
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Be įžangos. Šūdas gaunasi, kai pats nežinai ko nori. Va aš nežinau, dažniausiai. Bet kartais, būną akimirkų, kai iš tiesų žinai, ko laibai nori ir gal net trokšti. Na taip, man dabar taip yra. Tai gi, šį kart noriu...na, visų pirma namo. tada jau norėčiau žaisti futbolą su savo komanda, kuri vasaros pradžioje buvo įgavusi neįtikėtiną formą. Taip pat noriu linksmai, kietai ir iki galo atlaikyti Roko festivalį Kražiuose. Dar noriu vėl žaisti krepšinį tiek už Kražius, tiek ir Vilniuje. Noriu jau mokytis, nes dirbti atsibodo, vis dėl to tai nėra lengva. Ypač, kai dirbi nemėgiamą darbą. Noriu skaityti, noriu susitikti su senai matytais draugais. tai gi, visi šitie norai yra gana realūs ir tikrai tikiu, kad jie gali išsipildyti. Tikiuosi taip ir bus. Prisipažinsiu, klydau dėl statybos inžinerijos studijų. Aš vis dar tikiuosi, kad aš pats dar nesuprantu ir nežinau kuo būsiu baigęs šias studijas (su sąlyga, kad jas baigsiu). Turiu omeny tai, kad viskas kol kas panašu į tai, kad net ir baigęs universitetą, turint universiteto diplomą, vistiek teks čiupti kastuvą į rankas ir kasti griovius pamatams, ar rūkti su karučiu per statybvėtę, kad pripildyčiau jį pilną betono. Galų gale, gal net tas pačias plytas nešiotis. Nesakau, kad tai yra blogas darbas. Visi darbai yra geri. Tik šiek tiek abydnas darbas, praleidus 4-5 metus prie knygų ir išleidus tiek pinigų, kai tuo tarpu nieko nebaigę (dažnai net vidurinės) jie visą tą darbą daug geriau išmano. Aš vis dar esu tos nuomonės, kad vasara yra ne pramogom ir atostogom, o labiau praktikai. Bet tai neturi būti vergija. Tarkime, kai praeitą kartą aš buvau Švedijoje, man ten labai patiko. Darbas buvo nesunkus, o kai tokių metų jaunuoliui, atlyginimas buvo tikrai kosmosas. Plius sąlygos buvo nuostabios. Viskas tada buvo puiku, tiek sutikti žmonės, tiek oras, aplinka, kalba. Šiemet, viskas pasikeitė kardinaliai. Visų pirma ir laiko čia praleidau daug daugiau, tiesa, aš vis dar Švedijoje. Darbas nelengvas, dažniau net sunkus. Be jokios abejonės, turiu omeny fiziškai sunkus. Tokiems kaip aš, naujokams, mokslo nereikia, mastyti tuo labiau. Parodo ką daryti ir darai. Kitą vertus, kaip kasti, dažyti, ar vinį kalti ir pavyzdžio nereikia. Bet vis dėl to, darbas čia tikrai nėra problema. Laisvalaikis. ... jo kaip ir nėra. Dirbi, valgai, miegi. kartais išlendu į stadioną paspardau futbolo kamuolį, kartais su brigada nuvažiuojam į krepšinio aikštelę krepšinio pažaist (be jokios abejonės, tik iš alaus). ir čia dar yra labai gerai, nes tokie dalykai vyksta dažniausiai tik sekmadieniais. bet ir tai nėra blogai, blogiausia yra, kad čia nėra Lietuva. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad man jos šitaip trūks. Ir tikrai nėra taip, kad būčiau ko nors pasiilgęs. Tiesiog, pats nežinau, kodėl norisi grįžti. Gal dėl savos aplinkos? Su vienu kolega pafantazuojam, kad daug geriau būtų sėdėt su kostiumu ofise(geriausia būtų banke), įsijungus kompą, ir už tai gauti pinigus. Na, man labai patinka Konfucijaus frazė: "atrask mėgiamą darbą ir tau niekada nebereikės dirbti." deja, aš vis dar ieškau. Gana pasyviai. Matyt gerai ir taip. Tikriausiai dažnas žmogus, vengdamas naujovių, naujų iššūkių, nesiryžta tam ir lieka vidinėje agonijoje. Ir aš čia visai nesiskundžiu, gink Dieve ne. Aš pats nežinau ką čia darau/rašau. Linkiu jums kuo anksčiau atrasti tą mėgiamą, svajonių darbą! ir būkit protingi, nelaukit, kol jums tai pasiūlys. geros dienos, domas. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |