Atsisveikinimas

Esu prieraišus žmogus, greitai priprantantis ir mylintis kitus. Greitai tampa širdžiai mieli, sielai malonūs ir šilti žmogučiai. Bet...kartais tai pakiša koją, kai tas žmogutis susiruošia amžinon kelionėn. Taip išsinešdamas kažką iš tavęs ir palikdamas tik akimirkas, kuriose gyvens amžinai, nors ir ne ilgas laiko tarpas pažinties, bet vis dėlto kai metai greitai bėga...pora metų, nėra mažai...Be galo sunki savaitė praėjo, išlydint vienintelį sūnų, anūką, pusbrolį, kolegą, Draugą...kuris be galo mylėjo gyvenimą ir mokino kitus, kaip jį mylėti. Kuris išmokė visus pamilti tai ko bijai, džiaugtis tuo ką turi, ką užsitarnavai. Kuris sujungė dvi širdis, kurios tapo šeima ir visada žvejodami jį prisimins. Pozityvumo bomba, toks geriausiai apibūdinantis žodis galbūt Tau tiktų...Visokį matėme, tačiau besišypsantį-dažniausiai. Toks ir išliks visam, tik su klaustuku (?) o gal...juk galėjo būt kitaip...o jeigu...Jis tai pasirinko pats, tai lyg balandžio 1-osios pokštas,kuris baigėsi išaušus 2-ąjai. Atsisveikinom...bet sakom iki, nes žinom,kad vis vien vieną dieną susitiksim ir toliau šypsosimės lyg tą sykį, lyg tą paskutinį vakarą, kada buvai matytas. Paleidžiam, nors dar be galo sunku ir nesuvokiama...nes šiam rate Tu-10-tas...Nustoki suktis, gana atimti. Pripildyk geriau naujomis širdimis, daugiau neatimdamas nė vienos plakančios. Duok stiprybės atsispirti išeiti patiems. Įžengei ten, kur "Mes buvo tokie, kokie dabar esate jūs, Jūs būsite tokie, kokie esame mes". Ilsėkis,M.