Galapagai. [Manto Daleckio nuotr.]Galapagai – muzikos sala, kuri neverčia laukti 4 ar 5 valandų eilėje, neįsivaizduoja ką reiškia eiti pusvalandį iki daiktų automobilyje ar maudytis atitvertam garde. Rodos, ši vieta atskirta nuo likusių Lietuvos festivalių, kuriuose viskas taip komplikuota. Per daugelį metų Galapagai ir Roko naktys sukūrė aiškų festivalio planą, kuris ir šiais metais veikė. Jokių spūsčių prie įvažiavimo į festivalio teritoriją - prieš mus stovėjo vos vienas automobilis. Trumpas apsaugos darbuotojų reidas bagažinėje ir pajudame į Zaraso salą. Festivalio organizatoriai įspėjo apie šunis, kurie talkins apsaugai, tačiau jų tuo metu neteko pamatyti. Tiesa, jie buvo, tik darbavosi pačiame festivalyje, o ne jo prieigose.

Prieš porą metų teko lankytis Zaraso saloje, kur įvažiavus iškart pasitikdavo paplūdimys, kiek tolėliau laukdavo automobilių stovėjimo aikštelė. Keletas minučių didžiosios scenos link ir atsidurdavau palapinių miestelyje. Šiais metais festivalio žemėlapį pakoregavo naujasis Zarasų sporto centras, tad paplūdimys ir automobilių aikštelė nusikėlė kiek toliau. Automobiliu nuvykau iki pat palapinių miestelio, ten išsikroviau visus savo krepšius, o automobilį palikau už didžiosios scenos esančioje aikštelėje. Kelias iki automobilio? 8-10 minučių pėsčiomis. Ne tiek ir daug, tiesa? Kelias nuo palapinių miestelio iki didžiosios scenos? 3-5 minutės. Paplūdimys įsikūręs tarp didžiosios scenos ir stovėjimo aikštelės. Atstumai tikrai nėra dideli. Tiesa, paplūdimys kiek mažesnis, o ir smėlio ne tiek daug kaip anksčiau.

Grįžus atgal į palapinių miestelį, susinešus daiktus ir pasistačius palapinę galima išgerti ir atsivežto alaus. Taip, alus nėra draudžiamas ir tai dar vienas pliusas organizatoriams. Verta paminėti, jog alaus kiekis ribotas ir jis privalo būti plastikinėje taroje. Na, o kam neužtenka dviejų litrų, gali drąsiai keliauti į festivalio aktyviąją zoną, kur alaus pasirinkimas buvo pakankamai platus. Alaus kaina – 2,5 euro.

Pirmoji grupė mano sąraše – Freaks On Floor. Tai buvo mano pirmoji gyva pažintis su jais ir ji paliko dvejopą įspūdį – grupė skambėjo tikrai gerai, tačiau vaizdas scenoje buvo ganėtinai keistas. Dalis grupės buvo pasinėrusi į muziką ir savo laiką scenoje išnaudojo kupinai, deja, kita grupės dalis liko tamsiame šešėlyje – nemačiau tos jėgos ir energijos, kurią mačiau vokalisto Justino pasirodyme. Pasirodymo pabaigoje grupė atliko Black Sabbath dainą “Warpigs” ir dar kartą pradžiugino mano ausis. Tenka pripažinti, bet tai nebuvo pats stipriausias “slėnio scenos” pasirodymas.

Veiksmas persikėlė į didžiąją sceną, kur pasirodymą jau buvo pradėję Colours of Bubbles. Slėnio scenoje soundcheck’ai užtrunka ganėtinai ilgai, tad ne visada viskas vyksta pagal programoje numatytą laiką. Iškart po Colours of Bubbles sekė britų beabox’erio THePETEBOX pasirodymas. Tikrai šiltas pasirodymas, gaila jog jis vyko taip anksti ir tiek nedaug žmonių suspėjo jį pamatyti. Kas nežinojo autorinių THePETEBOX dainų galėjo šauniai pašokti pagal jo atliktą MGMT "Kids" versiją. O šokančių tikrai buvo! Nenuostabu, jog THePETEBOX Facebook’as pilnas nuotraukų iš Zarasų – jam čia tikrai patiko.

