2014 m. geriausieji: metų TOP 15 pagal apžvalgininką Vilių Andrulionį

Music.lt

8

Per šiuos metus teko apsilankyti net trijuose Jurgos koncertuose ir jei reikėtų sudaryti geriausių 2014 m. koncertų topą, beveik neabejoju, kad visi šie trys koncertai atsidurtų pirmajame penketuke greta tokių vardų kaip „Aerosmith‟ ar „Within Temptation‟. Kadaise, kai „iki gyvo kaulo įgrisęs‟ Jurgos „Nebijok‟ buvo sukamas pirmyn atgal per visas radijo stotis ir dėl šios dainos Lietuvą buvo apėmusi masinė psichozė, tikrai nebūčiau pagalvojęs, kad kada nors Jurgą įvardinsiu ne tik kaip geriausią Lietuvos atlikėją, bet ir pačios įdomiausios ir, nepabijosiu to žodžio, tobuliausios metų dainos pasauliniu mastu kūrėją. Jurgos atsidavimas, krištolinis balsas ir neįtikėtinai aukšto lygio dainų tekstai sugeba nukelti į žodžiais neapibūdinamą būseną. Tai toli gražu nėra vien „šiurpuliukai, bėgantys per nugarą‟, kuriuos jauti per geras dainas. Jausmas, kai visa savo esybe esi pasinėręs į klausomą kūrinį ir negali net pajudėti, nes susižavėjimas tuo, ką matai, tave tiesiog stingdo. Kažką panašaus gali patirti per kone pusę Jurgos dainų gyvame koncerte ir turbūt nesunkiai galėčiau sukurti dešimtuką vien iš jos kūrybos, tačiau ypač norėčiau išskirti „Ašarą‟. Šiek tiek gaila, kad jos vaizdo įrašų nėra beveik niekur internete, išskyrus LRT mediatekoje gulinčią „Auksinio Balso‟ roko vakaro laidą. Pati Jurga „Ašarą‟ ne itin dažnai groja ir savo koncertuose. Ši daina reikalauja milžiniškos porcijos emocijų. Ir ne tik atlikėjos. Suvokti ir išgyventi „Ašarą‟ klausytojas gali tik iš tolimiausių savo emocijų rūsio durų, užrakintų daugybe spynų, išsitraukęs pačias giliausias ir leidęs joms save užvaldyti. Iki galo. Išjausti kiekvieną žodį. Kai tai padarai, suvoki, jog tai, ką kuria Jurga, yra unikalu, o „Ašara‟ yra tikrų tikriausias šedevras.

Komentarai: 0

Nors pats naujausias grupės albumas „Black Widow‟ yra ganėtinai vidutinis, šis singlas bendrame kontekste išsiskiria itin pozityviai. Galinga instrumentinė dalis, tobulai atliktos vokalinės partijos, įdomus ir netradicinis tekstas. „Mansoniško‟ stiliaus klipas dainai suteikia tik dar daugiau jėgos bei įtaigumo. Kiekviena detalė čia apgalvota ir savo vietoje. Puikus perėjimas nuo besikeičiančio teksto dalies prie priedainio. „Am I Beautiful as I tear you to pieces?‟ „Yes, you are! A bit schizophrenic, but that's why you're so special‟.

Komentarai: 0

„Combichrist‟ mano atmintyje turbūt dar ilgai liks kaip geriausia kada nors matyta apšildanti grupė. Tačiau, kaip ir Jurgos (tiesa, dėl kitų priežasčių), jų reikia klausytis gyvai. Prieš „Rammstein‟ pasirodymą Vilniuje „Siemens‟ arenos stogą kilnojusi „Blut Royale‟ įraše skambėjo ganėtinai nuobodžiai. Net neabejoju, kad „Evil In Me‟ bei kitos dvi dainos iš naujausio „Combichrist‟ albumo, kurias norėjau įtraukti į dešimtuką („Satan's Propaganda‟ ir „Can't Control‟), gyvame pasirodyme taip pat būtų dar įspūdingesnės, tačiau tai, kad šie norvegai pagaliau išleido albumą, kuriame yra gerai studijoje atidirbtų kūrinių, nuteikia labai pozityviai. „Evil In Me‟ ypatingas dar ir tuo, kad yra visiškai kitoks nei didžioji dalis grupės kūrybos - lėtas, ramus ir paprastas. Atliekamas girgždančiu balsu. Originaliai ir tiksliai. Įsiklausykite. „The Evil In Everyone of us is already there‟.

