Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Ciklas
Ciklas
|
Aš sėdėjau paklusniai nusiteikęs ir žiūrėjau į vazos ornamentus. Prieš mano akis gulėjo tuščias popieriaus lapas ir pieštukas, nepriekaištingai nusmailinta galvute. Kairėje pastačiau stiklinę šviežio pieno. Pasirėmiau rankomis į skruostus ir ėmiau kalbėtis su savimi. Dabar išgerk. Kairiąją ranką patraukiau nuo veido ir ištiesiau stiklinės link. Nekankino troškulys, tačiau turėjau laimėti laiko pagalvoti, prieš imantis tolimesnių veiksmų. Ko žiūri tiesiai? Ten niekuomet neišvysi prasmingų dalykų. Eik prie lango, atsiremk į medinę staktą ir stebėk vakarėjančią gatvę. Padėjau ant stalo stiklinę ir pakilau. Pieštukas, pastumtas tuščio popieriaus lapo, suaimanavo ir pasirideno ties stalo kraštu. Žiūrėjau pro langą, vėliau jį pravėriau. Kambaryje pasklido minkštas benzino kvapas. Burzgiančiose mašinose sėdėjo pavargę vairuotojai, stipriai laikydami vairą tarp dviejų rankų ir žvelgdami tiesiai. Aš stovėjau nejudėdamas, lyg dekoruota sienos detalė, lyg akylus stebėtojas, laukiantis savo istorijos, kuri tikrai pasirodys, ir tuomet aš ją netikėtai pagrobsiu, įsigyvensiu ir niekuomet nepradingsiu. Tai beprasmiška. Tai ne šiandienai. Sėskis. Atsisėdau. Nejudėjau, laukiau tolimesnių nurodymų, tačiau įsiviešpatavo tyla. Nežinojau kaip elgtis, ką daryti ir ko norėti. Nudelbiau akis į popieriaus lapą. Jis vis buvo tuščias. - Nagi? Kambario erdvėje nuskambėjo mano balsas. - Nagi, o kas toliau? Niekas neatsiliepė. Pasijaučiau nejaukiai. Staiga atsistojau, priėjau prie žibalinės lempos ir ją užpūčiau. Dingau aklinoje tamsoje, tik mažas šviesos ruoželis, lyg viltis, pro užuolaidų plyšį veržėsi vidun, o aidintis žigulių pypsėjimas man priminė, jog šiandienoje išaušo vakarinio piko metas. Sėdėjau tamsoje, iš virtuvės sklido monotoniškas šildytuvo kvėpavimo garsas, kaimynai žiūrėjo televizorių. Šame gyvenime nieko nevyksta. Bejėgiškumo jausmas augo krūtinėje lyg pikžaizdė, apkrėsta maru. Istorijos negimė manyje, mano pasaulyje, - aš nebuvau istorija. Tik įkyrus žigulių griausmas priminė, jog aš dar ne po žemėmis, nors mane kloja klampi tamsos masė. Atsidariau langą, pasijaučiau geriau. Popierius ir pieštukas gulėjo savo vietose, nebyliai, kaip ir kartoninės sienos, tikindamas, jog jis yra čia, niekur nedingęs, laukia mano prisilietimo ir tiki egzistuojančiomis istorijomis. Sakau tau, čia tuščia it Sacharoje. Žiūrėjau į pieštuką, tokį liūdną ir vienišą, bandydamas jį įtikinti, jog nieko nebus. Jis mane erzino, kaip ir aš jį, savo liūdnu buvimu, tarsi badydamas savo aštria smaige mano sąžinę, prašė paimti į rankas, ir rašyti, pasakyti jam ką nors. Jaučiau, jog man nebe daug liko. O galbūt jau ir nieko, tik tuščia galva, tylūs namai ir beprasmiški motinos skambučiai. Tik „žigulių“ garsai manęs neužmiršo, įkyriai skverbdamiesi į mano minčių teritorijas. Priėjau prie stalo. Perlaužiau pieštuką pusiau, lyg dvi istorijas, neparašytas ir neegzistuojančias. Dualus laikas, iki pamišimo, sustojęs, sustingęs, ėmė palėta kapsėti. Žiūrėjau į tai, ką padariau. Kairėje popieriaus lapo pusėje stovėjo stiklinė pieno. Kaip nebylus įrodymas į mane nuo stalo žvelgė popierinė tuštuma. Nuėjau į virtuvę. Pieno pakelis stovėjo vos kabindamas stalo atbrailą. Pripildžiau stiklinę pieno, grįžau prie stalo ir pastačiau ją iš dešinės pusės. Į abi rankas paėmiau perlaužto pieštuko puseles, palinkau ties tuščio popieriaus lapu ir ėmiau rašyti. Kaimynas įsijungė radiją, televizoriaus šnypštimas pamažu nutilo, lyg toldamas arba vis mažiau beegzistuodamas. Nupiešiu žigulį, maniau, būsiu pirmasis piešiantis rašytojas, tačiau po geros valandos balto popieriaus fone mačiau senovinės vazos ornamentą, stovėjusios ramiai, it senstelėjusi ponia, tiesiai man prieš akis. Dabar