Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Tranzu po Europą. 1 dalis.
Tranzu po Europą. 1 dalis.
|
Grįžau. Grįžome. Pagaliau...pagaliau? Patirti įspūdžiai sukasi galvoje ir niekaip nenori susigulėti. O ir ko norėti: dvi savaitės ir viena diena nuotykio, kuomet nežinai, ar šiandien bus nuostabiai sėkminga diena, ar teks sukti smegenis, ką daryti toliau. Bet apie viską nuosekliai. Nutranzuota: Į priekį: apie 2897 km. Atgal į namus: apie 3045 km. Iš viso: apie 5942 kilometrai. Supratau, jog: 1. Labai neblogai moku šnekėti angliškai; 2. Beveik visa Europa tiesiog nekenčia Rusijos; 3. Lenkija yra didelis didelis ir tamsus sklepas; 4. Yra stebuklingų žmonių šiame pasaulyje (tik jie kažkaip labiau dislokuojasi vakarų Europoje,o rečiausias jų tankis esti Polskoje); 5. Kuomet esi bėdoje ir svyla pačio šikna, galima padaryti bet ką, kad tik ją išgelbėtum; 6. Šveicarijos damos yra pritrenkiančio grožio; (  )7. Per kelionę pažinsi žmogų, koks jis yra iš tiesų; 8. Mėgstu saldumynus, jei nėra nieko kito valgomo; 9. Lietuviškas oras nėra pats prasčiausias; 10. Prancūziškos karvės labai nenoriai rodo savo šiknas; 11. Polskoje, kažkur tarp glūdumų yra Cookieland; 12. Draugą pažinsi nelaimėje; 13. Kartais visiškai nepažįstamu žmogumi galima pasitikėti labiau, nei artimiausiu draugu; 14. Ne visi turtingi žmonės yra užsispaudę snobai ir arogantiški asilai; 15. Kad ir kaip bebūtų keista, bet myliu Lietuvą; 16. Lenkijos policininkai gali prižadinti daug geriau, nei rytiniai gaidžiai; 17. Devyni metai mokykloje besimokant rusų kalbos nedavė jokių rezultatų; 18. Degustuoti prancūzišką vyną kartais pavojinga; 19. Juodaodžiai išties turi nemalonų specifinį kvapą; 20. Galima valstybių sienas kirsti ir nelegaliai ]  21. Daug sutapimų yra šiam pasaulyje; 22. Tualetų valytojos gali būti iki šleikštulio malonios ir padovanoti panešiotus kažkieno trūsikus; ( ??? ) ---------------------------------- Kaunas. Keturi žmogeliai, prisikimšę pilnas kuprines daiktų, nusprendžia išbandyti savo jėgas. Viena pana (Greta) serga visom ligom, kurias galima aptikti Lietuvoje, mano širdis nuglušusi, dar keli šiaip protiškai nesveiki...Žodžiu, kompanija rinktinė. Dar prieš kelionę suplyšo kuprinė, už kurią mokėta pakankamai nemažai ir buvo mąstyta, jog turėtų būti ne vienkartinė,o bent dvikartinė. Pasiskirstėme poromis: Aš su Greta, o Crawling su Virga. Nu ir piriot. Autostrada link Marijampolės. Mus su Greta paėmė pirmus. Jaunas vyras, vadovaujantis visai Marijampolės apskričiai sveikatos ir medicinos srityje. Palazdavojome Rūtą Lukoševičiūtę, lietuvišką silkę bei Mango bei labai draugiškai išsiskyrėme. Paleido mus kelis kilometrus už Marijampolės. Paėdę bei nusilengvinę dar lietuviškoje Marijos žemėje, patraukiame savo šiknas į autostradą.  Aš nebūčiau aš - vos tik pakeliau ranką ( stovėjome 2 - 5 minutes maždaug), sustojo pilvotas, barzdotas ir visaip kitaip duotas senis. Lietuviškai nė bum bum, angliškai taipogi, tik kranksi " panimajet pa rūski?" "nu net net, a ja čiut čiut pagavariū" ir visokias jam panašias nerišlias nesąmones skiedžiu. Gerai, kad Greta buvo stropesnė mokyklos suole, priėjo, suderino ir jau sėdėjome mašinoje. Važiavome iki Varšuvos, kur jis turėjo mus paleisti. Kadangi mūsų važnyčiotojas nesupranta lietuviškai, tai kodėl nepakalbėti apie jį ir truputį nepasityčioti taip draugiškai? Greta man sako "galėtų jis mums nupirkti ėsti", aš atsakau " ėsti, tai ėsti, bet man tai jis į alkoholiką šiek tiek panašus" ir t.t.t. Pagaliau privažiuojame sieną. Pinigų keitykla, į kurią užsuku ir aš, Gretai numetęs pasą ant sėdynės ir pasakęs, kad pasaugotų. Grįžtame. Įsėdame į mašiną. Važiuojame. Pradedu save grabalioti ir suprantu, kad paso nėra. Nei pas mane, nei ten, kur jį palikau. Vidinė isterija ir chaosas mašinoje, kol galiausiai pasas rastas, o mūsų važnyčiotojas pareiškė, kad truputį "diorgą pagavo". Vos pravažiavus sieną - mažytė staigmenėlė: pasirodo, vyriškis labai puikiai supranta