Raštai pagal Einarą, Nr.4

RAŠTAI PAGAL EINARĄ

Nr.4              2014 m. liepos 24 d.                                                                           Kaina: 0 Lt (0 €)

Aktuali tema: įvykiai Ukrainoje – trys pozicijos.

Dar nepilni metai, bet jau artėjame prie to. Matome, situacija stabili, bet sunki ir nepriimtina (greičiausiai taip yra abejoms pusėms). Naują mįslę prieš kelias dienas užminė Malaizijos lėktuvo tariamas pamušimas ir keleivių lavonų nuotykiai. Panašu į suaktyvinto šaltojo karo versiją – vakarai laikosi santūriai, o kol įsibėgės su savo tais ginklų embargais ir sankcijomis, tai dar dešimt metų praeis. Rusai ir prorusiški separatistai greičiausiai žaidžia pozicinį karą – jūs nesikiškit ir mes nieko blogo nedarysim, bet jei lįsit čia, tai viską dėl savojo krašto padarysim.

Todėl jau seniai reikia klausti, kas ką palaiko ir kas kieno pusėje. Kol austrai ir vengrai prorusiški, o Baltijos šalys proukrainietiškos (proeuropietiškos?), įdomiau, kas išties dedasi žmonių galvose ir kaip galima toleruoti tokius dalykus Eurazijos širdyje.

Pirmoji pozicija: palaikyti ukrainiečius. XX amžiuje pasidarė populiari mada palaikyti tuos, kurie nukenčia, kurie yra aukos. Ir ši mada tęsiasi iki pat šių dienų, nes masės stoja už Ukrainą. O gal tiesiog iš principo, kad rusai jau per amžius daug Europą vargino ir nenori dar daugiau. Pamąstymo vertas klausimas. Šiaip, Ukrainos viduje seniai jau buvo neaiškūs dalykai ir tas pilietinis prasprogimas Maidane turbūt buvo būtinas šaliai, bet atsirado antroji grupė – prorusiški separatistai. Visa tai panašų į šaltą ir nuobodų pilietinį karą Ukrainoje, todėl šiuo atveju pasakymu „palaikyti ukrainiečius“ norima pasakyti „palaikyti ukrainiečius, kurie nėra prorusiški, o yra proeuropietiški arba bent jau neutralūs“.

Antroji pozicija: palaikyti rusų pusę ir prorusiškus separatistus. A.Duginas filosofiškai vartė, vartė, nesuprasi, ką jis išties nori pasakyti savo skambiomis frazėmis, bet tokių žmonių yra septynženklis, gal net ir aštuonženklis skaičius. Norite didelio plėšrūno, kuriam apetitas kyla bevalgant – prašom, bet mąstantys turbūt susivoks, kad jie atsikandę rytinės Ukrainos užsimanys ir vakarinės ir dar desertui visos Moldavijos. Kad ir kaip mąstytume, Rusijos teritorinė plėtra aiškiai veda prie dviejų blokų sandūros paaštrėjimo ir dabar jau galime išvysti apčiuopiamas šaltojo karo užuomazgas. Man asmeniškai patinka žmonės, kurie teigia, jog šaltasis karas net nebuvo baigęsis. Tiesa, tik įvyko viena didelė transformacija: SSRS tapo Rusijos Federacija.

Trečioji pozicija: stebėti šią muilo operą neutraliai. Turbūt save skirčiau prie šitos pozicijos (o gal ir turėčiau didesnę linkmę link ukrainiečių), nes nežinau, kas ko ten nori ir kaip ten ką reikėtų padaryti, kad visi liktų patenkinti. Iš vienos pusės, gal prijunkime tą Donecką ir visus kitus prorusiškų separatistų kraštus rusams, bet kita vertus, kiek ten gyvena žmonių, kurie tyli ir galimai norėtų integracijos į vakarus.