Toploader – vieno hito grupė. Grupė, kuri galėjo ir turėjo groti prieš PETE. Ypatingai nesužavėjo, o ir kaip tikėtasi "Dancing In The Moonlight" sugrojo pasirodymo gale. Žmonių vis daugėjo ir jie jau žinojo kas laukia po Toploader.



Festivalio dilema – BA. ar G&G Sindikatas? Pasirinkau BA. Laukdamas koncerto išgirdau ir akies krašteliu pamačiau didžiąją dalį Sindikato vyrų pasirodymo. Pasirodymas, pritraukęs vieną iš didžiausių publikų, buvo ir vėl sėkmingas. Nesvarbu, jog juos matai ketvirtą kartą šį mėnesį, tu visvien atiduosi visas jėgas ir visą plaučių turinį. Kiekvienas ir kiekviena, kurie stovėjo prieš sceną, atidavė viską. G&G šiais metais dalyvauja bene visuose didžiuosiuose festivaliuose ir kiekviename iš jų yra ypač laukiami. Esu tikras, jog sėkmė ir gausybė gerbėjų juos pasitiks kiekviename iš jų. To pačio tikiuosi ir iš BA., kurie pasirodė ne ką prasčiau. Pilnutėlė Nissan Circus palapinė. Daug vilčių dedu į šiuos du vyrukus ir tikiuosi dar ne kartą juos pamatyti. Su šia viltimi ir palikau juos viduryje pasirodymo – laukė penktadienio žvaigždės Pendulum.

Liepos 25-ą dieną, prieš lygiai 10 metų, dienos šviesą ir pilnas sales drum‘n‘bass gerbėjų išvydo trijų australų/britų Pendulum debiutinis albumas "Hold Your Colour". Būtent jų pasirodymo laukiau labiausiai - į Lietuvą Pendulum atvyko su MC Verse.

Teko lankytis viename iš didžiausių sunkiosios muzikos festivalių Europoje, kur koncertavo Pendulum. Pagrindinė scena, milžiniškas kiekis žmonių, pilnos grupės pasirodymas ir gyva muzika. Niekas net nesuabejojo, jog ši grupė netinkama tokiam žanrui, publikai ar apskritai festivaliui. Tada visą pasirodymą vainikavo "Self vs Self" dainos debiutas kartu su In Flames (švedų melodic death metal grupė) vokalistu Anders.



Penktadienio vakaras buvo ypatingai geras. Žinoma, jis neprilygo matytam grupės pasirodymui, tačiau visi, su kuriais teko bendrauti, liko labai patenkinti Pendulum pasirodymu. Šiuo metu originalus Pendulum trio išsiskyręs ir po Pendulum slapyvardžiu slepiasi vienintelis Paul Harding (kartu su MC Verse, kuris grupėje nuo 2006-ųjų). Paul yra vienas iš trijų Pendulum įkūrėjų, o 2014-aisiai grupę palikę Rob Swire ir Gareth McGrillen dviese sukūrė naująjį projektą pavadinimu Knife Party. Be didžiausių Pendulum hitų būtent jų darbus ir buvo galima išgirsti Zaraso saloje. Dvigubas elektroninės muzikos užtaisas tapo festivalio vinimi.

JoyCut – festivalio atradimas. Trys Italijos post-rockeriai pasikeisdami grojo įvairiausiais instrumentais, gitara papildė vokalą, o sintezatoriaus garsai pynėsi kartu su dviejų būgnininkų kuriamais ritmais. Įtraukiantis pasirodymas, kuris deja turėjo pabaigą.



