Tarp dviejų aušrų

Ūūū baltas popieriaus lapas, ausinėse skamba ilgą laiką nepelnytai ignoruoti „Arctic Monkeys“, kurie senų metalistų dėdžių muzikos beklausančiai paniurėlei yra tam tikras atgaivos gurkšnis.

Šeštadienis. Pirmasis šeštadienis po bemaž mėnesio, kai galėjau miegoti iki antros valandos dienos, kai nereikėjo niekur skubėti, nes dažniausiai savaitgalius reikia atiduoti kitoms suaugusio žmogaus pareigoms, kurias atlikti darbo savaitės metu nepavyksta (kuriems pavyksta, sveikinu, šaunuolei, matyt savo rogėse ar vadovai mažai ant jūsų joja). Pro langą pūsteli šviežio oro gūsis, iš Vilniaus betono išvengusio senukų rajono kiemo. Pastarasis užkabina ant stalo stovinčią lėkštę, nuo kurios pakyla acto kvapas, primindamas apie neseniai valgytus iš gimtojo miesto atsivežtus pusryčius (mmm... mamuko silkė pati geriausia). Berašant „Arctic Monkeys“ pakeičia Richie Kotzen: „fuck your money“, „fuck your fame“, „you can't save me“, well I‘m not asking.

Vakar buvo paskutinė diena senajame darbe, grįždama namo po savojo farewell party, kuriame vadovė vis žvejojo sau komplimento tokiais klausimais kaip: „na ar pasiilgsi mūsų?“, „ar gaila palikti?“, tačiau po klausimo „kas buvo įdomiausia šiame darbe“ ir išgirsto atsakymo „kūrybinis nekrologų rašymas“ nustojo tą daryti. Juodas humoras, ko stinga daugelyje darbų. Grįžtant namo apsikrovus dovanomis, daiktais ir kitomis šmutkėmis klausiausi šalimais stovinčių dviejų trylikamečių pokalbio. Let‘s just say viena šviesioji, kita tamsioji. Šviesioji: Oi ne, baisu pagalvoti, istorijos kontrolinis laukia kitą savaitę L, Tamsioji: jooo, baisu, bet reikia parašyt, davai iki jo nerūkom, o tada po jo galėsim atsirūkyti. Šviesioji: Jo ir gert galėsim. Ką toliau nudiskutavo nežinau, bet spėjo užsiregliont man ant kojos be jokio „atsiprašau“, o aš į tą laiką nuskubėjau savais keliais pasijutusia šimtamete senole su lietuviškojo folkloro mintimi: „o mano jaunystės laikais to nebuvo“.

Visai į temą, naujasis šio šeštadienio grojaraščio numeris: „Archers of Loaf“  White trash heroes.

Labai nemetalistinis šeštadienis, na bet pailsėti reikia. Indie rock to the rescue. Pirmadienis žymės naują karjeros etapą. Karjeros... Gerai skamba. Kai tau 27 ir nori būti muzikos istorike, bet ilgą laiką dirbi su dailės istorija, čia vis bandant apjuosti abi kultūros sritis. Bus matyt kaip seksis. Tai tiek minčių srauto. Gražaus šeštadienio, bent lauke būti įmanoma nesijaučiant kaip orkaitėje besisukantis viščiukas. Vis šis tas.