Kaip sakant, plepėdami nieko nepakeisim, bet kaip ir futbolo varžybose – už vieną komandą sergi ir tik nelauki momento, kada oponentai įmuš. Arba, kaip šių metų pasaulio futbolo čempionato finalas – ir vokiečių futbolas geras, ir argentiniečių ir jau visiškai tau vienodi, kurie pasiims taurę, nes abi komandos nuėjo pakankamai toli ir parodė pakankamai daug, kad galėtų šią taurę išsivežti namo. Man, sėdinčiam dabar prie kompiuterio ir turinčiam galimybę kiekvieną dieną sekti naujausius įvykius, tai man jie kaip atskiri epizodai, kurie surišti į vieną dramatišką spektaklio pastatymą. Man belieka mėgautis visu tuo, kad pasaulyje vyksta kažkas tokio, nors ir kaip daug kas nenorėtų, kad ten apskritai kažkas vyktų. Nieko, konservatyvioji ir bijanti kažką keisti visuomenė dar paragaus geresnių savo laikų, o dabar belieka tik laukti, kaip ten viskas susiklostys.

Filosofijos kampelis: mąstyti kitaip – naudinga?

Šių laikų perspektyvoje labai populiaru išskirti patį „išskirtinumą“. Mados reikalu pasidaręs gyvenimo nesugadintų žmonių pasisakymas „aš nepriklausau tai masei, nes...“ Žinoma, smagu, kad žmonės dar susivokia esant didelei sferai, paklūstančiai bendriems stereotipams ir kažkieno primestoms nuostatoms. Taip pasaulyje atsirado žodis „populiarumas“, kuris XXI amžiuje, hipsterių gyvavimo metu, pasidarė labiau smerktinas negu gerbiamas. Aišku, radijo stotys ir keturias dešimtis peržengę žmogystos dar sako: „jei daro kiti, darysiu ir aš“. Kažkada filosofai mąstę, kad toks sekimas kažkieno pėdomis neveda prie individualinio žmogaus moralinio iškilimo. Taip, bet visi žmogiškieji etalonai turi socialinę atsvarą šiame pasaulyje ar bent jau šioje epochoje – materialinę naudą subjektui.

Kad ir kaip bemąstytume, visa teorija nusigręžia nuo tikslo, kurio siekia visi radikalai visais laikais – jei tu palaikai rusiškąją politiką, tu esi nenormalus. Jei tu klausaisi progresyviojo transo (nežinantiems, tai viena iš egzotiškesnių elektroninės muzikos rūšių), tu jau narkomanas, o jei metalo – niūrus nuoboda. Galbūt masė yra ne tiek populistiniu pagrindu egzistuojanti, kiek išsilaikanti stereotipais ir nepagrįstais, bet stipriai įsigalėjusiais prietarais. Todėl radikalai nesulauks daugumos pripažinimo. Jei ateitų koks nors pasižymėjęs apsišvietęs žmogus į Respublikos Prezidento kampaniją ir pradėtų žerti pažadus mūsų užsienio politikos krypties pakeitimą, integraciją ne į vakarus, o į rytus, kaip jūs manote, ar šis kandidatas gautų bent penkis procentus balsavusiųjų palaikymo?

Konstatavimas, kad mąstyti kitaip nėra naudinga, gal šiandien yra per daug drastiškas. Visokios unikumų iškilimo istorijos praeityje. Kodėl mes žinome Henriką VIII. Dėl to, kad jis kirto savo žmonoms galvas ir pakeitė šalies nacionalinę religiją. Ar tai populistiniai bruožai – ne. Bet jis didelėmis raidėmis paryškinamas istorijos vadovėliuose kaip „ryškus Anglijos monarchas“. Sakyčiau, labai logiška, bet radikalai neturi jokių tarpinių šansų – jie savo išskirtinumu arba šauna į pačią aukščiausią viršūnę, t.y. į istorijos vadovėlių paryškintą šriftą arba lieka pogrindyje, neįvertinti. Vis dėlto, didžiąją mūsų „pavyzdinio“ elito dalį sudaro tokie, kurie vis dėlto yra ne kitokie, o dar vieni serijinę ir monotonišką produkciją tiekiantys atstovai. Pasaulyje: Beyonce, Rihanna, Lady GaGa ir pan. Lietuvoje: Valinskai, vieno iš jų projektas KĮŽ, visokios Pupytės, Bunkės ir panašūs egzemplioriai – tai taip neoriginalu, mes vietoj prašmatnios barokinės skulptūros matome kartoninę dėžę, kurią norisi dar ir gamykliniu broku praminti.