lietuvių kalbą, tik ja nekalba... Taip ir nutirpo musų ausys bei suburokavo sužaliavo mūsų snukiai. Taip iki Varšuvos ir nebepratarėme beveik nė vieno žodžio bei atsisakėme susigėdę, kuomet jis mums siūlė kavos... Paleido prie pat Varšuvos. Truputį negerai, visgi daug kas važiuoja į miestą,o mes stovime prieš jį. Greta sutrizniuoja. Patrešia Polską Na, tranzuojame vėl. Turėjome tokią rožinę pripučiamą tranzavimo ranką, tad ko mes tik nedarėme, kad sustotų: 1. šokome polką su ragučiais; 2. Greta atliko keletą profesionalių špagatų bei šiaip akrobatinių triukų; 3. dainavome 4. riejomes ( čia į tranzavimo triukus neįeina, bet apturėjome tuo metu gana rimtą ginčą, kodėl aš rūkau (įsidėmėkiti, lauke) ir gadinu jai sveikatą.). 5. kontaktavome akimis su vairuotojais ir vairuotojomis bei bandėme juos paveikti psichologiškai; 6. Keikėmes ir vadinome visus šūdžiais, asilais, kad nepaima tokių gražių ir karštų lietuviškų kūnų į savo mašiną. Rezultatas: apie 25 minutės laukimo, kol sustojo senukas su dviem savo anūkėmis. Labai mieli žmonės. Patys prisikrovę apsčiai daiktų, paėmė ir mus su gigantiškomis kuprinėmis. Na, važiuojame pro Varšuvą. Mielas miestas, kuris šiek tiek primena Vilnių. Panižo man ranką. Pasirodo ant daiktų prilipo daugybė skruzdėlių ir vorų, matyt, daiktus buvome padėję ant skruzdėlyno. Prasidėjo mano krizenimas. Vorai pradėjo lipti diedukui ant vairo, anukėlei į plaukus, keletą beropojančių skruzdėlių ant sėdynių su Greta priplojome nepastebėtas... Išleido mus kitame Varšuvos gale tokiais pačiais šiltais veidais. Mieli žmonės, pašnekėjome su jais apie Lietuvą, pasirodo, anūkės ten atostogavo. Na, kągi, keliaujame toliau.Sulig kiekvienu vis nauju sutiktu lenku, nuomonė apie šį kraštą vis gerėjo. Po 10 minučių tranzavimo sustojo trisdešimtmetis lenkas. Puikiai mokantis anglų kalbą, net kurį laiką mąsčiau, ar jis nebus iš Anglijos. Pasiūlė savo sumuštinį, droviai atsakiau, jog esu sotus, nors skrandis grojo penktą maršą iš eilės. Pašnekėjome su juo apie Rusiją, apie tranzavimo privalumus bei trūkumus, nupirko keletą buteliukų Sprite ir, palinkėjęs geros kelionės, paleido mus netoli Poznano. Pradėjo gerokai temti, todėl nieko nelaukę su visais savo rakandais įsimetėme į vietinės reikšmės bomžų skylutę, kurioje pavyko sukontaktuoti lenkiškai - angliškai ir gauti vandens užsiplikyti bomžų sriuboms už 39 centus, arbatai bei vis siūlė ir siūlė, klausė, ar nereikia mums to karšto vandens. Priputę ir šiek tiek pailsėję, patraukėme toliau. Temo. Tačiau oras buvo skaidrus ir glotnus, taip lengvai lengvai priglundantis prie odos. Kaip dabar prisimenu...Mažas mažas Lenkijos miestukas, vakarėjantis dangus, o tolumose tarp miško medžių pasirodė raudonas ir baisiai didžiulis pilnaties veidas. Gretai pasidarė nejauku, pradėjo burbėti, kad neberūkyčiau, nes niekas mūsų neims ir pradėjo galvoti, verkšlenti, kur mes nakvosime. Ir jai visai nesvarbu, kad turime palapinę,o naktis mielai šilta, jai reikia stabilaus stogo virš galvos. Pradėjo kažką klejoti apie viešbutį arba kad nueitume pas tos bomžų parduotuvės kasininkę paprašyti priegobščio. Truputį apraminau. Tada dainavome "Nothing can ever come between us and the love of God..." "Nada te turbe..." ir taip toliau. Taize giesmės. Mintys, jog už kelių dienų vėl būsiu ten, kur mano širdis totaliai nurimsta, sukelia malonius šiurpuliukus. Du metai... Greta paprašo susikabinti už rankų, jog visi pagalvotų, kad mes pora, nes pradėjo pypinti pravažiuojančios mašinos bei visiškai sutemo. O aš tuomet tik stovėjau ir vis galvojau, galvojau, galvojau...Buvau toli... Prastovėjome bene 40 minučių. O ko norėti, juk naktis, konservatoriškieji lenkai galvoja, jog juos apvogsime, nužudysime, išprievartausime ir dar ką nors panašaus padarysime. Tolumoje pamačiau mašiną. Sakau Gretai "Gerai, šita mašina paskutinė. Jei ji nesustoja, tuomet einame ieškotis nakvynės". Ir ką jūs galvojate? Brūkšt pabrūkšt ir ta mašina sustoja. Lenkas, važiuojantis kelis