Grubūs apmatai pieštuku to, kas turėjo būti...?
Skaisčios gėlės tai buvo.
Kažkaip nebe užuodžiu jų kvapo, regis
Spalvos ne visai tos...?
Negrabus vasaros kutenimas - smėliu čaižė naktis auliniais batais .

Saulė nusileido
Mėnulis patekėjo
Mes lepinomės balinami kažkur ties matine tyla.
Visai kaip vaiduokliai juodo triukšmo audroje...

Vien šaltos nejudrios žvaigždės švietė po visą besaulės tuštumos brezentą.
„Atskyrimas“ -
Šaukė visos žvaigždės - adatos dūrių žymės danguje...

Dar viena bevardė siela juodame sąraše
sušnarpštė saulę, mėnulį pasilikdama rytui.
Dabar laukė debesų susikaupiant ir
maudėsi pilkumoje /juodumoje.
- jokio išėjimo, tęsėsi grįžimas.

Triukšmas trukdė atgimti iš naujo
Mes maudėmės šnabždančio stiklo* šukėse.
Mėnuo krito
Saulė verkė.

*Šnabždantis stiklas – stiklo siena, leidžianti įsimylėjėliams matyti ir girdėti viens kitą, tačiau neleidžianti susiliesti.

Laikyk slibiną prie kojos, medžiodamas mėnulį.
Savo dantimis? Ir nagais!
Slibinas prie kojos
Mėnuo užspęstas
Dantys plačiai atverti
Nagai ant tavo dailios gerklės.

Krisk saulė, kilk griaustini! (originale prie kiekvieno žodžio pridėta balsė A, kad naujadaras skambėtų kaip užkeikimas)

Aš mi bemol magas*
cheminių prakeiksmų uraganas
Galva pilna durklų,
Kuriam nors svetimam nugaron durti.
Manau jog savo priešus seki akim viena,
Ar net trimis... mano miela!

*mi bemol magas – turima galvoj alternatyvų gitaros derinimo metodą, kai stygų tonas pažeminamas pustoniu. Tokiu principu gitarą derino Tony Iommi 1970 – ais albume Black Sabbath, išgaudamas sunkesnį, slogesnį skambesį. Šį triuką naudojo ne vienas sunkaus metalo gitaristas.

Atsitiktinė vasara užklupo vidur meilės akto.
Šypsanti žiema užtraukė dziundzei užtrauktuką
Ir ... švilpaudama nuėjo koja už kojos.
Tuomet geras oras kraujavo lietumi, draskomas į gabalus.
Ašaros džiuvo tik verkiantiems šalčio.
Dabar niekur dėtis, mūsų vienintelės vasaros mirtis.