
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Kažkaip visai gerai čia šitaip, visiška tinginystė šaknijasi jau, neva. Net ir atrodo, kad aplamai gyvenime nieko neveikiu, nors iš tiesų tai nepamiršau, kad ryt lėksiu atgal iš kur grįžusi. Ir tėvų namuose (savais kažkaip neįvardysi, nors tikrų savų neturiu irgi) žiauriai šalta, še tau centralizuotos sistemos Saulės mieste. Kartu smagu, kartu nelabai. Atvirai, tai liūdna, sako tėvai, čia be manęs. O man čia keista. Ir svajoju aš daug, kai nieko neveikiu ir įsiteikiu sau neturinti jokių rūpesčių. Niekad nesakydavau, bet savą kampelį, tokį kur šilta ir kuris tik ir linksniuojamas kai už lango vėtros, įsivaizduodavau žalumoj paskendusį, bet tokioj ryškioj labai. Ir jūrą ar tai vandenyną už tvoros, bet jos/jo nematyti, per medžius. Nes taip įdomiau, nenusibostų gal. Juk ir aš nuoga kasdien rodydamasi ne kažin kaip dominu. Taip ir tas vanduo, oštų netoli, bet nematomas. O mano vyras mylimas terasos suoliuką užėmęs tikintų, kad temsta. Teisingai, o kitoj pusėj pasaulio rytas, dzūkams pirmiesiems saulė užteka. Bet aš šito niekad nesakiau, tebelaukiu kol išsipildys. Ir dar daug prisiminimų iškračiau galvoje. Apie kai kuriuos nė nebegalvoji, nors taip gera, daug geriau, darosi. ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2009 m. lapkričio 1 d. 20:46:10