šimtus kilometrų už Poznano. Puikiai šneka angliškai. Netgi geriau negu puikiai. Kadangi prie Poznano yra naujai pastatytas vienintelis greitkelis Polskoje, imame ieškoti įsukimo į jį. Lenkas susimaišo ir truputį kitur pasuka. Pasigirsta dešimt iš eiles "Kurve" bei saliutuojantis "Blet". Su Greta žvygaudami žvengiame iki ašarų, bei prasideda kalba apie nuostabiuosius rusiškus "palikimus" Lietuvai ir Lenkijai. Galiausiai pereiname prie Lietuvos istorijos tematikos. Ir pasidaro taip žiauriai žiauriai gėda, jog Lietuvos istoriją jis išmano geriau nei mes... ;X Kažkaip kuo toliau, tuo greičiau imame važiuoti. 140 km/h, 160 km/h, tada į rankas pasiima mūsų smulkujį žemėlapį bei pradeda jį nagrinėti,o lekiame jau 180 km/h greičiu. Kažkaip ne itin jauku pasidarė ir Greta užmetė "ar kartais nepavojinga važiuoti tokiu greičiu ir dar žiūrėti į žemėlapį...?". Lenkas nepasimetė ir pasakė "O nepavojinga tokiems jauniems žmonės tranzuoti ir dar tokius atstumus?" Nebeturėjome ką atsakyti Kalbėjome su juo tiek, kad net liežuvius skaudėjo. Įdomus žmogus, kažkuo primenantis žiurkėną ir bebrą viename. Staiga sustojome prie vieno viešbučio. Paprašė palaukti mašinoje. Mes iš karto jau supratome... Gavome viešbutyje vietą, skanius pusryčius ir plius gerą poilsio dozę. Gretos norai miegoti gerai ir patogiai išsipildė. Pirmos nakties dislokacija - prie pats Vokietijos sienos. Labai neblogai. Ryte atsikelus 7 valandą, supratome, kad keliauti toliau nepavyks - nežmoniškai lijo,o daiktų sušlapinti negalima jokiu būdu - viskas supelys net nepasiekus Prancūzijos. Atsisėdome bare, gavome nemokamos arbatos, suputome po bomžiakų sriubą (nu tos, vienkartinės, už 39 ct ) ir laukėme bene 3-4 valandas. Kuomet apstojo lyti, apsirengę ploščiais, gražūs ir sexualūs patraukėme į gatvę.        Manėme, kad šlapių ir tokių apgailėtinų niekas neims. Klydome - vokiečiams ir tokie patinka Sustojo vyriškis, nekalbantis nei angliškai, nei rusiškai, net LIETUVIŠKAI nesupranta, čia jau viršūnė Na, tai mes angliškai paburbuliavome, jis vokiškai ir kažkaip susikontaktavome. Pasakė, jog važiuoja į Frankfurtą. Mes iš laimės vos nemyžtelėjome į kelnes, nes Frankfuras - bene 600 km nuo vietos, kur tuo metu buvome ir ji labai patogiai mūsų numylėtos Prancūzijos link. Susivokėme, jog Vokietijoje esti 2 Frankfurtai tik kai jis sustojo ir gražia forma mums pasiūlė nešdintis iš jo mašinos. Pradėjo lynoti. O mes greitkelyje vos vos už Lenkijos sienos ir prie pat Frankfurt ODER. Apsiuostinėję vėl iškėlėme savo žavias rankas mašinų stabdymui ir veiduose įtaisėme amerikietiškas, tokias netikras šypsenas, tipo, "mums taip smagu tranzuoti, kad net papai auga" Iki to laiko nežinojome dviejų dalykų: 1. Greitkeliuose tranzuoti draudžiama; 2. Vokietijos policija - tai ne Lietuvos, dirba tobulai gerai. Na ir ką, prisistatė tokie švainiški (kiauliški) vokiečiai - policajai from Cobra 11 ir pradėjo mums akis drąskyti, kad čia tranzuoti negalima, bei parodė kitą vietą, kurioje galima. Nuėjome ten, kur liepė. Po kelių minučių prisistato kiti švainės ir pradeda aiškinti, kad čia negalima tranzuoti bei nurodo dar kitą vietą, tokią pusgatvę, kur net mašinos nevažiuoja. Einame ten. Stovime surūgusiais veidais bene pusę valandos. Niekas neima. Gretai pasakiau, kad man dzin ir grįžtame į vietą, kurioje stovėjome ankščiau. Nuėjome. Pravažiavo dar bene 3 kartus policija, bet mes apsimetėme sustoję pavalgyti-pasikrapštyti ausų-pasidulkinti-pakrapštyti kuprinių ir panašiai. Netrukus sustojo "kažkas", kas nuvežė mus prie pas Berlyno. Nu tikras asilas, visai į kitą vietą, nei mums reikėjo, todėl strigome. Labai strigome. Kas keliavo į Berlyną, žino, jog aplink jį yra milžiniškas greitkelių žiedas, iš kurio pėčiomis išsikapstyti neįmanoma. Bandėme laimę tranzuoti greitkelyje, buvo sustoję senstelėję hipiai, bet ne į tą pusę važiavo. Mano kelionės palydovė iškeliavo atlaisvinti pūslę, o aš likau vienas gatvėje. Žinoma, prisistato policija. Bandau traukti 