Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Ciklas

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Aš sėdėjau paklusniai nusiteikęs ir žiūrėjau į vazos ornamentus. Prieš mano akis gulėjo tuščias popieriaus lapas ir pieštukas, nepriekaištingai nusmailinta galvute. Kairėje pastačiau stiklinę šviežio pieno. Pasirėmiau rankomis į skruostus ir ėmiau kalbėtis su savimi.
Dabar išgerk.
Kairiąją ranką patraukiau nuo veido ir ištiesiau stiklinės link. Nekankino troškulys, tačiau turėjau laimėti laiko pagalvoti, prieš imantis tolimesnių veiksmų.
Ko žiūri tiesiai? Ten niekuomet neišvysi prasmingų dalykų. Eik prie lango, atsiremk į medinę staktą ir stebėk vakarėjančią gatvę.
Padėjau ant stalo stiklinę ir pakilau. Pieštukas, pastumtas tuščio popieriaus lapo, suaimanavo ir pasirideno ties stalo kraštu.

Žiūrėjau pro langą, vėliau jį pravėriau. Kambaryje pasklido minkštas benzino kvapas. Burzgiančiose mašinose sėdėjo pavargę vairuotojai, stipriai laikydami vairą tarp dviejų rankų ir žvelgdami tiesiai.
Aš stovėjau nejudėdamas, lyg dekoruota sienos detalė, lyg akylus stebėtojas, laukiantis savo istorijos, kuri tikrai pasirodys, ir tuomet aš ją netikėtai pagrobsiu, įsigyvensiu ir niekuomet nepradingsiu.
Tai beprasmiška. Tai ne šiandienai. Sėskis.

Atsisėdau. Nejudėjau, laukiau tolimesnių nurodymų, tačiau įsiviešpatavo tyla. Nežinojau kaip elgtis, ką daryti ir ko norėti. Nudelbiau akis į popieriaus lapą. Jis vis buvo tuščias.
- Nagi?
Kambario erdvėje nuskambėjo mano balsas.
- Nagi, o kas toliau?
Niekas neatsiliepė. Pasijaučiau nejaukiai. Staiga atsistojau, priėjau prie žibalinės lempos ir ją užpūčiau. Dingau aklinoje tamsoje, tik mažas šviesos ruoželis, lyg viltis, pro užuolaidų plyšį veržėsi vidun, o aidintis žigulių pypsėjimas man priminė, jog šiandienoje išaušo vakarinio piko metas.
Sėdėjau tamsoje, iš virtuvės sklido monotoniškas šildytuvo kvėpavimo garsas, kaimynai žiūrėjo televizorių. Šame gyvenime nieko nevyksta.
Bejėgiškumo jausmas augo krūtinėje lyg pikžaizdė, apkrėsta maru. Istorijos negimė manyje, mano pasaulyje, - aš nebuvau istorija. Tik įkyrus žigulių griausmas priminė, jog aš dar ne po žemėmis, nors mane kloja klampi tamsos masė.

Atsidariau langą, pasijaučiau geriau. Popierius ir pieštukas gulėjo savo vietose, nebyliai, kaip ir kartoninės sienos, tikindamas, jog jis yra čia, niekur nedingęs, laukia mano prisilietimo ir tiki egzistuojančiomis istorijomis.
Sakau tau, čia tuščia it Sacharoje.
Žiūrėjau į pieštuką, tokį liūdną ir vienišą, bandydamas jį įtikinti, jog nieko nebus. Jis mane erzino, kaip ir aš jį, savo liūdnu buvimu, tarsi badydamas savo aštria smaige mano sąžinę, prašė paimti į rankas, ir rašyti, pasakyti jam ką nors.
Jaučiau, jog man nebe daug liko. O galbūt jau ir nieko, tik tuščia galva, tylūs namai ir beprasmiški motinos skambučiai. Tik „žigulių“ garsai manęs neužmiršo, įkyriai skverbdamiesi į mano minčių teritorijas.
Priėjau prie stalo. Perlaužiau pieštuką pusiau, lyg dvi istorijas, neparašytas ir neegzistuojančias. Dualus laikas, iki pamišimo, sustojęs, sustingęs, ėmė palėta kapsėti.
Žiūrėjau į tai, ką padariau. Kairėje popieriaus lapo pusėje stovėjo stiklinė pieno. Kaip nebylus įrodymas į mane nuo stalo žvelgė popierinė tuštuma.
Nuėjau į virtuvę. Pieno pakelis stovėjo vos kabindamas stalo atbrailą.
Pripildžiau stiklinę pieno, grįžau prie stalo ir pastačiau ją iš dešinės pusės. Į abi rankas paėmiau perlaužto pieštuko puseles, palinkau ties tuščio popieriaus lapu ir ėmiau rašyti.
Kaimynas įsijungė radiją, televizoriaus šnypštimas pamažu nutilo, lyg toldamas arba vis mažiau beegzistuodamas.
Nupiešiu žigulį, maniau, būsiu pirmasis piešiantis rašytojas, tačiau po geros valandos balto popieriaus fone mačiau senovinės vazos ornamentą, stovėjusios ramiai, it senstelėjusi ponia, tiesiai man prieš akis.
Dabar išgerk.
Žiūrėjau į dvi stiklines pieno ir abejojau. Laukiau kažko, kas man pasakytų, patartų, kurią stiklinę pasirinkti, tačiau kambaryje viešpatavo tyla. Tik „žigulio“ garsai praplėšdavo lango griaučius ir įvirsdavo beprasmiškon erdvėn. Ir mažytis mažytis, lyg viltis, tiesus šviesos pluoštelis veržėsi vidun, guldamas po mano kambario kojomis ir primindamas, jog rytoj, poryt ir visuomet išaus nauja, beprasmiška diena.

