
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Juokingas Mėnulio veidas laužo sustabarėjusias medžių šakas,norėdamas paliesti savo pusbrolį-šaltuko aptrauktoje baloje atsispindintį savo atvaizdą.Žvaigždėtas dangaus skliautas jam tolimas ir svetimas tarsi nepažįstamasis,apsitraukęs veidą dirbtine šiluma.Mėnulis toks pats vienišas,kaip ir aš.Jo dangus,mano-žemė.Noriu jį paliesti,noriu pasakyti,jog man trūksta šilumos. Paimu virvę ir bandau jos kilpą užmesti ant gelsvos plokščio Mėnulio briaunos.O jis tarsi tolsta nuo manęs,lyg jausdamas baimę būti dar kartą įskaudintu,lyg tikėdamas mano piktomis užmačiomis,kurių nėra. Balsvas Mėnulio zenitas paskleidžia rūką ir netrukus panyra į debesų purslus."Pasislėpė nuo manęs",-pagalvojau.Kaip ir žmonės,kurių man taip trūksta... Pabiro snaigių lietus.Padėjau šiurkščią virvę ant puraus sniego.Atsiguliau."Užklok mane,baltoji laime,ir palaidok mane gyvą". Nebejaučiu pirštų,jie it suanglėję nuo žvarbios liepsnos.Perbraukiu ranka per savo skruostus ir suprantu,jog aš nykstu,pasitraukiu uš sunkaus gyvenimo žaidimo. Snaigės,nuklojusios mano kūną:veidą,rankas,pilvą,jau nebetirpsta,,jos lieka šaltam ir stingdančiam miegui.Amžinybės ratas atsiveria naujam etapui. Pramerkiu akis.Matau Mėnulį,ištiesusį man rankas ir kviečiantį apsižvalgyti po Paukščių Taką.Turiu pasirinkti tarp "taip" ir "ne".Neabejodamas sušnibždėjau drąsų "Taip" ir pajutau,jog neturiu lūpų.Nebeliko mano fizinio pavidalo,beliko tik dvasia,kurią visą gyvenimą stengiausi visiems parodyti ir kurios niekas nenorėjo nei matyti,nei pažinti... Aš miriau.Bet neišnykau. Žvelgiu į pasaulį mažyčio šunelio akimis. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2005 m. vasario 7 d. 17:45:47
____________________
Be yourself by yourself
2005 m. vasario 7 d. 17:13:52
____________________
rather be a bandit than a lover
2005 m. vasario 7 d. 16:16:45