išgerk. Žiūrėjau į dvi stiklines pieno ir abejojau. Laukiau kažko, kas man pasakytų, patartų, kurią stiklinę pasirinkti, tačiau kambaryje viešpatavo tyla. Tik „žigulio“ garsai praplėšdavo lango griaučius ir įvirsdavo beprasmiškon erdvėn. Ir mažytis mažytis, lyg viltis, tiesus šviesos pluoštelis veržėsi vidun, guldamas po mano kambario kojomis ir primindamas, jog rytoj, poryt ir visuomet išaus nauja, beprasmiška diena. Ant stalo gulėjo tūkstančiais žodžių išmargintas popieriaus lapas, vis toks pat tuščias ir liūdnas. Vaza stovėjo stalo gilumoje dar ilgai, kuomet mano bute apsigyveno kiti. Nežinau, ar jie sekė savo mintis kaip aš, ar pastebėjo betikslį pasaulio erdvės poveikį ir keistą laiko dualumą, tačiau esu tikras, jog žigulių garsai tirštomis popietėmis vargina ir juos. O kurgi aš, mano siluetas ir istorija - jau niekas nežino. |
 2010 m. kovo 7 d. |
|
2010 m. sausio 12 d. 2009 m. lapkričio 26 d. 2009 m. liepos 17 d. |
Komentarai (0)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| Silentist |  JanisFocus |
||||
| einaras13 |  Let Me KnowRoisin Murphy Nuotaika legendarinei 2000s groovy elektropopinei muzikai |
||||
| malia |  Is It Any Wonder?Keane |
||||
| Sahja |  Poyavis moy suzhenniyAni Lorak |
||||
| Konditerijus |  ManijaJessica Shy |
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
Alvydas1
mėgsta
Weather Report dainą
Scarlet Woman
Alvydas1 pakomentavo GAUPA albumą Fyr
Alvydas1 mėgsta GAUPA albumą Fyr
einaras13 pakomentavo Ką aš galvoju, kai išeinu į lauką
Alvydas1 pakomentavo Ką aš galvoju, kai išeinu į lauką
Alvydas1 mėgsta Ką aš galvoju, kai išeinu į lauką
Alvydas1 mėgsta Janis
Alvydas1 pakomentavo Focus dainą Janis
Silentist mėgsta Lietuviška muzika dainą Myžau
4Blackberry mėgsta Ką aš galvoju, kai išeinu į lauką
Alvydas1 pakomentavo GAUPA albumą Fyr
Alvydas1 mėgsta GAUPA albumą Fyr
einaras13 pakomentavo Ką aš galvoju, kai išeinu į lauką
Alvydas1 pakomentavo Ką aš galvoju, kai išeinu į lauką
Alvydas1 mėgsta Ką aš galvoju, kai išeinu į lauką
Alvydas1 mėgsta Janis
Alvydas1 pakomentavo Focus dainą Janis
Silentist mėgsta Lietuviška muzika dainą Myžau
4Blackberry mėgsta Ką aš galvoju, kai išeinu į lauką
Pokalbių dėžutė
13:29 -
4Blackberry
Na ir šiaip iš jų man tik keli patinka ir naudojami buvo, o taip tai ir man užtenka klasikinių simbolių kombinacijų.
13:27 -
4Blackberry
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
12:42 -
einaras13
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais 
12:40 -
einaras13
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
12:39 -
einaras13
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
01:30 -
4Blackberry
Kaip ir va emoji aptarimas yra naudingas. Būtų įdomu sužinoti ir visų nuomonę apie juos, kad ir esamus, kas kokius mėgsta naudoti, arba kodėl nemėgsta.
01:28 -
4Blackberry
Ne jokia segregracija, tiesiog būtų chaosas jei ne iki galo funkcionuojantis būtų pas visus iš karto. Yra ką galima pokalbių dėžutėje pasakyt, ir yra ko ne. Manau, vis tiek maloniau žinoti, kad kažkas išvis daroma, negi ne? 
01:24 -
einaras13
Emoji mačiau. Honestly, jie atrodo labai whatever (bent jau tie, kuriuos tu panaudojai)... kaip ir tie mūsų žemiečių turimo redaktoriaus emoji.
01:23 -
einaras13
Segregacija kažkokia... )))))))))
Kadangi mes neturėtume žinot šios informacijos, tai gal geriau jam a.ž. rašyt negu pokalbių dėžutėje dėstyti problemas. Efektyviau tiesiog. Mes vis tiek nerelate'inam.
))))))))) Kadangi mes neturėtume žinot šios informacijos, tai gal geriau jam a.ž. rašyt negu pokalbių dėžutėje dėstyti problemas. Efektyviau tiesiog. Mes vis tiek nerelate'inam.
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 3
Neregistruotų vartotojų: 2352
Iš viso užsiregistravę: 73662
Naujausias narys: noeliadrak
Šiandien apsilankė: 75406