Ant stalo gulėjo tūkstančiais žodžių išmargintas popieriaus lapas, vis toks pat tuščias ir liūdnas.

Vaza stovėjo stalo gilumoje dar ilgai, kuomet mano bute apsigyveno kiti. Nežinau, ar jie sekė savo mintis kaip aš, ar pastebėjo betikslį pasaulio erdvės poveikį ir keistą laiko dualumą, tačiau esu tikras, jog žigulių garsai tirštomis popietėmis vargina ir juos.

O kurgi aš, mano siluetas ir istorija - jau niekas nežino.
 
 2010 m. kovo 7 d.

 2010 m. sausio 12 d.
 2009 m. lapkričio 26 d.
 2009 m. liepos 17 d.

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


The XX The XX
8

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

15:00 - Very_crazy_enough
(Cia balazin apie koki savo giminaiti gal parasiau. Nevermind)
14:58 - Very_crazy_enough
Jis Dadar pasidares kaip robot's. Viska naikina ir uzpuola kaip ipykes robot's. Jei nesvankus zodis subsided is triju paeiliui raiding kombinacijos trins kilometres posta. Jei nesvankybe yra apiebjo Inga padarga posta paliks nes yr ispuikes liuc.
14:40 - Very_crazy_enough
Delfi komentatoriu daznas 3-5 val ivertinimas butu nemiegojimas + alkoholis + narkotikai = baltieji arkliai galvoje
14:36 - Very_crazy_enough
Taip kaip duoda papust ar nevairuoji isgerus taip ateity gali tikrint ar nekompineji - nerasineji nemiegojes, duodami paciulpt telefona ar panasiais keistais budais interneto policija
14:31 - Very_crazy_enough
O nemiegant toliau Alvydai mastymas toliau apsilpsta todel pradedi sneketis pro sali. Uztat svarbu turet ne tik su kuo miegoti ale apskritai miegoti
Ka dabar ir padariau b4 coffee. Ak tas pre-naujametinis skubymetis interneto reikaluose
14:24 - Very_crazy_enough
"...temperatūra ir budrumo lygis natūraliai pasiekia žemiausią tašką tarp 3 ir 5 valandos ryto kai organizmas yra labiausiai užprogramuotas miegui, todėl smegenų kognityvinės funkcijos (dėmesys, reakcija, atmintis) veikia minimaliu pajėgumu."
13:18 - Alvydas1
VCE, kas tau darosi? ar jau visai nuo bėgių nušokai?
10:41 - Very_crazy_enough
nieko keisto.
Galvosi, kad nuomario vinys
Jiems buvo į širdis suleistos.

Manau kad tikras FUN jums "gerbejai" ir tevui prasides kai susmuksiu ir raitysiuos ant zemes priesmirtiniuose traukuliuose. Tadashi bent bus potekste dziugaut: pajaco pabaiga
10:38 - Very_crazy_enough
Keisti visi tie žmonės -
Nejautrūs, "pasikėlę".
(Ir kaip čia iš čigonės
"Nujojau" grandinėlę??)


Didžiulė, auksinė grandinė
Papuoš Tavo nuostabius plaukus.
Sakei: nori būti blondinė,
Nušvisi stebuklo sulaukus!

O žmonės ir liks akmeniniai,
Aplink nematys
10:07 - Very_crazy_enough
Jei cia vis dar pramoginis puslapis, apsizenykim cia kabantys iki nauju: as+Sahja. Rutone+Alvydas (isbandysim ar reciau ateina seksas, ar Naujieji Metai)
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 2
  Neregistruotų vartotojų: 455
  Iš viso užsiregistravę: 73711
  Naujausias narys: Juratevs
  Šiandien apsilankė: 112417