Smegenų vėmalai prie kavos puodelio

Atsižvelgiant į Einaro komentarą, dar galiu pridėti, kad ta reliatyvumo teorija turbūt yra raktas į visus egzistencinių klausimų atsakymus, jei tik imi ir išsinagrinėji ją labai nuodugniai. Aš iki šiol dar nebuvau to padarius, bet pats laikas būtų.

Norėčiau dar pasisakyti apie savo dienoraščių stiliaus, temų keitimąsi. Jie turbūt matomai daug kuo skiriasi nuo senųjų, jei kas dar juos išvis pamena. Atėjo toks metas, kai teko tam tikru būdu pasimokyti nuo pernelyg familiaraus tono, to tokio vos ne ribas peržiangiančio atvirumo (net jei tos ribos ir sugalvotos, vis tiek turi laikytis tam tikrų prevencinių apsauginių taisyklių būdamas ir reikšdamasis internete). Dabar nusprendžiau rašyti dalykiškiau, suprantamiau (tikiuosi), apie konkretesnius dalykus, o ne padrikas mintis vien iš savo jausminio pasaulio. Nusprendžiau, kad noriu blaiviu tonu panagrinėti tai, kas man aktualu, ir tuo pasidalinti su kitais. Temos pagrinde yra filosofinės. Kodėl tiek filosofuoju, koks mano tikslas? Anksčiau galvojau, jog taip rasiu tą "tikrąją tiesą", bet dabar suprantu, jog tokia net neegzistuoja, todėl šiuo metu mano tikslas tiktais plėsti suvokimo ribas, įgyti dar daugiau patirties ir gal dar atsirinkti, kokiomis iliuzijomis noriu tikėti... Ir jeigu jūs perskaitote mano šitus, net nežinau kaip pavadinti, bandymus suvokti egzistencijos esmę, vien tai man yra labai malonus dalykas, kaip ir anksčiau būdavo, jei dar uždedat like arba dar geriau, pakomentuojat, bent vienas žmogus, tai visada jausmas būna toks, kad tai darau ne be reikalo, kad darau kažką naudingo, bent kažkuria prasme, ne tik sau, bet ir kitiems. Taigi todėl aš juos vis dar rašau ir visada labai laukiu komentarų, kurie turbūt yra mano mėgstamiausia dalis viso šito reikalo :) Ir tikrai norėčiau rašyti dar platesnėmis temomis, kurioms daugiau žmonių galėtų relate'inti, bet kol kas nepavyksta, tad galbūt ateityje, nes tas sumautas egzistencializmas net nemano manęs paleisti :)

Fikcija yra turbūt pati tiksliausia sąvoka, kurios panaudoti man nekilo į galvą, kai vietoj jos naudojau žodį "iliuzija". Bet savo reikšme jas abi galima sugretinti, kartais alternatyviai panaudoti.

Iš tokios grynai filosofinės perspektyvos šitas dienoraštis yra vienas iš labai nedaugelio tavo dienoraščių, kuriame yra tikrai nemažai idėjų, dėl kurių aš praktiškai negaliu ginčytis. Dėl atsispindėjimo į kitus, dėl įsikibimo į iliuziją. Ta siūlų teorija tiesiog yra kvantinės mechanikos buitinis aprašymas. Nes mes esam surinkti iš kvantinės informacijos bitų, o šie sąveikauja per visą Visatą, lyg būtų siūlais sujungti.

Kiek nesutikčiau dėl tiesos, apie ką čia ir žemiau jau vyksta diskusija. Tiesa nėra iliuzija, bet ir ta pati gryna empirinė tiesa yra ne daugiau kaip žmonių tarpusavio susitarimas. Mano mėgstamiausias posakis yra "tiesa reliatyvi". Ta pati tikrovė irgi tėra mūsų pačių susitarimo su savimi arba su kitais reikalas. Todėl "tikrovė irgi yra reliatyvi". 

Be to, šita visa tematinė konjunkcija, sudaranti tavo dienoraštį, labai atitinka mano dienoraščius kokiais 2013-2014 metais - bandymas vartoti labai mandrą žodyną pynėsi su "smegenų tuštinimusi" ir random dalykų aprašymu (tavo atveju puodelis, aš kokius kitus velnius pasirinkdavau). Ir galų gale tas užbaigimas "Ir geriau paklausykime" man toks familiarus. 

