O buvo taip...Sekmadienis, velykos. Jau nuo pat ryto prajuokino močiutė, kuri radusi neaiškios kilmės lipdukus, apklijavo jais margučius, o po to paaiškėjo, kad ant tų lipdukų buvo parašyta "Su Naujais metais". Na senatvė, neprimatė, suprantama ir atleidžiama, bet linksma vistiek buvo. Dienai įpusėjus, mama paruošė staliuką, nes laukė svečių. Na nusprendė nušauti 3 zuikius vienu šūviu - atšvęsti velykas, savo gimtadienį, kuris bus balandžio 15d. ir "aplaistyti" savo naują automobilį. Prieš susirenkant svečiams, aš išsitiesinau plaukus (tai yra didelis užsiknisimas, nes mano plaukai garbanoti),o vakarop turėjau susitikt su draugu, bet nebeišėjo. Tai pasėdėjau aš truputį su tais svečiais iš mandagumo ir galvoju ką čia nuveikt per tokį gražų orą. Gi nesėdėsiu namie, negi aš ryža?! Tuo metu man kaip tik pasibaigė sąskaita. Prakeiktas ežio LEDAS padarė taip, kad dabar galima į kitus tinklus išsiųst tik 50 smsų per dieną. Tai galvoju reikia pasipildyti savo PILDYK kortelės sąskaitą, bet...aš gyvenu truputį už Klaipėdos, prie Žaliojo Slėnio (kas iš klp tas turėtų žinot), ten nevažiuoja joks viešasis transportas, vairavimo teisių dar, deja, neturiu, tėvai nuvežt negali, nes jau biškį "apsilaipsniavę" buvo, o pėstute iki artimiausios pardos 30-40min.kelio. Ir staiga prisiminiau, kad turiu dvirkę! Susipurškiau plaukus laku, kad tiesinimas nenueitų veltui, įšokau į savo naujus pumos kedukus, užsimečiau akinius nuo saulės, kapišonas ant galvos, plona striukytė ir 19h išminu iš namų. Po 15min.jau buvau prie pardos. Nulipu nuo dvrikės ir keliai sulinko, kojos kaip medinės, paeit normaliai negaliu Va ką reiškia kai neatsimenu kada paskutinį kartą ant dvirkės užsėdus buvau. Pasipildžiau aš tą sąskaitą, atsisėdau sau ant kažkokių laiptukų, rūkau ir galvoju ką čia nuveikt, namo gi dar kažkaip ir nesinori varyt. Paskambinau draugui. Nu šiaip, paklaust ką veikia, papliurpt, draugiškai paknist protą, kad nesusitikom Tada prisiminiau, kad draugė siūlė susitikt, tai paskambinau jai. Nu negi gaila, pasipildžiau sąskaitą tai kodėl negaliu paskambinėt. Draugė sako: mes dabar "ikiuke" perkam vyną, varysim prie terminalo, atmink ir tu. Sakau blm panos, man toli mint, aš juk miesto gale-tauralaukyj esu, gal davai vasaros estradoj? Nu dar biškį pasiginčyjom ir gavos taip, kad myniau į laivų terminalą. iš pradžių viskas buvo normaliai, važiuoju, saulutė šviečia, išgerti kviečia...važiuoju pro studlendo automobilių aikštelę, man atėjo smsas, bandžiau telefą ištraukt iš striukės kišenės ir tiktai pyst! telefas ant žemės. Nu ką, aš staigiai ant stabdžių, pasijamu aš tą telefą, sveikas, pasižiūriu ble negas nulūžo. Tada jau kaip ir susinervinau, prakeikiau aš tą dvirkę...nu daugiau kažkaip nieko ir nebebuvo iki pat terminalo. Jį aš pasiekiau per 40min.berods. Bet kai jau buvau netoli jo, draugė paskambino ir pasakė kad jos prie piliavietės ant to kalniuko. Nu pofik, užsivilkau aš tą dvirkę ant to kalniuko per žolę taip belekaip. Nu sėdim mes ten tryse, geriam vyną, šnekam apie bachurus ir visa kita. Po to viena draugė išėjo pasitikt kitos draugužės su dar viena vyno bonke. Žiūrim, kad jos jau pareina, bet link mūsų neina, pradėjo aiškintis santykius, rėkti, klykti, verkti ir pan. Po kažkiek laiko aš prieinu prie jų ir bandau atsivest pas mus, o jos sėdi dviese, verkia, geria tą vyna, aiškinasi kažką... Nu galų gale mes irgi atėjom pas jas, gėrėm ten tą vyną, visos pradėjo verkt, išsipasakojom gyvenimus ir pan. Kažkuriuo momentu pasižiūriu į laikrodį - 22h. Atsisveikinu su panom ir minu namo. Kažkaip jau nebetaip šilta ir atrodo rankos biškį šąla... privažiavau "globalą", galvoju reik pasukt draugei, nes ji prie pat jo gyvena. Atsiliepia, sakau jei esi namie, išlįsk, aš prie tavo namų su dvirke. Sako: tai kad aš ne namie, mes pas Aurį (mano ex) švenčiam velykas. Galvoju va čia tai joo...ir ne tik ji ten, bet ir visa ta chebra, su kuria visad visas šventes švęsdavom. Mano ex pasiglemžė mano draugus, o bestės irgi fainos - ne su manim švenčia, o su mano buvusiu. Nu pofik