Komentarai: 0

„Xandria‟ visad buvo ta simfoninio/gotikinio roko grupė, kuri beveik visad sužavėdavo vienu ar dviem singlais, tačiau nesugebėdavo išlaikyti kartelės likusiuose albumo kūriniuose. Panaši situacija ir šiemet. „Dreamkeeper‟ yra įstabiai sukomponuotas darbas, kuriame laisvai tartum iš versmės besiliejantis švarus ir užburiantis vokalas klausytojus nukelia į pasakišką vaizduotės erdvę. Daina, kurios galima klausytis daugybę kartų iš eilės. Tik gaila, kad to paties negalima pasakyti apie didžiąją daugumą kitų naujojo albumo „Sacrificium‟ dainų.

Komentarai: 0

Matyt pats laukiamiausias metų albumas, deja, lūkesčių nepateisino. Priešingai nei į aukščiausią mano topo vietą 2011m. užkopęs „Holding On To Strings Better Left To Fray‟, „Isolate and Medicate‟ padovanojo vos tris aukšto lygio dainas. Iš jų išrinkti vieną buvo išties sudėtinga užduotis, tačiau galiausiai nusprendžiau pasirinkti tą, kuri padarė įspūdį jau po pačios pirmos perklausos. Tai - baladė, kurių post-grunge stiliaus kolektyvų kūryboje pasitaiko gan dažnai ir kone kiekviename albume. Visgi „Seether‟ diskografijoje jų kiek mažiau nei stiliumi artimiausių savo kolegų. „Save Today‟ savyje neturi nieko išskirtinio ar ypatingo - tai tiesiog gera baladė su įdomiu tekstu. Bet gal būtent dėl savo paprastumo ji ir žavi.

Komentarai: 0

„Hydra‟ buvo antras šiemet labiausiai lauktas albumas po „Isolate and Medicate‟, deja, ir apie jį labai teigiamų atsiliepimų pasakyti negaliu. Išskyrus nebent debiutinį „Enter‟, olandų grupė, neveltui esanti mano mėgstamiausiųjų penketuke, kiekvienu nauju savo darbu sugebėdavo nustebinti ir vis iš naujo sužavėti. „Hydra‟ - albumas, labiau rodantis kolektyvo posūkį į komerciškesnę muziką, kuris, galbūt ir yra teigiamas dalykas mąstant apie savo muzikos populiarinimą, tačiau neigiamas kokybės prasme. Puikus duetas su Piotru Rogucki (būtent su juo, nes versija su savo partijų „nepatempiančiu‟ Dave'u Pirneriu, nors ir išryškina Sharon vokalą, atrodo šiek tiek „luoša‟) paskutiniajame albumo kūrinyje yra maloni išimtis albume, tačiau net ir ši daina sunkiai gali lygintis su ankstesniais WT šedevrais.

Komentarai: 0

Šios grupės muziką šiemet išgirdau pirmą kartą - be abejo, iki stiliaus grandų tolokai, bet išleistame albume yra net kelios „kabinančios‟ dainos. „Undivided‟ - viena jų. Reikia pripažinti, kad jos skambesys kur kas artimesnis labiau į pop roką linkusioms post-grunge grupėms (kaip „Theory of a Deadman‟) nei toms, kurios orientuojasi į metalo pusę (jau minėti „Seether‟, „Three Days Grace‟ ir kt.), tačiau tai nebūtinai yra blogai.

Komentarai: 0

Nors tiek ši daina, tiek pats Edgaras vertinami prieštaringai, mano nuomone, tai bene geriausias šiemet išleistas lietuviškas kūrinys su vaizdo klipu (jei neskaičiuosime Jurgos, kuri šiaip yra kitoje lygoje). Tekstas niekada nebuvo stiprioji atlikėjo pusė ir tai pastebima net keliose vietose ir šioje dainoje, tačiau visa kita: pati mintis, melodija bei vokalas pop muzikos kontekste - verti tik geriausių įvertinimų. Labai įdomu bus išgirsti anglišką šio kūrinio versiją ir jei joje bus išspręsti teksto niuansai, tikiu, kad su šia daina Edgaras gali puikiai pasirodyti ne tik Lietuvos Eurovizijos atrankoje, bet ir pagrindiniame konkurse Vienoje.

