2. Istrauka is rasomo apsakymo (kolkas be pavadinimo)

2. Istrauka is rasomo apsakymo (kolkas be pavadinimo)

enigmatic

9.

Stovejau pries veidrodi nuogas, badziau i savo atspindi pries save ir juokiausi. Visuomet buvau isitikines, jog jei is saves nesityciosi, ta uz mane padarys gyvenimas su savo nepermaldaujamomis grimasomis likimo pirstais. Kuomet i mane isibrove Tamara, as jau buvau pasiruoses. Nepaaiskinama jega tris dienas pries jai pasirodant horizontuose, trauke lyg magnetas mane veidrodzio link. Nusimesdavau drabuzius ir ziuredavau i savo gremezdiska kuna. Buvau pakumpes, isprogusiomis gyslomis ir siek tiek pilvotas vyras informatiko povyza, taciau moteris prie manes traukdavo mano skarbus zvilgsnis ir sodrus, vyriskas balsas.
Prisimenu, kuomet tevas, beraskant sode mums obuolius, pakausin isodino supuvusio vaisiaus gniutula ir greitai isbere:
- O dabar atsisuk. Ziuri i mane? Gerai. Stai ka pasakysiu. - abejingai kasydamasis pakausi, jis zvelge mano pusen, taciau aplenkdamas mane, ibedes akis i tolumas. - esi labai nevykes, prastai gavaisi. Nevardinsiu, kodel, pats matai. Motina isvis sake, jog tave reiketu irasyti i labiausiai nenusisekusiu jos gyvenimo nutikimu suvestine. - Visa si laika spoksojau i zeme. Maniau, kazkas is aukstai lygiai taip pat ziuri i mane. Ta akimirka supratau, kad niekas manes nestebi, nepriziuri, nes as tiesiog nematomas, neegzistuojantis. Manes nera.
Tevas tese:
- Bet, snargliuk, paveldejai is manes grazu balsa. Aveles seks paskui tave, mekens ir neleis ramiai gyventi. Ir zinai, ka tu darysi? Mekensi kartu su jomis, taciau visuomet irodinesi kazkam, o kartu ir paciam sau, jog tik dulkinimasis jus vis dar laiko kartu. Pasakysiu stai ka: mylek jas trumpiau, nei suvoksi, jog isejes pasivaikscioti ieskai jai grazaus paltuko ar tamponu, o ne apie tai, kur nueiti ir vyriskoje kompanijoje isgerti stikla romo.
Siek tiek patylejes, lyg grumtusi su kazkuo nematomu, pridure:
- O dabar nusivalyk puvenas ir rink obuolius. Nagi, ko ziuri? Dirbam, dirbam.
Mano motina turejo tris tevo dovanotus paltukus. Jie kabejo palepeje lyg siluetai, ir, rodesi lyg nauji, ne karto nepaliesti, neisigere motinos kvapu.

10.

- Kazkoks kosmaras. Nuejau i parduotuve, o ten neturi lasisos. Rukytos lasisos neturi, mielasis! Teko eiti i kita ir kaip tu manai? Lasisos - ne kvapo. Nezinau, kaip...- vos izengusi pro duris puolei mano pusen. Tik moteru kvailumas joms sitaip kalbant privercia neapsisukti ir neiseiti pro duris velniop.
Pasakiau "liudziu kartu su tavimi, belasisine, taciau sulasinine zmogysta", syptelejau jos pusen greiciau, nei ji spejo prasizioti.
Per pastaraja savaite Tamara priaugo du kilogramus. Pagrasinau, jog jei ant jos kuno atsiras dar viena lasinuku rinkele, teliks tik dvi galimybes:
1. su peiliu issudau jai tuos lasinius velniop,
2. jos neitiketinos atostogos mano viesbucio kambaryje kaip mat baigiasi.
Nezinau, ar ji mane visiskai mane valdanti, ar as jai rupejau tik kaip mielas atostoginis niekutis, rastas papludymyje ant saules cirskinamo smelio, taciau jai pavyko tik vienadien atsisakyti pavakarieniauti. Isejau vienas, ramiai pasedejau bene paciame prasciausiame miesto bare. Usisakiau dviguba stikla konjako. Ties ausimis pakibo garsai su Tamaros pilvu, kuris taip gurge, taip gurge...Pasijauciau kaltas. Isimeciau burnon slakeli konjako. Kaltes jausmas siltai nuslydo stemple zemyn ir kaip mat isgaravo skrandzio rugstyse.

11.

Tamara daznai sakydavo, jog mes - lyg Ramunas ir Ramute: pernelyg flegmatiskai leidziame laika. Be to, pridurdavo, jog kartu esame bemaz puse gyvenimo ar amzinybe, todel ji JAU turinti teise isreiksti savuosius troskimus. As suglumau: maniau, jog kartu (kaip skaudu tarti si zodi...) esame trecia savaite. Dejau ant pristu, skaiciavau su masinele, taciau ne kaip nesigaudavo daugiau, nei 34 dienos. Pasakiau tai savajai Ramutei.
- Zinai...As cia ilgai svarsciau...Tu sakai, jog mes kartu amzinybe, puse gyvenimo...Na, man dabar ne 68 gyvenimo diena, nors tu ka. O amzinybe - cia jau arciau tiesos. Tos dienos su tavim - pragariskai ilgai nepasibaigiancios.
Tu klausdavai, kodel as su tavimi taip slyksciai elgiuosi. Pagusciodavau peciais, atsakydavau, jog "veikiausiai tai ne tavo reikalas". O tuo tarpu as, matyt, geriau ne nesumasciau, kaip save apsaugojus.

