų komanda: Išlaikiusi geriausius žaidėjus iš 2010m. į antrąjį etapą iš A grupės prasibrovusios sudėties bei pasipildžiusi jaunimo lygyje įspūdingų rezultatų pasiekusiais (2012m. laimėtos Olimpinės Žaidynės) futbolininkais, Meksika šiemet demonstruoja bene patraukliausią futbolą per pastarąjį dešimtmetį. Ir visa tai nepaisant kaip niekad sudėtingos kvalifikacijos bei papildomų rungtynių su Naująja Zelandija. Meksikos sudėtis šiemet kaip reta subalansuota.

Žvaigždė: Giovanni dos Santos. Iš pelenų prisikėlusiame „Villareal“ klube praėjusį sezoną spindėjęs meksikietis šiuo metu yra bene ryškiausia komandos žvaigždė. Rafaelis Marquezas – jau anos kartos atstovas, Javieras Hernandezas ant „Manchester United“ suolo užsisedėjo tiek, kad nuo jo nebepakyla net rinktinėje, o dos Santosas kaip tik dabar išgyvena savo karjeros piką. Savo sugebėjimą įmušti jis jau įrodė rungtynėse su Kamerūnu (kai net du jo įvarčiai buvo neįskaityti dėl teisėjo klaidų), o agresyvus ir mobilus jo žaidimas puolime yra vienas esminių Meksikos žaidimo elementų.

Mėgstamiausias žaidėjas: Carlos Salcido. Veteranas gynėjas, kurio geriausi karjeros metai prabėgo žaidžiant olandų futbolo grande „PSV“ bei viename tituluočiausių Šiaurės Amerikos komandų „Guadalajara“, žaisdamas Meksikos rinktinėje pasižymėdavo ne tik patikima gynyba, bet ir puikiu aikštės matymu, itin stipriu smūgiu bei tiksliais perdavimais po standartinių padėčių. Panašiai kaip Arturo Vidalis Čilėje bei „Juventus“, taip Salcido Meksikos rinktinėje buvo tas varikliukas, lakstantis nuo vienos baudos aikštelės iki kitos ir nepailstantis visų rungtynių metu. O įspūdingi jo šūviai iš toli negalėjo nežavėti. Nors dabar Salcido jau nebėra toks pats kaip prieš ketverius ar aštuonerius metus, į rinktinę šis 120 mačų su Meksikos marškinėliais sužaidęs krašto gynėjas pakviestas tikrai ne veltui.

Trūkumas: Banguotas vartininko Guillermo Ochoa žaidimas. Prieš Braziliją stebuklus išdarinėjęs meksikiečių vartininkas rungtynėse su Kroatija atrodė labai blankiai: keletą kartų griuvo link į baudos aikštelę skersuojamo kamuolio jo nepasiekdamas, kampinių metu bent pora kartų prašoko pro kamuolį ir įvarčio iki pat 87 minutės nepraleido tik dėl patikimo gynėjų žaidimo.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 2:0 prieš prancūzus grupėje (2010)

Meksikiečiai po ne itin pozityviai nuteikusių pirmųjų rungtynių, kai tik rungtynių pabaigoje pavyko išplėšti lygiąsias su potencialiai silpniausia grupės komanda – šeimininkais Pietų Afrikos Respublika, buvo laikomi mačo su prancūzais autsaideriais. Visgi puikus žaidimas gynyboje, pavojingos kontratakos bei Javiero Hernandezo įvartis vienoje iš jų bei veterano Blanco realizuotas baudinys padovanojo meksikiečiams pergalę prieš tuometinius pasaulio vicečempionus.

Prognozė:

Max: Pusfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Aštuntfinalis

Pastaruosiuose penkiuose čempionatuose visad iš grupės išsikapstydavę meksikiečiai aštuntfinalio etapą neveltui vadina prakeiktu – visus šiuos penkis kartus komanda taip ir nesugebėjo prasimušti tarp aštuonių geriausių. Paskutinius du kartus nusileista argentiniečiams, šiemet Meksikai jų pagaliau pavyko išvengti ir susitikimas su jais neįvyktų bent iki pusfinalio. Visgi varžovas šio čempionato pirmajame atkrintamųjų etape kol kas demonstruoja bene geriausią žaidimą visame čempionate, todėl meksikiečių viltys pakartoti prieš beveik trisdešimt metų pasiektą geriausią rezultatą – ketvirtfinalį – atrodo labai miglotos. Kita vertus, šiemet Meksika jau įrodė, kad gali sėkmingai žaisti prieš bet kokį varžovą. Juolab, kad įveikus olandus atsivertų unikali galimybė žygiuoti ir iki pusfinalio turint omenyje tai, kad varžovais ketvirtfinalyje, matyt, taptų Kosta Rika arba Dramblio Kaulo Krantas.