2 kuprines ir dar daugybę daiktų iš karto nuo greitkelio, bet man ne itin pavyksta ir pradedu pats iš savęs kartu su policininkais tyčiotis. O kas man daugiau beliko, bent jau su tom švainėm net bičiuliškai susibendravome . Vėliau Greta įtampą bando mažinti išsikraudama ant manęs. Neiškentęs pasiunčiu ją "tolyn". Visą kelionę ėdė ir neišlaikiau. Vaikštome pirmyn - atgal ir nerandame nė menkiausios vietos, kur galėtume bandyti tranzuoti. Varlė keliauninkė, vardu Greta, pradeda ašaroti, bene jau 3 kokį kartą per kelionę. Guodžiu. Kažkaip gaila pasidarė, o juk moterys visą laiką labai išgyvena tokius dalykus. Nurimsta. Netikėtai, net nestabdyta sustoja moteriškė (spėju todėl, jog jaunystėje, kaip pati sakė, daug tranzuodavo ir dėl to mus supranta) bei nuveža bemaž 30 km visai ne į ten, kur jai reikia, kad mus būtų patogu tranzuoti. Degalinėje. Joje užkandame tragiškų free bulvyčių už 3.20euro, apgailėtinai mažą porciją. Greta vėl apsiverkia ir burba. Vėl guodžiu mintyse galvodamas, jog galėjau keliauti vienas.Susikrovę šmutkes išeiname iš degalinės. Dar nespėjus nueiti nei padorių 5 žingsnių, sustoja vyras. Vokietis, 37 metų, dirbantis šokių vadovu. Dar niekada gyvenime nebuvau sutikęs žmogaus, kurio akys būtų tokios kupinos gerumo. Greta atsisėdo mašinos gale,o mes, beklausydami nerealaus prancūzų folko šnekėjome. Sužinojau, jog važiuoja iš Berlyno, kuriame vyko jo šokių grupės pasirodymas. Prasitarė, jog jis kiekvieną kartą, važiuodamas iš Berlyno namo, užsuka į kiekvieną degalinę ir žiūri, ar nėra tranzuotojų, kuriuos reikėtų pavežti...Paskui užeina kalbos apie muilo operas ir mes gerai prisižvengėme. Važiuojant pro "Marvelės" tipo pastatus ir pasipylus "nuostabiems" kvapams, galvojau, kad tai ir bus mano mirties vieta. Tokį dvoką retai pajusi. Po to prasidėjo vėjo elektrinių laukai. Dešimtys, šimtai vėjo malūnų.... Jaučiu jiems silpnybę, todėl nuolat juos fotografavau.            Netoli Leipcigo šis nuostabus žmogus mus paleido. Iš kišenės išsitraukė 30 eurų ir primygtinai prašė juos paimti, nes mums pravers kelionėje, tačiau kategoriškai atsisakėme, nes tiesiog negalėjau paimti. Tik ne iš tokio žmogaus. Kad jūs būtumėte pamatę, kaip jis susinepatogino, kad per mažai pasiūlė... Po to galvojome, jog reikėjo paimti, nes taip Vokietijoje priimta,o atsisakę, mes, galima sakyti, įžeidėme žmogų   Kągi, keliaujame toliau. Vos tik iškeliame ranką, sustoja... lenkas. Važiuoja į Stuttgartą pas savo seserį, todėl su juo pasistūmėjome dar bemaž 500 kilometrų į priekį. Apstulbino tai, jog žmogus atrodo kaip 23 metų jaunuolis, nors jau sukakoję 36 metai. Stebėjomės dėl to pusę kelio. Važiavome 9 kilometrų ilgumo tuneliais po kalnais Bavarijos žemėje,       kalbėjome apie Lenkijos bei Lietuvos poetus, rašytojus, apie armiją bei savų šalių greitakalbes. Jam ypač patiko manoji "šešios žasys su šešiais žąsyčiais", kuomet juokėsi iki ašarų, bei pasakė lenkišką atitikmenį, kuris buvo ne ką mažiau juokingas  Žodžiu, Greta gale miegojo,o mes šnekėjome.Pradėjo temti. Kokie nuostabūs vaizdai, kurių neperteiks net geriausias fotoaparatas, vien žmogaus akis gali "sugerti" visą įspūdingumą. Bevakarėjantys dangaus skliautai, saulės žaros, tingiai pliupsintys lietaus lašai ant stiklo ir didelis greitis iriantis primyn. Užplūsta šiluma, kuri liko manyje dar geras kelias valandas.     Deja, tačiau apie pusę 12 vakare teko atsisveikinti su žmogumi ir keliauti savais keliais. Sunkiausia ir nemaloniausia būna tuomet, kai sutinki žmogų, tikrą žmogų, ir žinai, jog po šios trumputės gyvenimo akimirkos tu jo greičiausiai nebepamatysi... Su Greta nusprendėme apsistoti šioje degalinėje nakčiai, bet bandyti tranzuoti, gal visgi kas paims? Baisiai nustebome, kuomet išvydome kitą tranzuotojų porelę. Vaikinukas, atrodantis grynai kaip Jėzus Kristus ir panelė. Mieli žmonės. Izraeliečiai. Situacija susiklostė taip, jog tiek jie, tiek mes turėjome nakvoti degalinėje. Pardavėjas leido mums įsikurti už lentynų, tai