|
|
|
|
|
Viskas žaliai nusidažė staiga!
Ir miškas nusišypsojo plačiai.
Sėkloj informacija slypi svarbi,
koks, pagal sampratą mūsų, pasaulis privalo būti.
Medžiai, augalai - tai oras mums kvėpuoti giliai
ir duoti daugiau, nei gauti už tai.
Dažnai jiems šaknis gyvybingumo
leisti gilyn, kaip ir privalo būti,
bet kartais būt kertamiems!
Pastaruoju metu žaliosios gamtos ramybė
mechanizmų nuosavybė.
Medžių syvų ašaros išdžiūvo ant nužūdytos žievės.
Taip, žmogus atsižymėjo išties.
Jau matyti aiškiau, kad žemė, kokia būvo anksčiau,
dingusi amžiams.
Kiparisai rauda balsu!
Grožio apdaras žalias!
|