galvoju, minsiu as toliau namo, man jokių parkių nėra sustojau prie studlendo, buvo maždaug 22:30, atsisėdau ant suoliuko, susikėliau kojas ant dvirkės, parūkiau, pailsėjau. Ir šovė i galvą mintis: nuvarysiu pas draugą (jis gyvena už dviračių treko), paliksiu dvirkę pas jį ir sakysiu, kad parvežtų mane namo! Taigi skambinu aš jam ir blm neatsiliepia...skambinu dar,vistiek neatsiliepia. Po to į kitą jo numerį - irgi nieko. Nusispjoviau ir variau toliau. Privažiavau dviračių treką, galvoju reikia dar kartą pabandyt paskambinti, bet vėl nieko nepešiau, tai ir nusprendžiau pati sugrįžt. Kaip išvažiavau taip ir parvarysiu. Nu jau pravažiavau sodus, galvoju reikia parūkyt, bet jau nebestovėsiu - važiuodama rūkysiu. Nu bet sustot prisidegt vistiek reikėjo. Prisidegiau, galvoju kaži kaip čia tie mano plaukai atrodo. Išsitraukiu iš tašikės veidrodėliį ir oho! grifka susigarbanojus...galvoju nu vistiek nieks iš pažįstamų tai tikrai nepamatys, tai px. Apsižvalgau, žiūriu stovi kažkoks baltas golfas. Hmm...klasiokas irgi turi tokį. Nu tik užšokau ant dvirkės ir akurat! Iš krūmų išlenda tas klasiokas su kažkokia pana ir čiuvu. Na jis šiek tiek nustebo... paklausė ar dviračių sezoną jau atidariau. Krč važiuoju toliau, rūkau, pagaliau privažiavau tauralaukį. Nu ten toks gan linksmas rajonas, girti marozai - dažnas atvejis. Bet būtent ten ir teko nulipt nuo dvirkės, nes jau buvau žostkai pavargus. Na ir ką jūs manot, sustoja automobilis prie manęs. Išlenda čiuvas, sako: labas vakaras, gal turi pridegt? Atsisuku. O, senas pažįstamas! Tai nors tiek gerai... nu pridegiau ir nuvažiavo. O aš tęsiau savo kelionę namo. Nebepasakosiu jau kaip man dar einant kas pora žingsnių atsirišinėjo kedai, nes jau užp*so rašyt Tai va, pervariau tauralaukį ir pagaliau atsidūriau didžiausiame išbandyme - Palangos plente. Kadangi jis dabar yra tvarkomas, tai ten sudėtinga biški yra ar aš sakiau biški?! Nifiga nieko nemačiau! kelkraščių nėra, nes kasimo darbai, kelias siauras ir aš galvoju: kažin ar tie mano menki dvirkės atšvaitai matosi? Blm kad tik nenutrenktų manęs...pravažiavo pro mane kokios 4 mašinos priešpriešais. Važiuoju ir žinau, kad prieš pasukant į tą mano gyvenvietę, turi būti 2 ženklai:"greičio ribojimas iki 50" ir "kasimo darbai". Ir kažkaip ąš jų nematau...tiksliau išvis nieko nematau. galvoju: ar aš ilgai dar čia važiuosiu? O gal jau pravažiavau?? Žiūriu kažkaip jau arti Žaliasis Slėnis, nu tai ir mano posūkis jau turi būt! Galvoju kas bus tas, reikia gal apsisukt ar pasisukinėt čia, apsižvalgyt kiek tai įmanoma suku ir žiūriu kad mano posūkis! kaip man palengvėjo, kad jį radau ir nebereikėjo blaškytis ant to plento. kuo arčiau namų tuo man sunkiau darės minti. grįžau, numečiau ta dvirkę, įėjau į namus (tuo metu buvo 23:30, svečiai dar tebebuvo), atsisėdau ant grindų ir pasakiau: dar niekad taip nesidžiaugiau grįžus namo!... 
Kitą rytą, šiandien, atsikėliau su toookiu šiknos skausmu, kad nu i nafik...pasivažinėjau už visus metus, ilgai dar ant dvirkės nesisėsiu arba sėsiu, bet ne tokiems atstumams.
Moralas: jei važiuoji su dviračiu pasipildyt sąskaitą, tai ir važiuok tik pasipildyt sąskaitą, o ne sutik su pasiūlymu atmint iki centriuko ir poto naktį važiuot namo.
Optimizmas: o man vistiek buvo linksma, ne kiekvieną dieną tokie nuotykiai patiriami
|
2009 m. balandžio 14 d. 17:57:28
mane užknisa, kad šalia terminalo nebėra to mielo, žalio tiltuko. : S
____________________
Je parle français un peu.
2009 m. balandžio 14 d. 14:57:11
Karolina>> aš negaliu patikėt, kad aš tiek prirašiau
Dariuzzzs>> faina, kad mano nuotykiai pralinksmino
____________________
parasas
2009 m. balandžio 14 d. 14:39:17
2009 m. balandžio 13 d. 23:31:48
'Dvirkę' - : DDD
O ir šiaip, apie Tauralaukį truputį pagarbiau, prašyčiau.
____________________
Yes, I’m a Disney princess, thanks for asking.
2009 m. balandžio 13 d. 22:53:07
Na, iš pasakojimo matosi daug nuotykių ir visa kita, kad buvo linksma ir liūdna, nes verkėt
Bet susidarė toks įspūdis kituose tavo pasakojimo vietose, kad lyg tu kažkokia fyfa