kaip karaliai prisipūtėme čiužinius, atsisėdome keturiese ir šnekėjomės. Iš tiesų labai įdomu apie tokius dalykus, kap pavyzdžiui Libano ir Izraelio karas sužinoti daugiau iš tų žmonių, kurie ten gyvena ir realiai mato, kas vyksta. Baisiausia tai, jog šitie du sutikti žmonės visiškai nepalaikė savo šaliies, Izraelio, nes pasak jų, jųjų šalis padarė daug klaidų ir nėra teisi. Liūdna... Vėliau pokalbiai pakrypo liksmesnėmis temomis. Klausėmės izraelietiškos muzikos, kuri mums nepaliko jokio įspūdžio. Davėme paklausyti Linoja - Poeta, Linoja - su almančiu pasauliu bei Rasa ir Jonas - Teka saulė. Jie liko sužavėti. Ypač jiems patiko Linoja. Labai gyrė vokalą bei melodiją, todėl užsirašė grupės pavadinimą. Viduje jautėmės lyg ereliai Visą naktį lijo. Visą rytą labai smarkiai lijo, todėl niekaip negalėjome keliauti tolyn. Sėdėjome degalinėje su skirtingomis mintimis galvoje. Greta - kaip išlieti susikaupusią įtampą (aišku, jog ant manęs), o aš - "kaip man gera būti čia, kur esu. Juk aš laimingas, galėdamas tiek patirti...". Galiausiai teko priimti sprendimą, jog, nepaisant lietaus, reikia keliauti toliau. Taip ir padarėme. Vos palaukėme penketą minučių, sustojo afroeuropietis. Taaaiipp.... juodaodžiai turi specifinį kvapą, dėl to visą kelionę su šitu jaunu vyruku teko kankintis. Tiesiog rietė nosį. Juokingiausia tai, jog pavažiavus vos 5 minučių ne tik kad nustojo lyti, bet ir taip užspigino saulė, kad tiesiog pasidarė nesveikai karšta. Buvome su Greta be proto pavargę po bemiegės nakties, dėl to karts nuo karto nulūždavome. Netrukus sužinojome du dalykus: 1. jog jis keliauja į Šveicariją, į kurią mums jokiu būdu nesinorėjo užsukti, ypač dėl to, kad Greta turėjo tik asmens tapatybės kortelę, kuri galioja tik Europos Sąjungos šalyse, tad Šveicarija Gretos pas save neįsileis; 2. Jog jis nė velnio nežino kelio; 3. Jog jis taipogi neturi paso, tad teks Šveicarijos sieną kirsti nelegaliai. So...Sugaišę gerą pusdienį važinėdami šimtus kilometrų ne į ten, kur reikia, galiausiai atsidūrėme prie Šveicarijos sienos. Prie vadinamosios Bodenso jūros. Kėlėmės su keltu, ir, ačiū Dievui, niekas netikrino.    Taigi. persikėlę į Konstanzą, pamatėme tokią grožybę, kad daugiau nei dešimt minučių visi trys juokėmės iki ašarų: pagyvenęs vyras - dviratininkas su triko, savo pautus taip suspaudęs, kad šiknos rave atsidūrę visi trūsikai. Grožėkitės   Kągi.... Nuvežė mus, nežinodamas miesto, į vietą, kur "galėsime" tranzuoti. Nė velnio mes ten nieko negalėjome. Pavaikščiojome bene 8 kilometrus ne į tą pusę kol galiausiai apsistojome toje pačioje degalinėje, kurioje mus ir paliko Nugi smagu, nesiginčiju. Dar plius kelionės palydovės nuolatiniai burbėjimai. Galvojau išprotėsiu. Tą vakarą bene du kartus gėriau vaistus nuo širdies Ne, ne dėl kelionės (dabar čia turėtų gautis ironiškai,o jei nesigavo, tai žinokite, kad čia ironija ), o dėl mano mylimiausiosios Gretutės. Kad nebumbėtų, eidavau lietui lyjant ir baisingai šaltam orui estint į lauką rūkyti. Vėliau prasidėjo pareiškimai, jog viskas, ji nebegali tęsti kelionės, nes jos sveikata bloga (36, 8 temperatūros. Taip taip, skaičiukai gerai parašyti ). Neilgai trukus į mūsų malonų pokalbį įsiterpė vyriškis. Man psirodė labai neaiškus ir įtartinas. Greta su juo pradėjo šnekėti rusiškai ir jis pasakė, jog gali pabandyti mums gauti labai pigiai viešbutyje kambarį, kad nusipraustume ir žmoniškai pailsėtume, tačiau pastangos mums padėti šiuo atveju buvo bevaisės - neprisiskambino. O man tai kėlė įtarimą. Tačiau kai šis žmogus mums padavė į rankas savo mašinos raktelius, pripirko valgyti nežmoniškai daug ir pasakė, kad eitume į jo mašiną, išsitiestume sėdynes ir bent kiek išsimiegotume, visi įtarimai dingo. Mano protas nesuvokė. Žmogus duoda savo mašinos raktelius NEPAŽĮSTAMIEMS žmonėms ir prašo, kad ryte paliktų neužrakintą mašiną, kai jau būsime pailsėję? Na, trumpai sakant, buvome apžavėti.Išsimiegojome labai puikiai, kaip lux'o kambaryje. Vėl