Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Ciklas
Ciklas
|
Aš sėdėjau paklusniai nusiteikęs ir žiūrėjau į vazos ornamentus. Prieš mano akis gulėjo tuščias popieriaus lapas ir pieštukas, nepriekaištingai nusmailinta galvute. Kairėje pastačiau stiklinę šviežio pieno. Pasirėmiau rankomis į skruostus ir ėmiau kalbėtis su savimi. Dabar išgerk. Kairiąją ranką patraukiau nuo veido ir ištiesiau stiklinės link. Nekankino troškulys, tačiau turėjau laimėti laiko pagalvoti, prieš imantis tolimesnių veiksmų. Ko žiūri tiesiai? Ten niekuomet neišvysi prasmingų dalykų. Eik prie lango, atsiremk į medinę staktą ir stebėk vakarėjančią gatvę. Padėjau ant stalo stiklinę ir pakilau. Pieštukas, pastumtas tuščio popieriaus lapo, suaimanavo ir pasirideno ties stalo kraštu. Žiūrėjau pro langą, vėliau jį pravėriau. Kambaryje pasklido minkštas benzino kvapas. Burzgiančiose mašinose sėdėjo pavargę vairuotojai, stipriai laikydami vairą tarp dviejų rankų ir žvelgdami tiesiai. Aš stovėjau nejudėdamas, lyg dekoruota sienos detalė, lyg akylus stebėtojas, laukiantis savo istorijos, kuri tikrai pasirodys, ir tuomet aš ją netikėtai pagrobsiu, įsigyvensiu ir niekuomet nepradingsiu. Tai beprasmiška. Tai ne šiandienai. Sėskis. Atsisėdau. Nejudėjau, laukiau tolimesnių nurodymų, tačiau įsiviešpatavo tyla. Nežinojau kaip elgtis, ką daryti ir ko norėti. Nudelbiau akis į popieriaus lapą. Jis vis buvo tuščias. - Nagi? Kambario erdvėje nuskambėjo mano balsas. - Nagi, o kas toliau? Niekas neatsiliepė. Pasijaučiau nejaukiai. Staiga atsistojau, priėjau prie žibalinės lempos ir ją užpūčiau. Dingau aklinoje tamsoje, tik mažas šviesos ruoželis, lyg viltis, pro užuolaidų plyšį veržėsi vidun, o aidintis žigulių pypsėjimas man priminė, jog šiandienoje išaušo vakarinio piko metas. Sėdėjau tamsoje, iš virtuvės sklido monotoniškas šildytuvo kvėpavimo garsas, kaimynai žiūrėjo televizorių. Šame gyvenime nieko nevyksta. Bejėgiškumo jausmas augo krūtinėje lyg pikžaizdė, apkrėsta maru. Istorijos negimė manyje, mano pasaulyje, - aš nebuvau istorija. Tik įkyrus žigulių griausmas priminė, jog aš dar ne po žemėmis, nors mane kloja klampi tamsos masė. Atsidariau langą, pasijaučiau geriau. Popierius ir pieštukas gulėjo savo vietose, nebyliai, kaip ir kartoninės sienos, tikindamas, jog jis yra čia, niekur nedingęs, laukia mano prisilietimo ir tiki egzistuojančiomis istorijomis. Sakau tau, čia tuščia it Sacharoje. Žiūrėjau į pieštuką, tokį liūdną ir vienišą, bandydamas jį įtikinti, jog nieko nebus. Jis mane erzino, kaip ir aš jį, savo liūdnu buvimu, tarsi badydamas savo aštria smaige mano sąžinę, prašė paimti į rankas, ir rašyti, pasakyti jam ką nors. Jaučiau, jog man nebe daug liko. O galbūt jau ir nieko, tik tuščia galva, tylūs namai ir beprasmiški motinos skambučiai. Tik „žigulių“ garsai manęs neužmiršo, įkyriai skverbdamiesi į mano minčių teritorijas. Priėjau prie stalo. Perlaužiau pieštuką pusiau, lyg dvi istorijas, neparašytas ir neegzistuojančias. Dualus laikas, iki pamišimo, sustojęs, sustingęs, ėmė palėta kapsėti. Žiūrėjau į tai, ką padariau. Kairėje popieriaus lapo pusėje stovėjo stiklinė pieno. Kaip nebylus įrodymas į mane nuo stalo žvelgė popierinė tuštuma. Nuėjau į virtuvę. Pieno pakelis stovėjo vos kabindamas stalo atbrailą. Pripildžiau stiklinę pieno, grįžau prie stalo ir pastačiau ją iš dešinės pusės. Į abi rankas paėmiau perlaužto pieštuko puseles, palinkau ties tuščio popieriaus lapu ir ėmiau rašyti. Kaimynas įsijungė radiją, televizoriaus šnypštimas pamažu nutilo, lyg toldamas arba vis mažiau beegzistuodamas. Nupiešiu žigulį, maniau, būsiu pirmasis piešiantis rašytojas, tačiau po geros valandos balto popieriaus fone mačiau senovinės vazos ornamentą, stovėjusios ramiai, it senstelėjusi ponia, tiesiai man prieš akis. Dabar išgerk. Žiūrėjau į dvi stiklines pieno ir abejojau. Laukiau kažko, kas man