Alina Orlova – ilgiausias soundcheck’as ir Alinos pasirodymui numatytas laikas ištirpo. Puikus koncertas, idealiai jam tikusi aplinka ir puikus oras. Nenuostabu, jog pati Alina pripažino, jog Zarasai jai ypatingai patinka. Alinos pasirodymas uždarė slėnio sceną. Deja, tačiau po Alinos turėjęs groti Lilas ir Innomine koncertą užbaigė anksčiau nei ji ir jų pamatyti neteko. Kalti techniniai nesklandumai soundcheck metu.

Dar prieš metus juos visi žinojo kaip Lyapis Trubetskoy, o šiandien jie žinomi tiesiog kaip Trubetskoy. Nedideli pasikeitimai grupėje ir paprastesnis pavadinimas. Baltarusų koncertą nusprendžiau klausytis iš festivalio prekybviečių. Palikau dešreles bei makaronus palapinėje ir išmėginau festivalio siūlomą maistą. 2-3 eurai už blyną, picos 5-7 eurai, 5 eurai už nemažą porciją makaronų. Pasirinkimas nemažas. Nesinori kebabo už 4 eurus? Cepelinai – 2 eurai, kibinas – 1 euras, įvairūs maltiniai ir guliašai. Norint tikrai galima pavalgyti už netokią ir didelę kainą. Gėrimų pasirinkimas taip pat nemažas - bent kelios rūšys alaus, sidrai, įvairūs limonadai, kava. Per dieną aplankiau ir keletą nemokamų pramogų, įvairias rungtis, šunų lenktynes. Daugybė įvairiausių prizų laukė tų, kurie įveikė rungtis, tad grįžom ne tuščiomis. Neigiamai nustebino oficialių marškinėlių kaina – 19 eurų. Na, juos kūrė Aleksandras Pogrebnojus, tačiau 19 eurų tikrai nemaži pinigai. Nustebino ir atlikėjų programų trūkumas. Jau pirmąją dieną nebeliko knygučių su nurodytais atlikėjų pasirodymais ir jų laikais. Paklausus, kada jų tikėtis išgirdau, jog nebėra ir nebus. Įdomu, nes mačiau vos keletą žmonių su jomis. Abejoju ar jomis buvo tinkamai pasirūpinta.

Grįžkime prie pagrindinės scenos, kur jau siautė BIX. Dar nebuvo nei vieno Galapagų festivalio be Samo, kuris šiais metais pristatė ir naujas dainas iš artėjančio albumo. Senosios dainos turbūt girdėjosi ir Latvijoje, mat jas traukė daugybė žmonių. Skambėjo lietuviška klasika jau tapę “Mes tikim dievais”, “Kiaulė”, o koncerto gale BIX’ai pasiūlė “varyt baliavot” ir prieš sceną, minioje, pajudėjo keletas ilgų “traukinukų”. Tai buvo dar viena lietuviška grupė, kuri visada visus išjudina.

Nesitikėjau, tačiau Aminata turi tikrai nemažai tikrų gerbėjų, kurie jos nuoširdžiai laukė. Eurovizijoje užimta šešta vieta atvėrė nemažai kelių šiai latvių atlikėjai ir štai ji, dainuojanti pritariant pilnai grupei, stovinti prieš didžiulę publiką. Pasirodymo metu atlikėja atliko ne tik savo kūrybos dainas, įpynė ir vieną koverį, kurių šiame festivalyje buvo ganėtinai gausu. Viską užbaigė "Love Injected" - kūrinys, kuriam Lietuva skyrė aukščiausią įvertinimą Eurovizijoje - 12 balų.