Kroatija

Pasiekimai: Trečia vieta (1998)

Šių metų komanda: Į pasaulio čempionatą prasimušusi gan sunkiai, grupėje į priekį praleisdama Belgiją, o atkrintamosiose varžybose tik po atkaklios kovos įveikusi Islandiją, Kroatija neatrodė būsianti itin grėsminga jėga čempionate. Visgi pakankamai neblogi burtai (palyginus su B,D ar G grupėmis) leido turėti realias viltis apie patekimą į antrąjį etapą. Kroatai surinko bene stipriausią įmanomą sudėtį su Modričiumi, Mandžukičiumi, Srna, Rakitičiumi priešakyje, tačiau esminio dalyko – susižaidimo ir organizacijos žaidžiant prieš panašaus lygio komandas – jiems pritrūko.

Žvaigždė: Luka Modric. Stipriausios šių metų Europos komandos – Madrido „Real“ pagrindinės sudėties žaidėjas, atlikęs rezultatyvų perdavimą Sergio Ramosui finale, po kurio buvo įmuštas išlyginamasis įvartis, neabejotinai yra ir svarbiausias Kroatijos rinktinės futbolininkas. Toks jis buvo jau prieš šešerius metus Europos čempionate, o šiuo metu Modricius yra netoli aukščiausio savo karjeros taško. Todėl artėjančiose Europos pirmenybėse Prancūzijoje kroatai privalo sulipdyti vieningą komandą – sunku pasakyti, ar greitai šalyje atsiras tokio pat pajėgumo žaidėjų kaip Modričius ar Mandžukičius.

Mėgstamiausias žaidėjas: Darijo Srna. Trisdešimt dvejų metų veteranas Kroatijos rinktinėje yra ryški figūra jau dešimtmetį. Pasižymintis karštu charakteriu, puikiu baudos smūgių realizavimu ir patikimu žaidimu, jis yra žmogus, kuriuo visa komanda gali pasitikėti net pačiais sudėtingiausiais momentais. Ne veltui būtent Srnai komandos treneris suteikė kapitono raištį.

Trūkumas: Pavienis žaidimas. Rungtynėse su Meksika prasto susižaidimo faktorius išryškėjo labai aiškiai – Modričius nerado Mandžukičiaus, o kroatų futbolininkai bandė varžovų gynybą draskyti pavieniais reidais. Prieš individualiai silpnesnį Kamerūną tai veikė, prieš panašaus lygio organizuotą Meksiką – ne.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 4:0 prieš Kamerūną grupėje (2014)

Gavę šansą pasirodyti prieš dar labiau neorganizuotą ir individualiai silpnesnę komandą, kroatai jį išnaudojo su kaupu. Deja, kitose grupės rungtynėse pozityvių emocijų kroatams buvo kur kas mažiau.

Kamerūnas

Pasiekimai: Ketvirtfinalis (1990)

Šių metų komanda: Nors Kamerūnas turi net keletą gerai žinomų žaidėjų: Alexą Songą iš „Barcelona“, Benoitą Assou-Ekotto iš „Queens Park Rangers“, Pierre Webo iš „Fenerbache“ ir kitus, tai vis dar tebėra Samuelio Eto‘o komanda. Jei Eto‘o jos neištempia už ausų, tai nieko doro Kamerūnui ir nesigauna.

Žvaigždė: Samuel Eto‘o. Šią pavardę Kamerūno rinktinės žvaigždės langelyje galima rašyti jau kokius dešimt metų. Tačiau nors Eto‘o tebežaidžia prestižiniuose Europos klubuose ir vis dar yra žymiausias Kamerūno futbolininkas, jo lygis pastaraisiais metais jau pradėjo pastebimai kristi. Visgi panašaus ryškumo asmenybių komandoje (išskyrus nebent Alexą Songą) praktiškai nėra ir kažin ar artimiausiu metu, iš rinktinės pasitraukus Eto‘o, atsiras.

Mėgstamiausias žaidėjas: -.

Trūkumas: Per didelė priklausomybė nuo Samuelio Eto‘o ir nesusižaidimas. Komanda pastaruosius kelerius metus yra statoma aplink pagrindinę puolimo žvaigždę, tačiau jei anksčiau dėl puikios Eto‘o formos tokia sistema veikė, šiemet ji buvo visiškai pražūtinga. Kita vertus, trūksta ir tarpusavio supratimo, o kai kurie žaidėjai priešininkams akivaizdžiai nusileidžia ir technika. Visgi būdų, trūkumams kompensuoti, rinktinės treneris Finke taip ir nesugalvojo.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 1:0 prieš Saudo Arabiją grupėje (2002)

Tiesą sakant, kažin ar šią pergalę galima vadinti įspūdinga, tiesiog, tai yra vienintelė Kamerūno pergalė pasaulio čempionatuose šiame amžiuje. Tiek praėjusiame čempionate, tiek šiemet Kamerūnas pralaimėjo visas žaistas dvikovas, o 2006 metais net nepateko į finalinį etapą. Beje, reikėtų pastebėti, kad tą vienintelę pergalę Kamerūnui išplėšė... Samuelis Eto'o.