Nesuprantu.

nu..

o kas sakė, kad man reikia pagalbos?

idomus dienorastis ;]

soriuka, jei pasakysiu tikrai nepadėsiu

turėčiau, bet nesusprantu. padėk man.

aišku kad žinau, bet kažkaip ir pats turėtum kažkiek susiprasti.

Aš nesakau, kad tai yra gerai. Aš sakau kaip yra man. mano savijautą. Beto, man niekada ir nepatiko abėjingumas, žmonės be ugnelės, be troškimų, svajonių, tikslų, be pomėgių. o dėl tų frazių... juk u žinai, kad tai parašydama iškart mane priverti pakausti ir reikalauti, kad pasakytum ką norėjai iki galo.

žinok galėčiau šaut labai bjaurią frazę. ir ne vieną. bet, toks 'dzinizmas' tarkim rya negerai ir dar labiau aš situacijos nebloginsiu.

gal, niekas to įrodyti negali. nors su tuo 'nenuspejamas' persūdžiau tikriausiai. Bet kaip sakiau, gal. Visgi aš pats jaučiu kaip pasikeičiau per tuos 3,5 mėnesių. Anksčiau pas mane buvo ugnelė, turėjau tikslų, siekių, norų. Turėjau pomėgių. Dabar esu daugeliui dalykų abejingas. pvz krepšinis. Man visiškai dzin. Draugai...nu gal ne dzin, bet... mokslas - oj, labai dzin. Aplamai nieko iš manęs neliko. Viskas giliai dzin.

gal ir negerai taip sakyt, bet tikrai nesi taip sunkiai nuspėjamas kaip pats manai.

Tiesa pats nežinau prie kurių save priskirti. Šiaip esu pesimistas, net kai aš svajoju, nori nenori, mintys tsaiga nukrypsta bloga linkme, poto papurtau galvą ir vėl gerai. Tokios mano svajonės. Dorai svajot nemoku. O optimistas dėl to, kad giliai širdį tikiu, kad aš galiu būt geresnis. Tiesa, tai paskutiniu metu sumenkėjo. Tad drasiai galiu teigti, kad esu pesimistas. Bet toks esu tik savyje, tarkim mokykloja, stiengios neparodyt tikrosios savo savijautos, visada prieš kontrolinį ar šiaip kokį huge' atsiskaitymą ramiu kitus ir save kad viskas bus gerai, nors pats tuo tikrai netikiu. Patikėkit, mano draugai tikrai mano kad esu totalus optimistas. Štai kodėl aš visalaik drasiai teigiu, kad manęs niekas ištikrųjų ir nepažįsta. Visi labai lengvai apsigauna, manydami, kad mane supranta, kad aš lengvai nuspėjamas.

ir dar geri ... prisijunk prie meeto

Šaunuolis esi. Rimtai.

žinai - pesimistas.
tas pats, kaip tavęs klausia `Kaip sekasi?` - atsakyk `blogai` ir tau pažers krūvas klausimų.
O kas `gerai` niekam per labiausiai neįdomu.

tada ačiū

čia tas atvejis, kada pasakiau,kas man tuo metu pasirodė.

tai gal čia vienas tų atvėjų, kai sakoma: "jei pats manai, kad nesi vertas pagyrimo, vadinasi iš tavęs pasišaipė"?

nu ne.

čia apie Wicked?

visai protingas zmogus atrodai.

good for you. Sekmės

nu matai, man to gyvenimo, kai eini, dirbi kažkokį paprastą darbą, kokio vadybininko, ar inžinieriaus kokiam fabrike, yra per mažai. noriu maksimumo, noriu absoliuto.. bent karjeros pusėj. man nereikia popieriuko, mokslinio laipsnio, jei aš negaliu iš to pasitarnaut kitiems. man asmeniškai reikia mokslo, kad vėliau galėčiau kažką sukurti, kąžką padaryt.

ar aš minėjau, kad man tos knygos patiko??? gražiai apasakyta apie gyvenima (tiesės ir posūkiai). Ten ne apie tave. nebent pati prie jų save priskirtum.

ten kur apie moksliukus-mėšlo krūvas, tai apie mane?

svarbiausias laimingo gyvenimo ingridientas yra laisvė, o labiau domina pesimistas.

o šiaip tai nesutikčiau, kad gyvenimas vien kalnai ir pakalnės. mano nuomone tų kalnų ir pakalnių būna vos pora ar trejetas per visą gyvenimą, o daugiau visą laiką tiesės ir posūkiai, kuomet skriejant dideliu greičiu ir staigiai sukantis taip tėškies š mašinos sieną, kad maža nepasirodo.

o šiaip nustebino perskaitytų knygų sarašas, way to go . čia tau ne kokie šiadieniniai "šedevari". nebent Dan Brown. nors, ties pasakius, nei "Rugiuose prie bedugnės" nei Hemingvėjaus, tiesa, ne "Senis ir jūra", o "Kam skambina varpai" manęs nesužavėjo. priešingai, likau nusivylus. kiekvienam savo.

Na aš pradėjau į ateitį žiūrėt labai atsargiai. Dėl kitų žmonių nelab verta žiūrėt į ateitį ir ją planuot. Iš vis, aš manau, kad palanuoti ateitį nėra gerai, nes mes sukuriame dar vieną gaimybę nusivilimui. Juk vistiek, svarbiausia esam patys sau. Todėl ir stengtis reikia dėl savęs ir mažiau klausyti kitų nuomonės. (planuojant ateitį)

Labai puikiai susiskaitė viskas, galbūt, kad nuoširdžiai rašei. Didelės sėkmės dvyliktoje klasėje, nes iš tiesų labai daug lemia ir sėkmė.

O mano nuomone, tai viską reikia mokėti suderinti. Nors iš tiesų meilė valdo, man asmeniškai, ji yra paspirtis viskam, rūpintis savimi, savo ateitimi.

labiau optimistė nei pesimistė.

tixliau apibūdinčiau - pochuistė.

GaL. tu save laikai optimiste?

meilė? nes tu be jos nebūsi laimingas. kad ir turėsi pinigų. kad ir būsi sveikas.
netgi būdamas nesveikas gali mylėti. ir t.t.

pesimistas?
ajsq nekalbėsime apie kraštutinumus. bet.
optimistai ieško pesimistų. man jie atrodo įdomesni. visada yra įdomu kalbėtis su žmogumi, kuris mąsto kitaip nei tu.
ar gi ne?

gailma. Kodėl pesimistas? kodėl meilė?