Niujorko senosios mokyklos hip-hop atstovai Mobb Deep. Kas įsiminė šio pasirodymo metu? Žmonės, kurie stovėjo prie scenos, prieš barjerą. Kas stovėjo, kas šoko, kas filmavo telefonu ar sukosi cigaretę. Visą šitą vaizdą „pagardino“ „žolės“ kvapas, kuris tęsėsi Mobb Deep pasirodymo metu. Užkliuvo ir garsas, kuris toli gražu nebuvo tobulas. Koncertą turėjęs užbaigti MOBB DEEP hitas Shook Ones nuorodoje (po dainos atlikėjai dar labai trumpam grįžo ant scenos)



Leon Somov naujasis projektas. Nuvylė. Prieš Mobb Deep užėjau į Nissan Circus palapinę, kurioje grojo Golden Parazyth. Būtent jie tuo metu spaudė paskutinius prakaito lašus iš gerbėjų, o pilna palapinė aiškiai reiškė, jog jiems skirta pagrindinė scena. Manau, jog Leono debiutui koją pakišo vėlyvas pasirodymo laikas (1 valanda nakties). Festivaliui užbaigti reikia energingos muzikos, būtent ją siūlė GOlden Parazyth. Mano nuomone Leonas galėjo drąsiai keistis pasirodymo laiku ir vieta su Golden Parazyth ir tai būtų atnešė naudos tiek vienai, tiek kitai grupei.

Festivaliui artėjant į pabaigą nutariau išmėginti NEONKES. Buvo smagu stebėti ryškiai išsipiešusius ir dar jėgų turinčius vaikinus ir merginas, kurie žinojo, jog viskas greit baigsis ir šoko iki pat 5 ryto. Idėja tikrai gera, tačiau muzika pasirodė itin silpna. Žinojau ir aš, jog viskas greitai baigsis ir laikas spaudė, tad 4:15 pajudėjau link SILENT DISCO. Muzika šį kartą buvo ženkliai geresnė, tačiau 4:25 ausines atjungė. Didžėjai ėmė rinktis daiktus, o ausines paprašė atiduoti. Paklausiau kodėl, mat SILENT DISCO turėjo tęstis iki 5 ryto, sulaukiau trumpo atsakymo, kaltinančio organizatorius. Neįsivaizduoju, kas ir kaip, tačiau tai buvo vieta, kur norėjau užbaigti vakarą.

Grįžtant palapinių link teko pamatyti apsaugos darbo ypatumus. Vienu iš vyresnių darbuotojų keletas žmonių jau skundėsi, jis aiškiai provokavo festivalio lankytojus. Paryčiais teko ir man tai pamatyti. Suprantu, jog ne visi lankytojai moka tinkamai elgtis, ne visiems vieta tokioje gražioje saloje, tačiau mano nuomone, apsaugai nederėtų praeinančių žmonių klausinėt “ko čia spoksai?”. Visgi, tai tik vienas šaukštas deguto, su daugeliu apsaugos darbuotoju pavyko labai smagiai pabendrauti, visada buvo šaunūs, mandagūs ir pagelbėdavo kilus klausimams. Vienas iš apsaugos darbuotojų net susilaukė jam skirtos dainos. Golden Parazyth taip padėkojo šiam darbuotojui už puikų darbą ir geras emocijas.

Sekmadienio rytas prasidėjo ganėtinai ramiai, savanoriai jau tvarkė aplinką, scena leidosi žemyn. Tualetai buvo labai tvarkingi, vandens nusiprausti pavyko rasti, tad dar vienas pliusas organizatoriams. Gaila, bet koncertų nebebuvo. Siūlyčiau dalį penktadienio ankstyvųjų pasirodymų perkelti į sekmadienį. Tokiu atveju iš Baltarusijos atvykę būgnininkai (grojo penktadienį 14:50) sulauktų daugiau nei kelių žmonių publikos, o ir po darbų atvykę žmonės pamatytų daugiau atlikėjų. Tačiau tai tik menkos pastabos, o festivalis ir vėl pavyko. Išankstiniai bilietai į 2016-ųjų festivalį viso labo tik 16 eurų, tad jie jau rankose!

Festivalyje lankėsi, jį vertino ir fotografavo Mantas Daleckis: