:}

- Bet tai žiūriu tau patinka bendrauti su.. (renka žodžius),, su visokiais narkomanais.

- Koks skirtumas. Jie irgi žmonės. Dažnai nepaprastai geri.

Einu šiandien parke. Kalbu visokias nesąmones klasiokei, kuri greičiausiai nifiga nesuprato, ką aš sakiau (tiesą sakant, aš ir pati nelabai..) ir tik linkčiojo galvą.. Ir žinot, taip gerai, ramiai.. Begalinis stiprus vėjas pučia nugaron, mokykla bent šiandienai palikta užnugary, o aš šypsausi. Ir ne todėl, kad nutiko kas nors gera. Arba nutiks. Ne todėl, nes dėl kažko džiaugiausi, o todėl, nes tiesiog jaučiausi laiminga.

Tie garsiai ištarti žodžiai taip nuramino.

"Be rekala aš tėik ont anuos pykau. Iš vėsa nepykt, o džiaugtėis turiejau. Juk ana tėik rūpinuos, nepamėrša monis. Kitep ir negal. Aiško, gaila, kad L. o ne bet koun kėta ivielė. Bet juk be dūma ir ugnėis nebus.  Greičiausia iš šuona ir atruodem kap porelė,"

Ramybė. Pagaliau. Ramybė.