OMG, Camus tik dievinti ir dievinti! Vienas is nedaugelio zmoniu, kuris banalias, paprascias mintis moka perteikti tiesiog nuostabiai ir nepakartojamai, kartais su pasaipele, kartais su kazkokia paslaptim...Turiu ir esu skaiciusi Svetima, Mara, Sizifo mita, Maistaujanti zmogu, Pirmaji zmogu... Camus moka ikvepti.

Aš pvz nuo pat pavasario, kai pirmą kartą perskaičiau „Svetimas“, tik dabar sužinojau, kad „Laiminga Mirtis“ yra pirmasis jo romanas, nors prieš tai tikrai nardžiau interneto platybėse ir gelmėse, bet šitokio fakto nesužinojau iki tol kol pasirodė pati knyga Lietuvos knygynų lentynose. Čia įrodymas, kad tikrai mažai kam žinoma buvo. Pasirodo, tu Darkshines priklausei tai mažumai : ]

Aš dabar kaip tik skaitau "Laimingą mirtį"
O šiaip nežinau, ten ant knygos irgi parašyta, kad mažai kam žinoma, jog šis romanas jo pirmasis, nors šiaip aš tai žinojau, nes internete perskaičiau, rašydama referatą irgi parašiau, ir šiaip daug kur rašo...

iš jo skaičiau tik Svetimą ir Sizifo mitą, Svetimas - sužavėjo beprotiškai ;>

Aš pati skaičiau: „Svetimas“, „Maras“, „Krytis“, „Sizifo mitas“ Dar turiu tokią storą knygą paėmusi iš bibliotekos su dauguma jo esė ir straipsniais. Planuoju perskaityti: „Maištaujantis Žmogus“, „Pirmasis Žmogus“, „Kaligula“ ir „Laiminga mirtis“ - šitie jau guli ir gaila, bet dulka mano knygų lentynoje. Bet nieko, paskirsiu savo atostogas šiam dalykui, ir perskaitysiu bent dalelę.
Ir taip jis man yra vienas mėgstamiausių rašytojų. Patinka jo gvildenamos temos apie žmogaus egzistenciją, absurdą, maištą, laisvą žmogų ir svetimumą tiek visuomenei tiek sau pačiam.

Dėl „Maras“, tai man kaip tik didelį įspūdį paliko tos žiurkės. Maras = žiurkės, lyg ir į temą viskas (: nors čia pagal poreikius viskas priklauso.

Kas įdomiausia, kad jo pirmasis romanas, buvo ne „Svetimas“, o tai buvo „Laiminga mirtis“ Lietuvoje išleista tik šiais metais. Pavarčiau kol kas ją, ir pastebėjau įdomų dalyką, kad pagrindinis veikėjas yra vardu Patrisas Merso. Toks pat kaip ir „Svetimas“ veikėjo (tik neminimas Patrisas, o tik Merso). Nepasakyta, bet galvoju, gal „Svetimas“ yra „Laiminga mirtis“ tęsinys? Na žiūrėsim.

nightmare- vajatau, koks subtilus sarkazmas : ]
Kad Krytis tai taip. Tiesiog visąlaik įsivaizdavau, kad ten Kryptis, tad ir čia iš inercijos parašiau.
Dėl 2ų kartų skaitymo tai. Pirmą kartą man nepadarė jokio įspūdžio, nes skaičiau iškart po 'Svetimas' ir 'ne tas' buvo. Antras kartas su kn.'Nuopolis' buvo visiškai kitoks. Ir įspūdis skirtingas.
Taip kad per daug iškapstyta tavo kritika ; )

Čia ne visa kūrybą, dar yra laiškai bičiuliui vokiečiui, Pirmasis žmogus, ir daug daugiau...

perskaičiau rinktinių esė rinkinį, Svetimą ir Marą.
Vienas mėgstamiausių rašytojų

Perskaičiau "Svetimas", dabar skaitau "Maras", patinka ir labai patinka

Gabux, Krytis o ne Kryptis.
Ir isvis idomiai skaitei ir nesi tikra, skaitei ta pati du kartus ar ne, matosi kaip patiko

Pamenu, žiauriai užsidegiau perskaityt "Sizifo mitas". Knygyne neradau, tai nusipirkau "Maras". Perskaičiau 40psl. ir atidaviau močiutei.
Ne žiurkės atbaidė, kaip daugumą. Tiesiog ne man tokios knygos.

„Kryptis“, tai, rodos, yra tas pats, kas „Nuopolis“. Tad dukart teko perskaityt tą patį. Bet gerai.
Patiko ir „Svetimas“, ir „Maras“, ir „Kryptis“, ir „Maištaujantis žmogus“, ir „Sizifo mitas“.
Patiko gal ne tas žodis, bet vertinčiau iš esmės teigiamai.
Tik. Kuo daugiau skaitai kokį egzsitencialistinį jovalą, tuo A. Camus atrodo vis labiau besikartojantis, kažkaip. Tas girdėta (jau) ir panašiai. Ypatingai „Sizifo mito“ visa pradžia. [tik neaišku, ar girdėta tiksliai iš jo, ar iš kur nors dar].
11oje klasėj dar jo neskaičiau. O būtent tada A.C man būtų patikęs labiausiai.
Tiesa, vis planuoju pamatyti spektaklį „Kaligula“. Turėtų ir šiemet būti rodomas.

zinai, as turiu kai ka is jo kurybos,
biski susipazinau, ir man visai patiko jo stilius kazka artimo atradau,
ten buvo apie zmogu kuris stengesi daryti visiems gera... mmm smagumelis

ps o tai buvo tik laiko klausimas, kada tu sukursi diskusija apie ji...

Albert Camus (Alberas Kamiu, 1913 m. lapkričio 7 d. – 1960 m. sausio 4 d.) – prancūzų filosofas ir rašytojas, ateistinio egzistencializmo atstovas. 1957 m. jam buvo įteikta literatūros Nobelio literatūros premija. Laikomas vienu žymiausių XX a. prancūzų rašytojų.


Kūryba:

* Apybraižų rinkiniai: „Išvirkščioji ir geroji pusė“ (1939), „Jungtuvės“ (Les noces, 193.
* Filosofinės esė: „Sizifo mitas“ (1943), „Maištaujantis Žmogus“ (1951).
* Pjesės: drama „Kaligula“ (1944), „Nesusipratimas“, „Apgulties padėtis“ (194, „Teisieji“.
* Novelių rinkinys: „Tremtis ir karalystė“ (1957).
* Romanai: „Svetimas“ (1942), „Maras“ (1947), „Krytis“ (1956).

Ką skaitėte? Kas patiko, kas ne?