Kažkaip su Bjork nauju tvėriniu man sunku susidraugauti. Jei Vulnicura susižavėjau iškart ir vos po vienos perklausos nusprendžiau nusipirkti CD, tai su šiuo naujesniuoju daiktu man kažkaip sunkiau. Matyt, mano kvantinė būsena nėra suderinama su Bjork muzikos kvantine būsena šiuo momentu.

Kriminalistikoje, ko gero, tai būtų afekto būsena. Kalbant apie neginčijamus faktus, nustatytus vizualiai ir jutimiškai, filosofiniai salto mortale yra daugiau fikcija, nei teorija.

Na, labai jau primena Raskolnikovą iš Nusikaltimas ir bausmė. Bet, nepaisant visų tų empirinių patyrimų, net jei tas patyrimas - aiškus žmogaus užmušimas kirviu, vis tiek neduoda patvirtinimo, kad ir tai ne sapnas. Sapne gali patirti ir išgyventi tą patį, bet kažkodėl tai nelaikoma tikrove. Kodėl - pakankamai gal ir aišku. Bet kas, jeigu tai yra tikrasis sielos gyvenimas. O dienos metu tik kūno. Mes esame ne tik kūnai. Ir šitą teiginį matyt būtų galima pavadinti ne faktu, bet, ir vėl, teorija. Galbūt faktų niekur neturėtų būti, tik vien teorijos  ir spėjimai, pasikartojančių įvykių sekos, skirtingos alternatyvios, subjektyvios tiesos.

Teorija, bet gyvybinga. Įsivaizduokime situaciją prokuratūroje, kur iėškovo tiesą kaltinamasis atkakliai vadina iliuzija ir todėl negali būti pakaltinamas.

Empirizmas yra tik teorija, nieko daugiau.

Nebūtinai tai turi būti priešiškas ar nemėgstamas žmogus, jis gali būti problematiškas, sudėtingas žmogus, gali nesutapti charakteriai arba norai. Dėl viso kito lieka tik pritarti.

Su priešišku ir nemėgstamu žmogumi net ir nesėsčiau bare prie vieno stalo, antraip konfliktas garantuotas. Išgeriame dažniausiai su artimiausiais draugais ir ne todėl, kad naikintume neeasančius barjerus. Tiesiog kiek įkaušęs gali pateikti nedemonstruojamų charakterio briaunų ir tuo praturtinti bendravimą.

Tikrovė nėra faktas, tiesa yra iliuzija, - mano manymu persūdyta ir net labai. Kaip tada dėl empyrinės tiesos?

Vienas požiūrio kampas. Bet švęsti galima ir be gėrimo. Sakyčiau, žmonės geria kompanijose dėl to, kad taip lengviau vieniems kitus pakęsti. Kai su žmogum gerai tai ir negeri su juo.

Koks puikus koziris alkoholikui. Kodėl geriu? Ogi švenčiu savo acicident of birth.

Puodelių aprašymo dienoraščiai... galėtų būti naujas trend'as.

Tas sakinys tebuvo paprastas palyginimas, joks tiesioginis pavojus man tikrai negręsia

Skambi frazė, bet galbūt tik todėl, kad ji panaudota objektyvaus vertinimo kontekste. O ar genialumas visada paprastume, dėl to galima būtų ginčytis, nes šias abi sąvokas gali būti sunku suprasti objektyviai. O dėl žmogaus sugebėjimų ir pažinimo, na šitie dalykai man truputi nedera tarpusavyje. Geras gimtos kalbos žinojimas - žmogaus privalumas, bet iškalbos menas yra dar gilesnis ir tamsesnis miškas.

irgi turėjau idėją paskirt dienoraštį puodelių aprašymui, vienas faith, o kitas - journey. 

Dar tas sakinys ,,Jie pastaruoju metu persekioja, kaip keistas vyriškis gatvėje..'' - suglumino.   

"aukštos klasės menas" . . skambi frazė, bet genealumas - paprastume. Jei žmogus (šiandien tarkim lietuvis) nemoka išsireikšti sava kalba, dėstyti mintis nuosekliai ir giliai - tai jo bėda . . .