pasakytų, patartų, kurią stiklinę pasirinkti, tačiau kambaryje viešpatavo tyla. Tik „žigulio“ garsai praplėšdavo lango griaučius ir įvirsdavo beprasmiškon erdvėn. Ir mažytis mažytis, lyg viltis, tiesus šviesos pluoštelis veržėsi vidun, guldamas po mano kambario kojomis ir primindamas, jog rytoj, poryt ir visuomet išaus nauja, beprasmiška diena. Ant stalo gulėjo tūkstančiais žodžių išmargintas popieriaus lapas, vis toks pat tuščias ir liūdnas. Vaza stovėjo stalo gilumoje dar ilgai, kuomet mano bute apsigyveno kiti. Nežinau, ar jie sekė savo mintis kaip aš, ar pastebėjo betikslį pasaulio erdvės poveikį ir keistą laiko dualumą, tačiau esu tikras, jog žigulių garsai tirštomis popietėmis vargina ir juos. O kurgi aš, mano siluetas ir istorija - jau niekas nežino. |
 2010 m. kovo 7 d. |
|
2010 m. sausio 12 d. 2009 m. lapkričio 26 d. 2009 m. liepos 17 d. |
Komentarai (0)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
Alvydas1
mėgsta
Locked Club
Alvydas1 mėgsta Deftones dainą Locked Club
juozasp pakomentavo Rainbow dainą A Light in the Black
juozasp mėgsta Rainbow dainą A Light in the Black
DjVaids mėgsta Screen behind the mirror
juozasp pakomentavo Celtic Frost albumą To Mega Therion
einaras13 mėgsta I Drove All Night
einaras13 mėgsta Made of Stars (Izraelis, Eurovizija 2016)
juozasp pakomentavo Celtic Frost albumą To Mega Therion
juozasp mėgsta Celtic Frost albumą To Mega Therion
Alvydas1 mėgsta Deftones dainą Locked Club
juozasp pakomentavo Rainbow dainą A Light in the Black
juozasp mėgsta Rainbow dainą A Light in the Black
DjVaids mėgsta Screen behind the mirror
juozasp pakomentavo Celtic Frost albumą To Mega Therion
einaras13 mėgsta I Drove All Night
einaras13 mėgsta Made of Stars (Izraelis, Eurovizija 2016)
juozasp pakomentavo Celtic Frost albumą To Mega Therion
juozasp mėgsta Celtic Frost albumą To Mega Therion
Pokalbių dėžutė
00:45 -
einaras13
...remiksai, išlaikant autentišką aranžuotę, su tikslu kitaip perdėlioti tam tikrus muzikinius akcentus. Tokie remiksai man įdomūs ir jie jau dažnai įneša šiokių tokių teigiamų pokyčių.
00:44 -
einaras13
Aš irgi prisijungsiu prie to, kad man asmeniškai nauji remiksai dažnai mažai vertės prideda prie esamo kūrinio. Sunku man sugalvoti pavyzdį, kai kito atlikėjo remiksas man praturtino originalų kūrinį. Dažniausiai domina tik to paties atlikėjo inicijuoti..
22:29 -
Alvydas1
Aš irgi daugiau mažiau retrogradas. Šiaip ir Mush -up'ai man labiau panašu į legalizuotą piratavimą
20:52 -
Rutonė
... ir man nelabai „prilimpa“. Man tai jau nebe originalusis atlikėjas, o tas, kuris jį girdi ir miksuoja.
20:50 -
Rutonė
Geras klausimas. Mane tai privertė paklausyt originalių versijų. Galit mane vadint atsilupėle, paranoike ir dar kaip patinka, bet remiksai man visada bus „šiek tiek“ nebe atlikėjas (taikau visut visiems, nes miksas dažnai nuo originalo ŽIAURIAI skiriasi..
19:45 -
Alvydas1
Praeitą savaitę išleistas naujas D, Bowie EP. Mixai, remixsai... nežinau, ar tai kiek praturtina nusistovėjusią DB diskografiją?
23:53 -
Silentist
Ir isvis.. Genijus bus tas nestandartinio mastymo zmogus kuris isspres sia 10m. augancia, gilejancia, bet tildoma problema
21:38 -
Silentist
Atskirkim faktus nuo vaizduotes. Faktas#1: svetaines atmosfera itempta. Faktas#2: lankosi daugiamete neapykanta man jauciantys zmones. Vaizduote#1: vieni nariai susimoke su kitais. Vaizduote#2: esu sekamas Vaizduote#3: laukiama mano mirties. Kas tiesa
21:08 -
Silentist
Jei netikrumas yra geriausia ne kaltinti liga, valdzia ar ateivius visokius. Tad Einarai: ar esi pries mane susimokes; ar mane seki; ar pabrezdamas lauki mano mirties. Trys klausimai estafete. Jei bus lengviau bendraut man po to su musico nariais.
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 2
Neregistruotų vartotojų: 249
Iš viso užsiregistravę: 73699
Naujausias narys: letargijas
Šiandien apsilankė: 32544