12.

Pavasaris. Kieme skaidriai ir nepaliaujamai dvokia karviu meslu. Mano tevas buvo isitikines, jog laukus tresti gyvuliu ismatomis reikia ne rudeni, o sniegui laukuose nutirpus. Nepatenkintos motinos pusen jis burbteledavo:
- Juk darzoves isauga skanesnes. Daugiau.
Pavasariai, kuomet isprogsta kriausiu vainikai baltomis spalvomis, o slyvos papuosia kiemo tarpuvartes, kuomet sultingi zoliu stiebai stiebdavosi pragiedrejusian dangun, musu sodyba skendedavo meslo tvaike. Kiekvienais metais, kiek pamenu. Uz toki kvapa ne karta mokykloje esu gaves i kaili, net nuo jaunesniu bernioku.
Iki siol pavasariais, prazydus pirmiesiems ziedams, jauciu tai. Gimimas man visuomet smirdejo karviu uzpakaliais.

13.

Kalbant apie gyvenima, netureciau juo skustis: turiu ketverta poru apatiniu kelnaiciu, labai grazu, plazmini televizoriu "LG" su 150 cm istrizaine, neblogai apmokama darba, masina, naujutelaiciu puodu rinkini ir net sildomas grindis tualete!...
Apsidairiusi mano namuose, nuolatos taip skaiciuoja Tamara.
O as gyvenimu skundziuosi nuolatos, nes, manau, turis teise: beveik niekuomet nedeviu apatiniu kelnaiciu, nes mano kirksnys jautrios, darbe esu protingiausias is kolegu, taciau nepaaukstina jau treti metai, niekuomet nesigaminu valgyti namuose, o tualeta, galima sakyti, naudoju tik ypatingomis progomis: turiu keista yda slapintis tiesiai cia, i kriaukle, kur grindys nera sildomos. Ir isvis: kazkas man sake, jog gyvenimas yra lyg krakatuzo valgymas: vaiskiai raudona luobele, kandant trys sekleles susimaiso su skaniu minkstimu ir turi gerokai pasidarbuoti, kad uoga suvalges, galetum atsiminti, kokia ji skani, o ne tai, jog seklos sugadino visa reikala.

14.

- Zinai, isgeriam dar taurele, mielasis. - suokei, taciau as nesupratau progos vertingumo. Ta moteris, Tamara, veike mane lyg setonas. Isitaisiusi mano buto odiniame kresle, ji papurtusiais zandais ir suspausta nosimi, lyg isiremus i stikla bedarant grimasas, sypsojo mano pusen. Isgerusi ji atrodydavo siek tiek maloniau.
- Isgeriam astuonias, jog pamirsciau, ka as padariau sutikdamas, kad tu cia atsikraustytm. - numykiau, isipyliau dar viena taure sampano, kuria ismaukiau vienu uzsivertimu.
- Imu perprasti tavo stiliu. - lyg niekur nieko isberi.
- Ka turi omenyje? - paklausiu ne kiek nesusidomejes ir isitikines, jog Tamara vel sugalvojo eilini savo triuka.
- Tu neigi mane, nes as gimiau tavyje, kaip naujas, grazus dalykas.
Ir tokia isitikinusi paszvelge i mane, jog as net lostelejau atbulas ir ikritau kreslo minkstiman.
- Na ir bjauri, zaraza. - prakosiau pro dantis.
- Eik tu po velniu, zinai.
Trenkei durimis, girdejau, jog pradedi zliumbti, tuoj imsi verkti i mano pagalve, dauzydama kumstukais i salis ir mostaguodama galva. Pagalvojau ir nukrate siurpulys, kaip gerai as tave pazistu. Antraji karta siurpulys aplanke pagalvojus, kokia komiska tu tuomet atrodai. Treciaji karta nusipurtau, kuomet suprantu tavo neisvaizduma ir kvailuma pavertes komiskumu. Nusiraminau tik tuomet, kai itikinau save, jog moters kaprizai ir zavus tuo, kad jie komiski, nesvarbu, kokie jie bebutu.
- As ne tau, as apie sampana. - sukteliu miegamojo duru pusen, taciau esu isitikines, jog negirdi.
Tu mane perpratai. Man sakes.

2008 m. lapkričio 26 d.

enigmatic / Ciklas

2010 m. kovo 7 d.

enigmatic / Nukariauti žodžius

2010 m. sausio 12 d.

enigmatic / Sala

2009 m. lapkričio 26 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (2)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

hip-hop_daughter
2008 m. lapkričio 27 d. 02:52:47

Pirmas ir paskutinis. (:

____________________
Tėvai niekada nemeluoja .

Atsakyti

eqliux
2008 m. lapkričio 26 d. 20:23:27

Koks geras. Rašyk toliau, būtinai. ..bet ką aš čia, juk ir taip rašai

Labai patinka pats turinys, žiauriai gerai rašai. Bet jei būčiau redaktorė, tai kai kuriuos sakinius taisyčiau, ten kokį žodį-kitą pakeist/išbraukt gal reiktų mano manymu, bet čia smulkmenos ir mano kabinėjimasis jau

____________________
when you've measured out your life with coffee spoons, take bottles.

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Silentist	Sunday Bloody Sunday U2	5
malia	Elastic Heart Sia	1
PLIKASS	Į marias, Į valias Beissoul & Einius	1
Sahja	Novogodnjaja Natasha Koroleva	0
Alvydas1	Invader Amplifier	0