Kitoks mąstymas neveda į sėkmę nebent tą išrinktąjį lydi atsitiktinumas, dėl kurio jis iššauna į viršų. Ar Farokas Bulsara būtų pavergęs visą pasaulį, jeigu nebūtų patekęs į tiltą tarp nežinomybės ir aukščiausių viršūnių – į grupę „Queen“. Todėl sprendimas toks, kad nesivaržydami išėję tarp žmonių geriau užsidėkite blankią išeiginę kaukę ir apsimeskite dar vienu eiliniu žmogumi, jei norite gauti pripažinimą. Į darbo pokalbį pasirinkite nušlifuotų ir rėksmingų frazių, galinčių darbdavį sukaustyti ir priversti atlikti teigiamą sprendimą. Išties, viskas veikia per tokius dalykus, kiek padarai pompastikos ir patrauklumo. O ar tu klausai „Opeth“ ir „Atheist“, visiems bus nusispjauti. Todėl reikia išmintingai pasirinkti, kurią kaukę užsidėti ir žygiuoti toliau. Tokia ta istorija.

Trys įdomybės: Kolonializmas ir Lietuva, natrio glutamatas, Kėdainių geležinkelis.

Ketvirtame leidinio numeryje startuoja rubrika „Trys įdomybės“ ir šiandienos pirmosios yra tokios:

Kolonializmas ir Lietuva. Paprastai nuobodūs istorijos mokytojai 8-oje ir net 11-oje klasėje nepasakoja apie dalykus, kurie galėtų praturtinti vieną iš nuobodžiausių epochų (daugelio nuomone) – ATR istoriją nuo Liublino unijos iki III-iojo padalijimo (1569-1795). Daug kas turbūt pagalvotų, kad Lietuva niekaip negali būti susijusi su tokiais egzotiškais kraštais kaip Afrika ar Lotynų Amerika, bet galime atrasti sąsajų. XVII amžiaus viduryje gyveno toks Jokūbas Ketleris, kuris valdė valstybę tik teoriškai buvusią Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos unijos, įkurtos 1569 metais pagal nutarimą Liubline, žr. Liublino unija) sudėtyje, bet išties turėjusią savo valdžią ir ekonomiką - kalbu apie Kuršo kunigaikštystę. Taigi, jam tapus Kuršo kunigaikščiu, jis pradėjo savo kolonialistinę politiką. Pirmiausia jis įkūrė Jakobo fortą Gambijoje, vėliau Tobage („Naująja Kuržeme“ Ketleris ją pavadino), aišku, kiek pamenu ir dabar dar vikipedijoje pasitikslinau, Ketleris pateko į nelaisvę, neteko savo laivyno, kolonijas perėmė olandai ir anglai.

Natrio glutamatas. Kitaip dar vadinamas mononatrio glutamatu (vienas protonas pakeista vienu natrio atomu glutamo rūgštyje, dėl to yra priešdėlis mono-) yra didžiausias smegenų plovikų, koks šių laikų prekybinis maistas apnuodytas, košmaras, labai plačiai žinomas kodu, kurį išgirdę Lietuvos kovotojai dėl sveiko maisto ir geros savijautos tiesiog kraustosi iš proto – E621 (minėtoji glutamo rūgštis – E620). Spėkite, kokios tautybės žmogus atrado tą daiktą. Dar viena beprotiškų chemikų vokiečių gudrybė? O gal amerikiečiai su savo mokslo invazija prikišo nagus. Ne, technikos šalis Japonija pagimdė šį žmogų, kurį šiandien pusė Lietuvos gyventojų pomidorais užmėtytų – Kikunae Ikeda. Kas daugiau moka chemiją – glutamo rūgštis yra aminorūgštis, kurios formulė HOOCCH2CH2CH(NH2)COOH (arba tiesiog C5H9NO4), kurioje karboksilo grupės, esančios arčiau aminogrupės, protonas pakeistas natrio atomu ir formulė pavirsta HOOCCH2CH2CH(NH2)COONa (arba C5H8NO4Na). Tai yra skonio stipriklis, kuris veikia kaip galingas prieskonis ir druskos pakaitalas. Dar niekas nenustatė tikrosios paros normos, o nei amerikiečiai, nei ES nedraudžia šio maisto priedo vartojimo, laiko jį gana saugiu. Aišku, drastiškai sakyti, kad jis vartotinas, negaliu. Yra tyrimų, kurie byloja, kad jis gali sukelti priklausomybę ir galiausiai kitus šalutinius efektus, bet koks chemikalas nesukelia šalutinių efektų. Sakyčiau, jog yra daug kritikuotinų konservantų (natrio nitritas, natrio benzoatas, aspartamas, sieros dioksidas ir pan.), bet kol nėra kažko konkretaus ištirta, tol visos mūsų kalbos nepagrįstos.

