
rusai turi posaki "popytka - ne pytka", taip bet kartais sunku save priversti kazka pabandyti, ko tu istikruju bijai paprasyti/padaryti, nors nesekmes atveju tu lyg ir nieko neprarandi. na ir tas bijojimas aisku nelabai suprantamas. geriausiai vis tiek pabandyti, kad ir kaip to nenori daryti, kad ir kaip atrodysi (ne?) ir tada bent jau galesi save nuraminti, "as juk bandziau". geriau negu kokia nezinia arba pramiegota galimybe.
pas mane viskas gerai, sian praejau medkomisija, sutikau viena sena mate, idomu kad cia jau antras zmogus, sutiktas menesio begyja kurio nemaciau jau apie ~10 metu, idomu istikruju kaip keiciasi zmones, idomu pamatyti senai nematytus zmones suzinot kaip jie gyvena, kiek vaiku turi :D ka dirba veikia ir t.t. aisku liudnoka kai pats mazai kuo gali pasigirti. :D nors aisku visa tai labai jau pavirsutiniska.
|
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2013 m. vasario 13 d. 09:59:59
Man tai būna baisu, kai susitinku seniai matytus žmones, jie manęs paprastai nepažįsta.
2013 m. vasario 11 d. 18:57:18
Aš tai sakau, kad žmogus VISADA turi ką prarasti. Bet jo, bandyti reikia :)
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.