
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
atkartodama ir taip mažus epizodus suku rankenėlę perkeisdama kadrus nesivaipyk mintyse išnyrantis veidas graudina kankina ir tyla - praregėjimas garantuotas išmetusi kortas tarsi pinigus ieškosiu lemties išgautas likimo kodas lemtingą akimirką priverčia susimąsčiusiai atsitraukti tąsyk kai eilinį kartą grįžęs po pamokų pastebėsi išnyrantį šešėlį čiupkis už sagos *** uodų sukandžiotos kojos primena kad jų negalima palikti vienų lauke naktiniais pietavimais išgarsėjusi tyla ir vėl šlamščia mintis juodai apvestos akys mąsto - pasaulis fotografijomis paveikslais muzikiniais kūriniais ir knygomis prasivelka pro šalį niekaip neleisdamas iki galo suvokti šios instaliacijos šaknų purvinais pirščiukais nučiupinėtos nuotraukos susidėvės per greit *** iškosėtos ryto gėlės - o buvo tokios gyvos nepyk nesumindžiojus neužaugs kitos tokios gyvos išmaišytas puodelyje vakaras gaila cukrus baigėsi taip skaudu kiekvienąkart naikinti tamsą uždusęs bet vis dar dusdamas įlekia rytas - bandys išgelbėti vakarą o gėles - kitąkart *** kažkaip instinktyviai užuodusi ilstančio lapo versmės laisvę pagyvėju išliedama savo ne tą energiją nusivaliusi smėlėtas rankas į savo balkšvus rūbus trykštu beveik laime beveik pasinėrusi į tylą laikau už skverno garsų tavo šypsnį atrisnodamas paliktas taurėje ar stiklinėje slaptas raštelis apie buvusius pirkinius būsimam gyvenime palieka mano veide nuostabos krypsnį gaila kad stalas švarus sumeluočiau kad netyčia sudaužiau *** svarbiau negu gurkšnis oro patyliukais įsiropščia mintis lydima ir atsivedusi dar kelias abejones abejojanti keliu einanti beveik nemieganti dėl dažno vaistų vartojimo bet vis laukianti kol kelio ženklai surūdys išgirdusi netyčia pasirodžiusią tylą slapta įgrūda ją kampan pavėluotai bet beveik tiksliai atsikirtusi tavo jėgai mano žodžiui vėl tavo jėgai sutirpo perėjau į kitą pusę o pusė nenorėjo manęs paliko kelio vidury abejojanti surinkau akmenis kuriuos mėtei į upę *** šiaip jau pernelyg rimtai pažvelgusi į ne itin taktišką tavo elgesį - įkyriai spoksojai į mane - sutrikau it raudonas obuolys patyrusi kas būna droviems bijodama iškristi iš žaidimo porinau krankliams išsidavinėjau ant kiekvieno kampo žodžio noro nepagavęs nesuprasi kokios šiandien aš šiek tiek meniškos sielos esu kokios tu nesi bijau likti bet baimė lieka ir neapleidžia aš traukiuosi nes tu tik prisirišęs mane nailonine virvele leidi žengti pirmyn *** paskubėjęs tarp sienų palikai juodai baltą sukarpytą veido siluetą ištrynei ir nuvalei nuo namų briaunų nežinomus ženklus raides užmigdančias praeivius abejingumu paskirtas laikas netyčia prabėgo ir tu nespėjai stot į minią praleidęs eilę dabar nebegausi mano rankos - deficitas kortelėmis išduodamas tylėjimas brukamas per prievartą o kartais pats įsisiūlo ir jau nebesupranti kur eini galbūt vis dar stovi eilėj o gal prekystalis jau tuščias |
![]() |
![]() ![]() ![]() |