monotoniškai lijo lietus, todėl iš mašinos išsikraustėme jau bene 9 valandą ryto. Nuėjome į tą pačią degalinę, suvalgėme mums nupirktus pusryčius ir Greta vėl supsichavo. Ji juk nebegali tęsti kelionės. Jai per sunku, nors atvirai sakant aš jokių sunkumų iki tol nepastebėjau. Keista. Reikėjo paėjėti kelis kilometrus keliu ir būtume atsidūrę vietoje, kur galėtume tranzuoti, tačiau jai tai pasirodė per sudėtingas uždavinys. Ėmė desperatiškai ieškoti telefono, kad galėtų paskambinti tėvams. Prie baro sėdėjo labai miela senučiukė su berete ir rūkė, gerdama rytinę kavą. Pasakiau Gretai, jog jei labai nori, tegu jos paprašo, kad duotų paskambinti. Bene pusę valandos jos bandė išsiaiškinti, kaip paskambinti į Lietuvą, tačiau, dėkui Dievui, joms nepavyko. Susikrovėme savo šlamštą ir pajudėjome iš degalinės. Šita senučiukė mus prisivijo ir pasiūlė mus nuvežti į stotį. Viena iš jų nedirbo, visgi buvo sekmadienis. Tuomet vežė į kitą. Nuėjome prie kasų tiesiog paklausti šio bei to ir ji.... nupirko bilietus per visą Šveicariją į Ženevą, kurie kainavo daugiau nei 400 litų...  Mes buvome apstulbinti. Taipogi nupirko ir metro bilietus į stotį, tiesiog maloniai besišypsodama ir pasakiusi "Aš galiu sau tai leisti"... Prieš lipant į metro apsikabinome ir atsisveikinome. Belipant mums į peroną, senučiukė ėmė ašaroti ir palinkėjo mums laimingo kelio. Tai buvo taip miela ir neįtikėtina, jog net dabar prisiminus suspaudžia širdį. Užsirašėme jos adresą, bei prižadėjome atsiųsti atviruką. Dar spėjome sušnekėti, kad gal tai ne paskutinis kartas, kai mes matomės.... Kelionė Šveicarijos greituoju traukiniu buvo niūri. Lietus pylė kaip iš kibiro, ausyse skambėjo melancholiška muzika,o debesys plaukė dangumi tiesiog kabindami traukinio stogą. Niūrioji Šveicarija...          Neminėsiu dabar Gretos, kuri mane apkrovė daiktais, o pati išsitiesė pamiegoti, kas kelias minutes zirzdama, kaip jai nepatogu, nors tai jau manęs nė kiek nebejaudino. Per kelionę verkė bemaž 20 kartų, vėliau net ir ašaros manęs ėmė nebejaudinti. Nebeliko pagarbos tam žmogui, kuris atsiprašo, kad mane įžeidinėjo, kad blogai elgėsi,o po kiek laiko vėl taip elgiasi. Kitą kartą taip keliaudamas labai akylai rinksiuosi kelionės partnerį. Pasiekėme Ženevą. Gražus miestas. Stotis milžiniško dydžio. Ir vėl Greta. Ji negalinti tęsti kelionės. Ilgai su ja nesimaklinau, tiesiai šviesiai pasakiau: jeigu sumoki už abu traukinių bilietus, tuomet važiuoju. Ji net neabejojusi taip ir padarė. Na, sumokėjo beveik 60 frankų,o kas man. Kitam žmogui nebūčiau leidęs už save mokėti, bet jai... Kito traukinio teko laukti daugiau nei 2 valandas. Pavalgėme, pašnekėjome, kiek tai buvo įmanoma be ironijos ir nuoširdumo. Likus 15 min iki traukinio išvykimo pajudėjome. Rupūže taukuota, kitą kartą jau aš žinosiu, kad reikia nežinomoje vietoje subines nuo kėdžių kelti gerokai anksčiau. Neradome kur eiti, neradome tako, nesusigaudėme skaičiukuose,o laikas bėgo. Likus kelioms minutėms šiaip ne taip radome bent jau kryptį, į kur bėgti. Greta buvo totalioje isterijoje, aš ją purčiau ir rėkiau, jog apsiramintų. Ji nusprendė, kad netinkamu keliu bėgam,o aš buvau įsitikinęs, kad teisingu. Bent kartą manęs paklausė. Atsidūrę reikiamoje vietoje pamatėme, jog jokio traukinio nebėra. Nustėrau. Tačiau ramino daugybė žmonių. Vienas vaikinukas nuramino "traukinys vėluos 10 minučių"... Jau besėdint traukinyje, jaučiau Prancūzijos kvapą. Saulės nualintų laukų, vynuogienojų vaizdus, baltąsias Taize karves, tingiai berupšnojančias žolę... Ankstesnių apsilankymų Prancūzijoje vaizdai pynėsi vaizduotėje, atgamindami vis daugiau ir daugiau nuostabių akimirkų, patirtų ten. Traukinys maloniai yrėsi į priekį, pro langą skverbėsi vis daugiau šiltų saulės spindulių, kol pajutau vidinę ramybę.... Atsibudau po valandos. Skaidriai skaidrai viską mačiau. Prancūzija buvo visa paskendusi saulėje, tarsi atskiras kraštas, atribotas nuo likusios Europos juodų, tirštų debesų pluošto. Iki kelionės