Turiu,pradėjau skaityti,pradėjau skaityti. Bet kažko pritrūko,ir nebaigiau skaityti.

Dar turiu Tveno'Princą ir elgetą'

Turiu tą knygą,gal ir pradėsiu kada skaityt

Man labai patiko tokia vaikiska nors kartu ir ne, miela, zavinga. Ypac patiko ta vieta su smauglio piesinuku kur nei vienas suauges zmogus nesuprato kad ten smauglys prarijes drambli ir dar kur mazasis princas prase kad jam nupiestu avyte

skaiciau 2 kartus, taciau visiskai nepatiko.... kazkokia per daug naivi ir egzotine man pasirode, ka zinau
gal kada reiks perverst dar karta

Gera knyga

Senai parašyta knyga .
Tikrai ne popsiška ji buvo seniau .
Miela ir šeip .
Mano mėgstamiausia vaikystės knyga .
Dabar rašytojai nori parašyt kažką mielo ir gražaus, todėl copycat nuo Egziuperi .
Aš taip manau .

o man kaip tik jo tokia tyra, vaikiška.kažkuo kitokia.

Vienas nemėgstamiausių kūrinių...Nepatinka...Šalta,nenuošir di,nemiela pasaka...Nieko teigiamo nematau...Popsas,manau...

būtnai būtinai i skardinę sugrūsiu

tai tai nerealiai;
saugok ją užsikoncervuok kurnors

as turiu sena nublukusia knyga! nera viena mano megstamiausiu knygu, bet visai patiko.

žiauriai norėčiau turėt šitos knygos kokį seną, nublkukusiį leidimą.
kažkaip nežinau jokių senų knygų knygynų.

Oi, kokia nuostabi ši, iš pažiūros, visiškai paprasta knygelė. ir kiek visko daug joje yra. neapsakomai daug.
Nors pamenu, kad kuomet tėtis man ją skaitė pirmąjį kartą sėdėjau ir galvojau: "Kas per nesąmonės" matyt, per maža buvau, kad suprasčiau.

Pamenu kaip per miglą:
Pasiėmiau knygutę "Mažasis Princas". Atsisėdau patogiai lovoje ir atsiverčiau. Iemiau skaityti.. lyg ir skaityt, lyg ir matyt viską prieš save. Bet., niekaip neįsivaizdavau kaip atrodo tas vaikas planetoje. Buvo kažkokia iliustracija, bet ji man nepatiko. | Pamenu, jog po kelių savaičių nunešiau atgal į bibliotekėlę. Aš jos nesugebėjau perskaityt. Gal per maža buvau.

Lietuvos Nacionaliniame Dramos Teatre rodė, turbūt ir kitą sezoną bus...

aš irgi norėčiau spektaklį pamatyt ;>

Kai pažiūrėjau teatre spektaklį vėl perskaičiau. Kažkas nepaprasto, nuostabaus, o kartu taip parasta, taip fundamentalu. Ir visai ne vaikams ši knyga. Bendrauta lyg su vaiku, bet suaugusiems, kurie nieko nebesupranta, kurie pamiršę save.

Kažkaip keista buvo, kai perskaičius knyga, akyje buvo ašara, o lūpose šypsena, nes aš vis dar vaikas. Jėga.

laabai miela knyga.. bet labiaus įsiminė šis
<...matyti galima tik širdimi. Tai kas svarbiausia nematoma akimis> nežinau ar čia iš Mažojo Princo, bet frazė tikrai nereali.. ;>

Istikruju neturiu ka per daug psakysti apart to, kad sis pasakojimas visalaik susildo.. Kitaip ir neiseina issireiksti.