Komentarai: 0

Jei su „Alter Bridge‟ Kennedy ne visad tinkamai pasirenka būsimą albumą pristatančius singlus, tai grojant su Slashu singlai beveik visad būna pačios geriausios dainos įraše. Ne išimtis ir šis kartas, „World on Fire‟ išties labai primena „Apocalyptic Love‟ singlą „You're A Lie‟, tik galbūt naujojoje dainoje kiek mažesnė atskirtis tarp pagrindinės dalies ir priedainio, perėjimas įvyksta palaipsniui, o „You're A Lie‟ žavėjo būtent šiuo netikėtu šuoliu. „World on Fire‟ albume, be titulinės dainos didesnio dėmesio verta ir „Shadow Life‟, iš tiesų buvo gan sudėtinga pasirinkti tarp šių dviejų kūrinių, todėl tiems, kuriems patiks „World on Fire‟, patariu paklausyti ir ją.

Komentarai: 0

Jei mano favoritai šiemet nuvylė aukšto lygio dainų trūkumų, tai iš Mikutavičiaus naujojo albumo gavau būtent tiek, kiek tikėjausi. Turbūt vertėtų paminėti, kad apskritai didžioji dalis jo muzikos tikrai nėra mano stilius, todėl, matyt, nenuostabu, kad paskutiniuosiuose jo albumuose aš nuolat rasdavau vos po vieną išties gerą dainą. Tačiau ta viena visuomet būna ne šiaip gera, kurią paklausai, patinka, bet pereini prie kitos. Ne. Tai būna toks „gabalas‟, kurį suki ir suki vis iš naujo ir iš naujo negalėdamas atsiklausyti. Kadaise toks buvo „Aš miręs‟, po to „Degančios rankos‟. Dabar - „Drąsių Niekas Nežudo‟. Galbūt šioje kompanijoje paskutinioji ir negali pasigirti tokiu įstabiu tekstu kaip pirmosios dvi, tačiau ir joje gausu perliukų. Nevertėtų pamiršti ir vaizdo klipo - vesternų stiliumi nufilmuotas penkių minučių trukmės video puikiai perteikia dainos mintį ir suteikia jai dar daugiau įvairesnių spalvų (nors yra praktiškai juodai baltas).

Komentarai: 0

Šios dainos klausytis reikia žiūrint jos vaizdo klipą. Vienas be kito - tai tik paprastos muzikos/vaizdo detalės. Kartu tai - istorija. Istorija, kurią norisi peržiūrėti, perklausyti, permąstyti dar ir dar kartą, kad surastum vis naują detalę. Mažytę, bet svarbią.

Komentarai: 0

Tiesiog graži baladė su prasmingu tekstu. Užburia.

Komentarai: 0

Kai perklausinėjau „Endgame‟ albumą, buvau tvirtai įsitikinęs, kad vienintelės dvi išties „kabinančios‟ dainos jame yra „A Gentlemen's Coup‟ bei „Wait For Me‟, tačiau kai prieš Sheffielde vykusį grupės koncertą iš naujo „pasileidau‟ visą jų diskografiją, būtent „Satellite‟ buvo tas kūrinys, kuris labiausiai įstrigo ir vėliau bent porai mėnesių tapo dažniausiai grojama daina mano grotuve.

Komentarai: 0

Kai žiūrėjau filmą „Never Back Down‟, ši daina paliko puikų įspūdį, tačiau po kurio laiko ją užmiršau. Kai šiemet netikėtai ją prisiminiau ir susiradau, buvau net kiek nustebęs, kad tai būtent LP kūrinys. Antroje metų pusėje kaip ir anksčiau minėtas „Satellite‟, tai buvo viena labiausiai mano klausomų dainų, beje, privertusi išsamiau susipažinti su LP ištakomis - „Hybrid Theory‟ ir „Meteora‟, iš kurių, pasirodo, buvau išsirankiojęs toli gražu ne visą ten esantį gėrį.

Komentarai: 11

Bene naujausias kūrinys extra dalyje, išleistas tik praėjusiais metais. Taip pat, bene stipriausias ir taip galingame „Deceiver of the Gods‟ albume. Tiesiog, melodic death metal „at it's best‟. Tik prieš klausydami nepamirškite savo kolonėlių garso pastebimai padidinti. Attack!

Komentarai: 0