tikslo buvo belikę 50 kilometrų. Išlipus iš traukinio, skyrė permatoma 30 kilometrų juosta. Tikslas čia pat. Jausmas viduje toks, lyg iš džiaugsmo plyš krūtinė ir visa laimė pasklis ore. Macon'as svetingas tranzuotojams visuomet, kaip ir visa Prancūzija. Ilgai vežėjų ieškoti neteko - jie patys atsirado. Važiuojant vis artyn šypsena lūpose vis platėjo ir platėjo. Greta nebyliai, su laime akyse verkė. Tuomet aš ją supratau. Nes žinau tą jausmą. Jai tai ketvirtas kartas, man - trečias. Ta vieta mus traukia kaip magnetas ir pilnatvės dovanoja tiek, kad užtenka visiems metams... Kuomet siauručiu keliuku ėmėme ropštis į kalną, kurio viršūnėje buvo mūsų kelionės tikslas, po trumpučio, kelis kilometrus lydėjusio lietaus, visą kalvą apgaubė besileidžiančios saulės akys...  tęsinys rytoj |
 2006 m. rugpjūčio 27 d. |
|
2010 m. kovo 7 d. 2010 m. sausio 12 d. 2009 m. lapkričio 26 d. |
Komentarai (30)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| DjVaids |  Release MeAgnes Carlsson |
||||
| einaras13 |  StrongerKanye West Turbūt vienas geriausių gero samplinimo pavyzdžių - sample\'as duoda tik atspirties tašką, bet virš jo einančios melodinės ir vokalinės idėjos yra šviežios ir įdomios |
||||
| malia |  Sweet but PsychoAva Max |
||||
| Konditerijus |  Before We DisappearChris Cornell |
||||
| PLIKASS |  Trumpets (Never be the Same Again)Flipsyde |
||||
| Silentist |  First of MayTony Hadley Bee gees dainos koveris |
||||
| Alvydas1 |  Bring Me the Head of RomanezRome |
||||
| Sahja |  Novyj god zhdjotVera Brezhneva |
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
Silentist
dalyvavo
Al Di Meola | Acoustic Trio
Silentist sukūrė naują dienoraštį Al Di Meola - Topaz
Konditerijus mėgsta Filter dainą Hey Man, Nice Shot
Konditerijus mėgsta Deftones dainą Xerces
Silentist pakomentavo Suaugusieji ir garsi muzika
Alvydas1 mėgsta Van Halen dainą Beats Workin'
malia mėgsta In Da Club
malia mėgsta America Is Not the World
einaras13 mėgsta Kanye West dainą Flashing Lights
einaras13 mėgsta 50 Cent dainą In Da Club
Silentist sukūrė naują dienoraštį Al Di Meola - Topaz
Konditerijus mėgsta Filter dainą Hey Man, Nice Shot
Konditerijus mėgsta Deftones dainą Xerces
Silentist pakomentavo Suaugusieji ir garsi muzika
Alvydas1 mėgsta Van Halen dainą Beats Workin'
malia mėgsta In Da Club
malia mėgsta America Is Not the World
einaras13 mėgsta Kanye West dainą Flashing Lights
einaras13 mėgsta 50 Cent dainą In Da Club
Pokalbių dėžutė
13:06 -
Silentist
Papa was a Rolling Stone,
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
09:20 -
Silentist
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 3
Neregistruotų vartotojų: 274
Iš viso užsiregistravę: 73575
Naujausias narys: romagetty
Šiandien apsilankė: 134655
2006 m. rugsėjo 2 d. 03:45:36
Linoja.
2006 m. rugpjūčio 28 d. 23:26:20
____________________
I never apologize. I'm sorry, but that's just the way I am.
2006 m. rugpjūčio 28 d. 21:17:59
____________________
rather be a bandit than a lover
2006 m. rugpjūčio 28 d. 19:05:22
Dar laukiu ir tesinio, kuriame egzistuosiu ir as..
____________________
Paveikslėlis gali būti sumažintas, tačiau jis išlieka autoriaus nuosavybė, kuri yra saugoma įstatymų! Nuotraukoje piešinys, daiktas arba gyvūnas.
2006 m. rugpjūčio 28 d. 16:39:50
____________________
<knock the wold> <mano nickas BUKAS!!!>
2006 m. rugpjūčio 28 d. 00:08:03
____________________
<knock the wold> <mano nickas BUKAS!!!>
2006 m. rugpjūčio 27 d. 23:56:16
____________________
Just because I flirt doesn't mean I'm interested.
2006 m. rugpjūčio 27 d. 23:12:23
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:55:46
____________________
Triokšt
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:55:05
HEh, o dėl to dviratininko.. :> tej, jei ką, in real ten viskas yra taip, kad toj jo aprangoj ar kur ten, yra plastmasinė šikna, kad nuo siauros dviračio sėdynės neskaudėtų..:> nors jo, atrodo juokingai
____________________
= nemiegu.
