Negaliu sakyti, kad mano tėvams tas pats, bet jie niekada man nepasakys kur stoti ar galiausiai ,kad tai netinkama.
Tiek man,tiek ir sesei tėvai leidžia laisvai rinktis ir siekti savo tiklsų. Kaip jie sako: Gyventi taip reikės tau, o ne mums.

Čia jau nuo paties priklauso kiek leisi tėvams tave kontroliuoti. Gerai, kad man nenurodinėja, o tik palaiko ir nesvarbu, kad įdėjų ką studijuoti buvo įvairių. Nesuprantu tų, kurie studijuoja tą, ką tėvai išrenka. Turėtų tvirtą nuomonę - studijuotų tai, ką nori. Tėvai turėtų tvirtą nuomonę - vaikas liktų be finansavimo . Bet čia nėra problema, norint galima viską suderint.

dingusi_ kazkur statybu inzinerija valdo

Hm, man biskuti pikta darosi kai tevai bando igyvendinti savo svajones per vaikus, taip sudirbdami jiems gyvenima ( aisku, buna ir isimciu)....aisku, jie sako, kad nori savo vaikams tik geriausio, bet "gerais norais pragaras gristas"...ne visuomet tai ka daro tevai noredami gero yra gerai, daznai jie laaabai pakenkia. as dziaugiuosi, kad mano tevai nesikisa i mano pasirinkimus del specialybes ir kitu dalyku...sako, kad tai mano gyvenimas ir as pati turiu ji tvarkytis o ne kiti jie gali man tik patarti,o ne nurodineti...uz tai juos ir myliu

hadi, o ką tu studijuoji?
Blogiausia, kad dažnai tokių tėvų vaikai neturi kito pasirinkimo, nes būna paskelbtas ultimatumas. Teko matyti tokių pavyzdžių. Labai labai blogai. Iškart sugadina santykius, jei jie išvis buvo.
Ne visada išeina taip, kaip norisi.

tai tevai neduoda laisves pasirinkt ka jie nori ..bet is kitos puses tevai ne isblogos valios vaikam patare..juk nori savo vaikam visko ko geriausio...is savo patirties sakau kad mano tevai lb pries butent tai ka as noriu studijuot, bet ir nepersa savo nuomones..taip kad pasirinkimo laisve turi but

Tokiu atveju ir tėvai kvaili, ir vaikai. Negalima taip.

Nu o jeigu tikrai nežinai kur stoti, tai palauk metelius ir susiprask ko nori iš gyvenimo - neužimso vietos to, kuris tikrai nori ten pakliūti. Na ir Lietuvos atveju tai dar atlaisvinsi tam, kuris sieka tik diplomo

Žinojau, kad prašyme į aukštąsias man užteks 2 spec. bet tėvai sumokėjo už 6spec. Tai galvoju tegul tas likusias 4 užpildo. Tai spėkit kokios jos buvo? Statybos inžinerija, verslo vadyba, finansų ir draudimo matematika, nekilnojamo turto vadyba nors pats savęs nei statybininku nei vadybininku nei grynu matematiku neįsivaizdavau niekad. Nu ir įstojau 1 numeriu kur svajojau špyga jiems su tom specialybėm!
va dabar sesei laikas bet moksliukė yra, pati nežino ko nori tik kalti moka. Motina stomatologiją įbruko niekad neįsivaizdavau savo sesės kaip dantistės ir spėju baisu pas tokią eiti būtų nes nesitiki, kad studijuodamas kas nedomina gali būti labai geru specu

Dar turiu grupioką, kuris viską išlaikė 100 ir tėvai kišo į teisę(pažįstamų daug) bet nestojo ir šaunuolis žmogus!
O čia istorija su drauge, šnekasi su tėčiu 1-2men. kai studijos jau prasidėjo:
- labas, tėti.
- labas, o klausyk ką tu studijuoji?
- vadyba
- vadyba?! Aš maniau teisę! Gi sakiau į teisę stoti nes daug pažįstamų turiu!

tai vat tokie tėvai, kurie atseit dirba dieną naktį dėl vaikų paskui ir primeta specialybės jų nesuprasdami, grįsdami laimę pinigais. Manau visiems mums reikia ne tokių tėvų ir ne tokių santykių t.y. kaip kažkas rašė tėvai gali tik patarti.

Yra vaikų, kuriems reikia ką nors išrinkti, o kiti, laikantys save etalonu, diskutuoja kaip tai blogai. O juokingiausia, jei tarp kursioku, ar kaip ten jie vadinasi, atsiduria tokie parinktieji. Profesija nuvertėja. Jei apskritai taip gali būti.

Būna, gyvenimo susiplanuotojų, sekmės jiems!

na nezinau kol kas dar negirdejau kad tevai lieptu studijuoti butent ta ar ana dalyka... man patys tevai sako "studijuok tai ko nori ir kas tau idomu"

nepatikesi kaip baigesi! jie ir man profesija issrinko!

Man tokiu problemu nekyla, su motina gerai sutariu ir mano laisves ir pasirinkimu ji nevarzo, jei verstu mane daryt ko nenoriu arba neleistu daryt ko noriu manau jau nebegaleciau jos vadint savo motina....

niekas manęs niekada nespaudė ir kai stojau ir kai mokiaus. Nors stojau vienur, bet kitur įstojau. Vat kaip būna Beje stojau į muzikos pedagogiką, o baigiau vadybą

Kai aš rinkausi ką studijuot (šiaip aš visada žinojau, kuo noriu būti, buvo tik klausimas, ar pavyks), tėvai nė žodžio nepasakė, bet jau kai įstojau, tai toks spaudimas prasidėjo, kad net norėjau mesti (ta prasme, kad labai spaudė mane mokytis, vertė siekti tokių rezultatų, kokių aš tikrai negalėjau ir nenorėjau), o dabar , kai man patinka tai, ką aš darau, jie vėl prieštarauja, kad atceit per anksti noriu pradėt dirbti , kad dar daug man metų liko mokytis ir tt ir pan

Jie vistiek nori kad būtų geriau, kartais net už patį vaiką labiau nori kad jam būtų geriau. Na dažnai galimybės tiems norams gal ir ribotos, bet juk nevisi yra 'neformalai iš kaimo'. Tai kažkas turi kažką nuspręsti, jei vaikas sugalvojęs skaičių ir išskaičiavęs profesijas atranda pašaukimą, tai dar geriau. Išeitų jog jie beveik visi galvoja apie tą patį skaičių.. ir aš noriu, ir aš noriu..

na mano tavo siuo atveju yra labai tolerantiski, tisa sakant, netgi idomu butu suzinoti kuo jie mane isivaizduoja... bet jau geriau tegul nieko nesako, nei bruka man savo nuomone per prievarta...

is tikruju pati dar negalvoju kur stosiu

man jau isrinko nors dar mokyklos nebaigiau

tevai nori kad as tapciau tuo ir kuo noriu tapti