
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Jis augo paprastoje paprastos Afrikos juodaodžių šeimoje. Na tiesa pasakius iš šalies jie neatrodė paprasti, nes Santas (toks mūsų herojaus vardas) buvo akivaizdus baltaodis. Berniukas dažnai klausdavo mamos kodėl jis kitoks, tačiau mama puolusi į ašaras pradėdavo dusti. Todėl Santas stengėsi neskaudinti jos. Tėvas berniuką mokė medžioklės ir kitų šeimai naudingų darbų, tačiau Santą visada žavėjo parfumerija. Jis valandų valandas praleisdavo savo raudoname kambaryje priešais veidrodį ir trindavo svogūnų sultimis savo žilus plaukus. Kartą sulaukęs 10 metų ir gavęs 15ct, gimtadienio proga pasidovanojo sau kažkokį drėkinamąjį kremą „Made in China“. Gaila, bet tas kremas ne tiek drėkino kiek augino...augino vešlius, žilus plaukus. Taip būdamas 10 metų Santas pradėjo skusti barzdą. Deja toji barzda buvo tokia vešli, kad net jokia mečetė nepraskindavo kelio iki odos. Nuo tada berniukas nebesiskuto barzdos (tuomet buvo praėjusios 14 dienų po 10-ojo gimtadienio). Patyčių dėl ankstyvaus brendimo Santas susilaukdavo ir mokykloje. Juodieji vaikai kurie neturėjo tendencijos vešliai želdinti savo kūną, engė vargšelį berniuką. Metęs mokyklą Santas patraukė šiaurėn. Ėjo ilgai ilgai ilgai ilgai...praėjo pusė Europos...Norėjo apsistoti mažoje valstybėje pavadinimu – Lietuva. Tikriausiai todėl, kad čigonų taborai jam labiausiai priminė namus. Tačiau dideli mokesčiai ir agresyvus, dryželius mėgstantys piliečiai sąlygojo Santo kelionę tolyn į šiaurę. Bekeliaudamas berniukas (kuris per tą laiką jau tapo vyru) užklydo į Rusiją. Ten jį išvydę žmonės priėmė svetingai į savo namus, penėjo ir vis kreipdavosi „O, Josifai...o Stalinai“. Santui nerūpėjo kaip ji vadina...svarbiausia, kad valgyt duoda. Užsiauginęs nemenką pilvuką ir nuskutęs keletą avių, kurių kailį nudažė savo mėgstama raudona spalva, pasisiuvo paltą ir traukė toliau. Traukė kol antsvoris nedatraukė. Krito Santas į didžiausia pusnį ir prarado sąmonę. Neilgam...pabudo kai pajuto, kad kažinkas rupšnoja jo barzdą ir į akis spigina raudona šviesa. Prasiblaivęs prieš save išvydo elnią...elnią raudona nosimi...Pamilo Santas elnią. Pasistatė trobelę, priėmė kartu gyventi dar keletą elnių... Kas ryt Rudolfas (elnias su raudona nosim) eidavo medžioti....Tačiau pabodo Santui sedėti be darbo ir dar išlaikomam elnio. Atradęs po lova dėžę skutimosi peiliukų ir įkinkęs elnius į roges jis pasileido klajot po pasaulį ir dalint geriems, likimo nuskriaustiems vaikams tuos peiliukus. Dėl savo antsvorio problemos Santas galėjo klajonėms paskirti tik keletą dienų per metus. Likusias ilsindavo savo silpną, lašiniais apaugusią širdutę. Po kiek laiko skutimosi peiliukai baigėsi. Santas iš savo nedarbingumo pašalpos pirko pigias, bet mielas dovanas. Taip...jis buvo paprastas...jis buvo...Kalėdų Senelis... |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. spalio 28 d. 12:01:46
2006 m. spalio 28 d. 12:01:02
Kiaulienosishpjova, ishsaugok shita, ateity tau pravers.
Kokioje srityje tai man galetu praversti?
2006 m. spalio 28 d. 10:56:38
____________________
Š.E.A
2006 m. spalio 28 d. 10:32:17
____________________
Leech with two daughters.
2006 m. spalio 28 d. 00:06:30
2006 m. spalio 27 d. 22:53:39
Kaip supratau jumis patiko mano pasakojimas.
2006 m. spalio 27 d. 21:46:42