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:55:01
Suckmykiss, žinok tikrai neliko pagarbos. Rytoj suprasi kodėl, jei iš šiandieninio pasakojimo nesupratai kodėl. Tiesiog... aš iš Lietuvos važiavau, nes man reikėjo, mirtinai reikėjo psichologinės ramybės. Buvo prašyta įvairiais būdais, tačiau iki jos tai nenuėjo. Na, bet čia ne pagrindinė kelionės tema, o ir baigiu jau tai pamiršti
Dėl gerų žmonių tu teisi - kartais net galvoje nesutelpa "kodėl? Už ką jie man tokie geri?" ir imi net įtartinai žiūrėti į tai, ką duoda ar ką kalba, galvodamas, kad jie siekia kažkokios naudos. Ech, mes dar esame bailūs rytų Europos, Rusijos išvarginti kiškiai, netikintys kitais žmonėmis ir niekuo nesidalinantys tarpusavyje visuotinio žmoniškumo vardan.
Taze buvome 1 savaitę. Rytoj aprašysiu viską, kas vyko būnant tenais.
____________________
Pykšt pokšt visi pautai į šalis ;X
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:50:43
O šiaip smagu,kad viskas gerai baigėsi. Labai laukiu nuotraukų ir pasakojimo apie Prancūziją, nes lydausi dėl šios šalies
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:43:10
gerai sakai - žmogų pažinsi nelaimėje. aš būčiau išprotėjusi su bambekliu, ir visokiu kitokiu surūgėliu. tau respectas. bet negi iš tos kelionės neliko net pagarbos draugei??
o kad pasauly dar yra nuostabių žmonių - faktas. jie yra, nuoširdūs ir nelinkintys niekam blogo. gerai, kad tu jų sutikai užtektinai ;}
;>o kiek laiko buvot dar Taizeje?
____________________
sugriauk ribą tarp gamintojo ir vartotojo
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:43:09
____________________
Gyvenk ir vemk. Net ir tada, kai norisi mirti. Gal rytoj jausies geriau.
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:42:23
____________________
Gyvenk ir vemk. Net ir tada, kai norisi mirti. Gal rytoj jausies geriau.
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:42:03
____________________
... ** . . niekam čia tavo nuomonė neįdomi..
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:42:00
____________________
Pykšt pokšt visi pautai į šalis ;X
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:38:25
o jei greta perskaitys sita daira?
____________________
... ** . . niekam čia tavo nuomonė neįdomi..
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:36:17
O kalbant apie rytus, kas mane pažadina kartais gali likti nebegyvas. Nekenčiu, kai man neduoda miegoti. Dabar perskaičiau ką parašiau ir pasirodo, jog daug ką praleidau. Šūdas. Vis ta mano leisgyvė atmintis.
ps - viliuosi, jog rugsėji susimatysime kokiam nors 37 autobuse
NataliLT, galėsiu duoti keletą patarimų, manau, jie tikrai praverstų. Nes šokant užrištomis akimis į bedugnę galima labai nudegti (galėsi ryt paskaityti, kaip).
Suckmykiss, tai jau tikrai esi šaunuolė. O kad aš rusiškai nešneku, pasirodo, nėra jau taip gerai. Reikėjo vaikystėje ne tik keksmažodžius mokintis...
____________________
Pykšt pokšt visi pautai į šalis ;X
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:25:45
sakyčiau kad aš maladiec, nes perskaičiau daugiau nei pusę
ech
____________________
sugriauk ribą tarp gamintojo ir vartotojo
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:24:21
____________________
Triokšt
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:22:30
paskaiciusi dar labaiu uznorejau
lauksiu tesinio.
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:19:27
____________________
Viskas yra laikina..
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:17:45
Ciut nepamirsau pasakyti - geris
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:15:30
O tiesa, žmogų visada pažinsi su juo permiegojęs. (vaje kaip nuskambėjo) ('Yra žinoma, kad dievas pirma sukūrė žvėrį, o paskui perdarė jį žmogų. Todėl jūs ryte ir esate pikti kaip žvėrys, kol jumyse nubunda žmogus'.) Apmaudu, kad kitas žmogus tau taip kelionę sugadino .. Bet bendrai, tai man tik paskaičius taip smagu ir šilta pasidarė, kaip ten buvus. Smagu dėl tavęs. : ]
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:13:04
keturkampas_nulis, tai jau tikrai, paskui dar lieki kokiuose laukuose už 2000 km nuo namų stovėti vien dėl to, kad nesupranti rusų kalbos...
amicable, fotografijos labai prastos. Darytos daugiausiai važiuojant mašina arba traukiniu. Rytoj ir paryt bus geresnės.
samsung, su tais mano knygų rašymais tai prakeikimas - niekad pabaigos nesukurpiu, nes vis yra ir yra ką rašyti
____________________
Pykšt pokšt visi pautai į šalis ;X
2006 m. rugpjūčio 27 d. 22:05:52
2006 m. rugpjūčio 27 d. 21:49:43
____________________
I know I can be what I wanna be, if I work hard at it, I'll be where i wanna be.
2006 m. rugpjūčio 27 d. 21:24:14
____________________
Jei aš neskraidyčiau, būčiau tiesiog paprasta kiaulė.
2006 m. rugpjūčio 27 d. 21:11:58
Noreciau kadanors as ir taip...
____________________
Kai pirštas rodo į dangų, tik kvailys žiūri į pirštą.