Kėdainių geležinkelis. 1871 metais buvo tiesiama Liepojos-Romnų geležinkelio trasa, kuri ėjo ir per Kėdainius (ir iki šiol mes turime tą patį geležinkelį). Man labai smagu, jog galiu pasidalinti nuotrauka, daryta bebaigiant tilto per Nevėžį statybą. Per Kėdainius jau ėjo ir telegrafo linijos, matomos čia. Reiškia, miestas jau prieš beveik 150 metų buvo pakankamai išsivystęs ir šiaip, tikrosios Rusijos miestai caro imperijoje galėjo tik lygiuotis į „šiaurės vakarų kraštą“ (taip rusai vadino Lietuvą). Na, taip pat galima įžiūrėti Totlebeno rūmų, susprogdintų per II pasaulinį karą, kontūrus. Jei kėdainiečiai orientuojasi nuotraukoje, jie stovėjo parko teritorijoje, o čia tas pats tiltas, kuris yra ir dabar, ateinantis nuo geležinkelio stoties ir palei parką, per esantį pylimą šalia stadiono ir tiesiai per Nevėžį, kur toliau atsimuša į Šėtos gatvę (netoli Vilainių). Štai toji fotografija:

Muzikos pasiūlymas skaitytojams.

Psichodelika, Kenterberio scenos („Canterbury Scene“ – žinoma atlikėjų grupė, kuri daugiausiai susijusi su progresyviu roku su psichodelikos, džiazo, eksperimentinės muzikos elementais) vieni iš pradininkų, „Arzachel“ (prieš tai vadinęsi „Uriel“), kurios sudėtyje žymūs progroko muzikantai Montas Kempbelas ar Deivas Stiuartas, išleido vienintelį labai nežinomą albumą, kuris yra ta pati psichodelinė marmaliozė, kokią kūrė visokie „The Beatles“, „The Doors“ ar „Quicksilver Messenger Service“. Prašome paklausyti:

Klausimas skaitytojams.

Vėl niekas nesusidomi šia rubrika ir leidėjas nesupranta, ką ne taip daro, kad niekas nedrįsta pakomentuoti. Nagi, žmonės pasireikškit. Klausiu jūsų šiandien, kuri iš trijų įdomybių buvo pati pačiausia jums?

Pramogai: laiptažodis

Trečiojo numerio klausimynas nesulaukė dėmesio, tenka vėl grįžti prie laiptažodžio. Taigi, šio laiptažodžio atsakymas (žaliame stulpelyje) – Prancūzijos miestas. Sėkmės aiškinantis, kas tai per vietovardis:

1. „Radviliados“ autorius (pavardė)

2. Dujos, „neatskiriamos“ su argonu.

3. Feodalizmo reiškinys, kuomet už sklypą valstietis feodalui turi atidirbti.

4. Pučiamasis instrumentas, kurio garsų gama reguliuojama slankikliu keičiant vamzdžio ilgį.

5. Kolorado valstijos sostinė.

6. Neraštingas žmogus.

7. Fizikinis elektrinio laidumo vienetas, parašytas iš kito galo (apkeitus raides nuo paskutinės iki pirmos)