Žaidimas: compilation. 4. Camel

Prisiminiau savo seną žaidimą, kurio esmė: į mažiau nei 80 min. (tipinis CD formatas) sutalpinti kuo daugiau savo grupės repertuaro favoritų iš kuo daugiau albumų arba kuo įvairesnių kūrybinių periodų. 

Taigi, pabandžiau padaryti tą su Camel, kurių diskografijos klausiau ne kartą, o ypač intensyviai šį mėnesį, kadangi sudarinėjau savo finalinį mėgstamiausių Camel dainų top50. Taigi, su šviežia galva, kol neužmiršau kompozicijų, bandau jas sudėlioti į savo hipotetinį compilation'ą. Jo galutinis rezultatas - žemiau screenshot'e.

Į compilation'ą tilpo visų 14 studijinių dainų pasirinkimai, aišku, nebūtinai pasirinkau ilgiausias tų albumų dainas, taigi, todėl ir sutilpo. Pabandysiu trumpai pakomentuoti, kodėl pasirinkau tokias dainas ir taip išdėsčiau.

Freefall — turbūt pats ikoniškiausias Camel numeris ir iškart apie jį pagalvojau kaip apie puikią dainą pradėti rinkinį, vien dėl to space'iškos įžangos, kuri galingai transformuojasi į hardrokinę melodiją. Aišku, galbūt The White Rider ir Lady Fantasy būtų didesni mano Mirage albumo favoritai, tačiau Freefall kompaktiškesnė ir visiškai mane tenkna.

Unevensong — manau, kad jei Freefall klausytojo neįtikino, kokio aukšto kalibro grupė yra Camel, tai vieną kompleksiškiausių, bet smagiausių ir džiaziškiausių melodijų turinti Unevensong tikrai tą padarys, todėl ją dedu iškart po Freefall.

Mother Road — gana su klasikinės Camel eros kūryba, šokam prie tiesmukiškesnės, bet visai rokiškos Mother Road, kuri turi labai kabliuojanti priedainį. Manau, kad tinkama jungtis tarp klasikinės ir vėlyvesnės Camel kūrybos.

Lies — laikas lėtesniam ir bliuziškesniam numeriui iš "viduriniosios" Camel eros. Man ši daina puikiai reprezentuoja Nude albumą.

Heroes — galbūt nepakenks ir dar vienas lėtesnis, bet didingesnis ir melodingesnis gabaliukas. Iš The Single Factor, albumo, kuris šiaip turi daug tokių mielų ausiai dainų, bet Heroes skiriu didžiausias simpatijas.

Cloak And Dagger Man — laikas šiek tiek suaktyvėti ir pasirinkti greitą sintezatorių ir stipriai vokaliai atliktą dainą. Nors Refugee būtų irgi puikus pasirinkimas šiam etapui iš Stationary Traveller.

Separation — gana su vėlyvesniais Camel albumais, gal klasikinius Camel mėgstantiems klausytojams jau pabodo čia, taigi, kalam dažnai pamirštamą, bet greitą ir galngą debiutinio albumo dainą. Never Let Go nesirinkau dėl to, jog ji ir taip bene kiekviename Camel rinktiniame albume yra.

Simple Pleasures — iš debiuto šokam į patį paskutinį albumą ir renkames kai ką melancholiškesnio, gerai atspindinčio vėlyvesnę Camel kūrybą.

Sahara — tęsiant tą pačią melancholijos gaidą, bet nepamirštant, jog prie to paties Camel dar moka ir instrumentinių fejerverkų pateikti.

Harbour of Tears — nors ši daina net nebuvo mano dainų penkiasdešimtuke, tačiau puikiai atspindi to paties pavadinimo albumo natūrą ir taip užbaigia melancholiškąją šio albumo trilogiją. 

Summer Lightning — o dabar pabandom kaip įmanoma linksmiau ir tuo pačiu grįžtam į klasikinę Camel erą!

Dunkirk — ir dar pridedam instrumentinių fejerverkų. Dunkirk puikiai paruošia dirvą rinkinio finalui.

Another Night — kaip gi be šios puikios, kabliuojančios ir įsimintinos klasikinių Camel dienų dainos. Jos gitaros solo gale kuo puikiausiai pereina į Ice — emociškai sutraiškantį gabalą, kuris yra tiesiog idealus paskutinis numeris. 

Galim padiskutuoti, kviečiu ir kitus išbandyti šį žaidimą. Ir nebūtinai su Camel, jei gerai nepažįstate jų repertuaro, o su bet kuria kita grupe.

	6			Camel - Freefall
	3			Camel - Unevensong
	1			Camel - Mother Road
	2			Camel - Lies
	3			Camel - Heroes
	3			Camel - Cloak and Dagger Man
	4			Camel - Separation
	1			Camel - Simple Pleasures
	2			Camel - Sahara
	3			Camel - Harbour of Tears
	2			Camel - Summer Lightning
	2			Camel - Dunkirk
	5			Camel - Another Night
	6			Camel - Ice
	14			Camel